Ką apie mokytojus sako jų pomėgiai? Dėstytojas ir ugdymo vadovas dr. Simonas Šabanovas teigia, kad mokytojas, gyvendamas įdomų ir aktyvų gyvenimą, ne tik pats gali dirbti žibančiomis akimis – jis įkvėpia kitus – mokinius ir kolegas. Apie pomėgių svarbą ir neeilines asmenybes, kurios šiuolaikinėje mokykloje dirba su mokiniais dalinasi psichologė Asta Blandė bei įspūdingą komandą subūrusio 5-6 klasėmis šį rudenį paaugančio „Šiaurės licėjaus“ vadovai.
Psichologė Asta Blandė pastebi, kad pedagogo „užklasinė“ veikla teigiamai veikia ne tik darbo kokybę, tačiau ir santykių sferą: „Žmogus, kuris turi platesnį interesų ratą, visad yra įdomesnis, jo norisi klausti ir klausytis, jo asmenybė yra spalvingesnė ir patrauklesnė. Tai, be abejo, sustiprina ir paties pedagogo pasitikėjimą savimi bei savivertę.“
„Kviečiant į komandą pedagogus mums buvo svarbi ne tik jų kvalifikacija, rekomendacijos, profesiniai pasiekimai, bet ir atvirumas iššūkiams – juk reikia integruoti iki šiol Lietuvoje atskirai dėstomus dalykus. Remiantis bendrosiomis ugdymo programomis sujungiame tas dalykų temas, kurias įdomiau ir naudingiau mokytis integruotai. Todėl ieškojome švietimo provokacijas mėgstančių pedagogų, o tada pastebėjome, kad vienas iš prie komandos prisijungusius mokytojus siejančių dalykų – turimas hobis“ – pasakoja dr. Simonas Šabanovas.
Nuo kyokushin karate iki prancūziškos konditerijos
Iš tiesų, ši mokytojų komanda stebina ne tik Metų mokytojo įvertinimais, tarpautinių konkursų apdovanojimais, kokybiškų vadovėlių bendraautoryste ir aistra savo dalykui, bet ir neeiliniais pomėgiais.
Tiksliųjų mokslų mokytojai Annai Mažuolienei kovoti su stresu padeda rytietiški šokiai, beje, kaip ir dera matematikos mokytojai, ji augina katiną Pliusą.
Kinų kalbos mokytoja Vaiva Kairaitytė užsiima kyokushin karate, turi juodąjį diržą ir „doodlina“ (piešia juodu tušinuku).
Atsakingos gyvensenos ugdymo mokytoja aerobinės ir lavinamosios gimnastikos čempionė Marina Grigorjeva laisvą laiką skiria piešybai.
Meninio ugdymo ir atsakingos gyvensenos ugdymo mokytoja Laura Mickutė groja trombonu, turi aistrą fotografijai ir keramikai. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Eglė Nachajienė skiria laiką nekomerciniam kinui, mėgsta džiazą kates ir Paryžių.
Meninio ugdymo (muzikos) mokytoja Renata Deltuvienė su vokaliniais ansambliais ir chorais keliaujanti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, laisvalaikį leidžia ant pačiūžų arba puoselėdama gėlyną.
Ispanų kalbos mokytojas Juan Carlos Pagan Motos – groja būgnais ir flamenko perkusija.
Etikos ir socialinio emocinio ugdymo mokytoja Vaida Kuzmickaitė laisvalaikiu leidžiasi į pėsčiųjų žygius, jai ypač patinka trekingas kalnuose, netgi dalyvavusi alpinizmo technikos mokymuose. Be to, Vaida žieduoja paukščius.
Gamtamokslinio ugdymo mokytojas Rokas Bėliakas laisvalaikį skiria aktyvioms pažintinėms kelionėms ir stovyklavimui.
„Dalykininkų“ komandai nenusileidžia ir pradinių klasių mokytojai. Pavyzdžiui, paauglystėje šokusi gatvės šokius, dabar pradinio ugdymo mokytoja Agnė Janonytė vietoj sporto renkasi „locking“ stiliaus šokius – „tai puikus „restartas“ ir smegenų išsivalymas“.
Mokytoja Kamilė Raudytė aktyviai žaidžia tinklinį. Pasirinkti šią sporto šaką ją paskatino noras dirbant mokykloje išlikti energinga.
Anglų kalbos mokanti Ugnė dievina prancūzišką konditeriją, seka pasaulio šefų naujienas, lanko kursus ir, be abejo, dekoruotus saldumynus gamina namuose.
Pradinio ugdymo vadovė Rūta Kuodienė taip pat laisvalaikį skiria savo desertų studijai.
Mokytoja Jūratė Masiulienė kuria grimą scenos žmonėms.
Kita anglų kalbos mokytoja – Jurgita Povilavičienė – šoka hiphopą, o priešmokyklinio ugdymo mokytoja Diana Meškelevičienė kuria drabužius ir užsiima Amerikoje ypač populiariu dekoravimo būdu – „skrebinimu“.
Hobis – vienas iš „perdegimo“ prevencijos būdų
Mokyklos vadovė Justina Garlauskienė teigia, kad hobis gali daug pasakyti apie žmogaus savybes – atidumą detalėms, discipliną, ištvermingumą, atkaklumą siekiant tikslo, kūrybiškumą. „Mokytojo darbas reikalauja didelių emocinių išteklių. Besirūpindami kitais mokytojai išnaudoja savo emocinius resursus ir tampa nebeatsparūs stresui. Mokytojas, skiriantis laiko savo hobiui, turi daugiau šansų darbe emociškai neperdegti, nes hobis skatina smalsumą, plečia akiratį, padeda produktyviau išnaudoti laiką, įveikti stresą ir atsipalaiduoti.
Tokie žmonės kur kas lengviau tampa mokiniams autoritetais, sudomina, motyvuoja siekti tikslų ir padeda nepaskęsti lėtai besikeičiančioje švietimo sistemoje“ – sako J. Garlauskienė.
Psichologės teigimu, žmogus patiria nuovargį dėl kelių priežasčių: kai daro tai, kas nepatinka, nes motyvacijos stoka greitai „suvalgo“ energiją, kai veiklos krūvis yra toks didelis, kad nuolat jautiesi tarsi vydamasis nepavejamą traukinį ir kai gyvenime neturi mėgstamos veiklos, kuri atpalaiduoja ir leidžia pailsėti nuo tiesioginio darbo. Anot A. Blandės, „norėdamas išvengti „perdegimo“ arba nuolatinio nuovargio, pedagogas turi ne tik sąžiningai sau atsakyti, kas jį skatina ugdyti ir auginti žmones, aiškiai apibrėžti savo galimybes ir planuoti savo laiką, bet ir būtinai turėti asmeninio laiko interesų sritims, kurios padėtų atsitraukti nuo klausimų, susijusių su kasdiene darbine veikla“.
Susiję straipsniai