Vaikas apsinuodijo sugedusiu maistu? Tokių epizodų tik daugės.
Šylančio klimato palydovai
Vasaros darosi vis karštesnės, mūsų mityba – vis įmantresnė, gyvenimo būdas – vis aktyvesnis. Todėl vasarinių žarnyno infekcijų (kylančių dėl apsinuodijimo) tik daugės. Viduriavimai apskritai laikomi šylančio klimato palydovais. Vis dažniau sakysime vieni kitiems – mano vaikas apsinuodijo sugedusiu maistu. Ne veltui karštųjų šalių virtuvės yra orientuotos į maisto dezinfekavimą ir konservavimą – daug aštrių prieskonių, fermentuotų produktų. Jeigu klimatas šils ir toliau, turėsime ir mes pakoreguoti nacionalinę virtuvę.
Dažniausiai apsinuodijimą maistu sukelia nekokybiškas, sugedęs ar bakterijomis užkrėstas maistas. Kokių taisyklių laikytis ruošiant maistą namuose ir laikant produktus, norint išvengti apsinuodijimo, pataria maisto saugos ir kokybės specialistė Asta Kairiūkštė.
Į ligoninę nuo puotos stalo
Kiekvieną vasarą išgirstame apie masinius žarnyno infekcijų protrūkius, kilusius po krikštynų, giminės susitikimų ar vestuvių, taip pat – vaikų vasaros stovyklose. Kai rašome „po“, nesame tikslūs, nes pirmieji simptomai gali pasireikšti jau po pusvalandžio nuo suvalgyto maisto. Nelygu, kada svečiai pasivaišino užkrėstais kepsniai ar tortu, – jie į priėmimo skyrių gali patekti tiesiai nuo puotos stalo.
Dažniausiai maistu apsinuodijama viešose vietose – kavinėse, užkandinėse ar festivaliuose, šventėse, kur maistas gaminamas gatvėje, tačiau ir namuose pagamintas maistas gali sukelti žarnyno problemų.
Pasidalinsime maisto saugos ir kokybės specialistės atmintine
Gaminimas: lentelės, kempinės, kiaušiniai
Pirmoji dažniausiai pasitaikanti klaida – naudojama ta pati pjaustymo lentelė apdorojant žuvį, mėsą ir kitus produktus. Labai svarbu stengtis lenteles priskirti pagal produktus, vieną – žaliai mėsai ir žuviai, kitą – sausiems produktams, o trečią – daržovėms. Taip elgtis rekomenduojama, kadangi nuo žalios mėsos gali likti patogenų, kurie pereis į duoną, jei naudosite tą pačią pjaustymo lentelę. Taip pat pasinaudojus lentele, reikėtų ją nuplauti karštu vandeniu ir plovikliu.
Patariama visada nuplauti kiaušinius prieš juos naudojant patiekale. Ant kiaušinio lukšto pasitaiko salmonelių, kurios lieka ant pirštų, palietus kiaušinį, todėl, pavyzdžiui, įmušus jį į pyrago tešlą, vertėtų nusiplauti rankas ir tik tada tęsti darbus toliau.
Dažna klaida – retai keičiama kempinė ar kita valomoji šluostė. Šiose vietose bakterijos kaupiasi dideliais kiekiais, kadangi jomis naudojamės, norėdami išvalyti nešvarumus, tai puiki terpė veistis bakterijoms. Dėl to vertėtų kempines keisti vieną kartą per savaitę. Jei jaučiamas kvapas, tai įrodymas, kad kempinė turi būti nebenaudojama arba dezinfekuota.
Jei nenorite taip dažnai pirkti naujos kempinės ar šluostės, jas galite dezinfekuoti – 1 minutę pakaitinti mikrobangų krosnelėje arba išplauti indaplovėje, kadangi, esant 75 laipsnių temperatūrai, dauguma bakterijų žūsta.
Produktų laikymas: genda ir šaldytuve
Nereikėtų tikėtis, kad šaldytuve laikomi produktai nesuges. Šaltis produktų nuo gedimo neapsaugo, o tik sulėtina procesą. Todėl nereikėtų laikyti produktų šaldytuve per ilgai, o pastebėjus prasidėjusius gedimo procesus, išmesti ir šaldytuvą kruopščiai išvalyti.
Jei išmetame produktą, kadangi supelijo, pavyzdžiui, dešros paviršius, reikėtų išvalyti ir šaldytuvą, nes pelėsis sklinda oru ir tokiu būdu yra pasėjamas ant šaldytuvo sienelių. Tokiu atveju pelėsis gali ne tik užkrėsti šalia esančius produktus, bet ir apsigyventi šaldytuve, o išnaikinti jį yra be galo sunku.
Dar viena dažna klaida – į šaldytuvą dedami dar neatvėsę ar karšti patiekalai. Pavyzdžiui, į šaldytuvą įdėjus karštą sriubą, kuriam laikui šaldytuve pakyla temperatūra, susidaro daugiau garų ir sukuriama gera terpė augti mielėms bei pelėsiui. Nepastovi temperatūra pagreitina maisto gedimo procesus, todėl reikėtų užtikrinti, kad šaltas oras šaldytuve cirkuliuotų laisvai ir produktą šaldytų vienodai iš visų pusių.
Norint, kad šaldytuve būtų pastovi temperatūra, nepatariama dažnai atidarinėti durelių.
Skaitome etiketes: „Tinka vartoti iki…“ ir „Geriausias iki…“
Ant greičiau gendančių produktų, tokių kaip šviežia mėsa, žuvis ar pieno gaminiai yra nurodyta data „Tinka vartoti iki…“. Ji žymi tai, kad pasibaigus šiam terminui maisto produktai gali tapti nesaugūs vartoti, todėl rekomenduojama tokių produktų įsigyti tik tiek, kiek reikia, ir nesuvartojus iki nurodyto termino išmesti.
Jeigu jau matote, kad pakuotė išsipūtusi ar mėsa yra gleivėta, tai pirmas požymis, kad jau yra atsiradusių bakterijų, kurios pradėjo dirbti savo darbą ir ardo produkto paviršių. Tokio produkto vartoti nevertėtų, kadangi kyla grėsmė apsinuodyti.
Tuo tarpu ant pakuočių esanti žymė „Geriausias iki…“ nurodo iki kada produktas išlieka kokybiškiausias. Kai kuriuos produktus, atidžiai apžiūrėjus, galima vartoti ir pasibaigus šiai datai, pavyzdžiui, kruopas, miltus, makaronus ar konservus. Daugelis tokių produktų, pasibaigus nurodytam terminui, dar yra saugūs vartoti, tačiau jų kokybė gali būti suprastėjusi, – susilpnėjęs aromatas ar pakitusi spalva. Pavyzdžiui, ilgiau stovintis pomidorų padažas pakeičia spalvą į vyšninę, o skonis labiau primena slyvas, tačiau tai nereiškia, kad produktas nebetinkamas. Kruopos gali lentynoje būti ilgai, ant jų taip pat yra nurodytas terminas, tačiau įvertinus vizualiai, ar nėra jokių kenkėjų, jas galima vartoti ir toliau.
Vis dėlto suviduriavo
Kaip suprasti, ar vaikas apsinuodijo sugedusiu maistu?
Apsinuodijęs vaikas atrodo mieguistas, vemia, jam silpna, svaigsta galva, skauda pilvą (labiau ties skrandžio duobute), gali krėsti šaltis, trumpam pakilti temperatūra. Netrukus prasideda viduriavimas vandeningomis išmatomis. Pilvo skausmai paprastai užeina bangomis. Po viduriavimo ar vėmimo trumpam pagerėja, paskui vėl ima raižyti pilvą.
Laimei, apsinuodijimas – trumpa liga, paprastai po kelių dienų visi požymiai praeina. Svarbu vaikui padėti – laikytis įprastos viduriuojančio vaiko slaugymo rutinos.
Viduriavimas apsinuodijus yra organizmo gynybos reakcija – taip iš organizmo šalinamos svetimos medžiagos.
Nedera siūlyti valgyti – svarbiausia pasistengti, kad vaikas atsigertų. Kai tik būklė pagerės, vaikas pats paprašys valgyti.
Reikia atstatyti vemiant, viduriuojant prarastą druskų ir vandens kiekį, kartu praplauti organizmą, jei į jį pateko jam nepriimtinų medžiagų. Tam tinka rehidracijos tirpalai.
Liaudyje sklando prietaras, kad apsinuodijus reikia gerti pieno. Iš tikrųjų pienas tiks tik tada, kai apsinuodijama rūgštimi arba šarmu. Kitais atvejais pienas tik pakenks, nes nuodai jame ištirps ir išsivaikščios po visą organizmą.
Kadangi viduriuojant sutrinka žarnyno mikrobiota, rekomenduojama duoti gerųjų bakterijų. Perkant probiotikus, reikėtų pasidomėti, kokie jie, – vieni tinka viduriuojant, kiti skiriami stiprinant imuninę apsaugą. Pagal pasaulines rekomendacijas, viduriavimui gydyti geriausias pasirinkimas yra mieliagrybis Sacharomyces Boulardii. Įrodyta kad šio probiotiko preparatai kur kas sutrumpina viduriavimo trukmę ir dažnumą. Sacharomyces Boulardii turi patvirtintus veikimo mechanizmus, kurie sukelia gydomąjį efektą (ypač esant virusiniam viduriavimui), o ne tik absorbuoja toksinus. Ligai pasibaigus, reikėtų dar kurį laiką tęsti gerųjų bakterijų kursą.
Kai vaikas paprašys valgyti (tai bus ženklas, kad jo sveikata pagerėjo), duokite chemiškai, mechaniškai, termiškai nedirginančio maisto. Kitaip tariant, maistas turi būti be prieskonių, sutrintas, nei šaltas, nei šiltas, neriebus, nekeptas, nerūkytas, nemarinuotas, neraugintas, nesaldus.
