Vaikų draugystė turi daug variantų – nuo smėlio dėžės bičiulio iki pirmosios mokyklinės meilės
Vaikų draugystė turi daug variantų – nuo smėlio dėžės bičiulio iki pirmosios mokyklinės meilės. Ir kiekviena ji labai reikšminga.
Mokslininkė tyrinėjo apie 300 vaikų nuo 5 iki 18 metų amžiaus ir nustatė, kad vaikams reikia draugų–globėjų, draugų–patarėjų, draugų–pavyzdžių. Draugystė jiems turi padėti įveiki silpnąsias charakterio puses. Tik draugystė su stipresniais už save išmoko įsitvirtinti gyvenime.
Draugystė kinta, priklausomai nuo vaikų amžiaus. Keičiasi jų poreikiai ir draugiško sugyvenimo taisyklės. Mokslininkai išskiria kelis draugystės vystymosi tarpsnius, nors tarp jų griežtos ribos nėra. Jei vaikas turi didesnę draugavimo patirtį, jis anksčiau pereis į kitą draugystės pakopą. Kiekviename amžiaus tarpsnyje draugystė susiduria su tokiais išbandymais, kaip pavydas, noras išsiskirti ir bloga įtaka.
Iki 5 metų: draugaudamas vaikas mokosi ginčytis
Šiuo laiku svarbiausia, kad draugas norėtų bendrauti ir domėtųsi tais pačiais dalykais. Darželis, smėlio dėžė, kiemas – visur mažylis nesunkiai ras bendraminčių. Tačiau draugystė nepatvari, draugai keičiami labai dažnai. Šio amžiaus vaikams žaislai svarbesni už draugus, todėl taip dažnai jie pešasi dėl kastuvėlio ar kamuolio.
Manoma, kad iki penkerių metų vaikai susidraugauja tik tuomet, kai gali ginčytis ir vėl susitaikyti vieni su kitais. Mokslininkai kelerius metus stebėjo darželio grupės vaikus ir padarė išvadą: kiekvienas vaikas maždaug 3-4 kartus per valandą susiginčija su savo draugais. Bet šie konfliktai labai trumpi, vidutiniškai trunka tik 24 sekundes.
Net ir tuomet, kai kyla peštynės vaikų kambaryje, tėvai neturėtų kištis. Vaikiški ginčai ir jų atomazgos labi svarbūs tolesniam asmenybės vystymuisi.
Tokiu būdu vaikas išmoksta nerodyti kitiems savo neryžtingumo, išmoksta pasiekti tikslą. Didelės reikšmės turi net ir laikysena: jei mažasis susigūžia, nuleidžia akis – jis jau pralaimėtojas. Nors vyksta tikra kova, pešamasi ir mušamasi, nė vienas nesiekia kito įžeisti. Tai atsiranda vėliau, kai vystantis kalbai auga vaiko sąmoningumas.
Iki penkerių metų nebendravęs su mažais vaikais, buvęs tik su mama ar aukle, vaikas labai daug praranda. Užaugęs jis bijos konfliktų, nesugebės prisitaikyti ir įsitvirtinti.
4-7-ieji metai: vaikas mokosi sugyventi
Neringos Laurinaitienės nuotr.
Dabar vaikas suvokia, kad jo norai, mintys ir jausmai gali veikti kitus žmones. Bet jis dar negali suprasti žaidimų draugo nuomonės ir pozicijos.
Draugas šiuo metu yra tas, kuris žino, ko nori, ir tai daro drauge su kitais. Berniukams labai svarbu turėti draugą, kuris ginčo metu būtų jų pusėje.
Mergaitėms didesnės reikšmės turi gražūs draugės plaukai ir mielas veidas. Reikalavimai geriausiam draugui auga: apklausos duomenys rodo, kad vaikai nori patikimo, mokančio saugoti paslaptis, drąsaus, supratingo, neskundiko draugo. Psichologijos profesorė Renate Valtin mano, kad tokio amžiaus vaikams draugas reikalingas kaip užuovėja nuo priešiško išorinio pasaulio.
Vaikams reikalingi draugai, kuriems galima atskleisti silpnybes. Draugystė padeda įveikti savo pažeidžiamumą.
Augant poreikiams, socialiniai kontaktai darosi labiau įtempti. Jautresni vaikai gali jaustis kitų ignoruojami. Tuomet jie dažnai užsisklendžia savo mažame pasaulėlyje, praleisdami ištisas popietes prie savo mėgstamo užsiėmimo. Toks savanoriškas „namų areštas“ yra visiškai normalus. Leiskite vaikui spręsti pačiam, kas jam geriausia. Būtent šio amžiaus vaikai vieni labai prisiriša prie geriausio draugo, kitiems reikia didelio būrio draugų, treti bičiuliaujasi tik porą kartų per savaitę…
Ginčai vis dar lieka labai reikšmingi. Bet vaikai jau yra žengę didelį žingsnį diplomatijos link. Jie jau suvokia, kad ir pats gražiausias žaislas nieko vertas, jei nėra su kuo pasidalinti ir žaisti. Vaikai mokosi kompromisų, susitaikymo, nes tai abiem naudinga. Pavyzdžiui, šešiametė Arina susiginčijo su savo geriausia drauge Ieva, kurios naminis gyvūnėlis geresnis. Viena augina jūros kiaulytę, kita šinšilą. Arina tikina: „Jūrų kiaulytės moka net verkti“, o jos draugė: „Šinšilai yra protingi kaip šunys“. Kai vienos mergaitės mamai ginčai visiškai išūžė galvą, ji jau norėjo sudrausminti priešgynas. Bet tada pati Arina netikėtai rado išeitį: ji pasiūlė porai savaičių susikeisti gyvūnėliais. Ieva buvo sužavėta: „Puiku, aš galėsiu geriau susipažinti su tavo kiaulyte“. Matyt, slapčia jau seniai abi apie tai galvojo, o besiginčijant atsirado proga tai įgyvendinti. Abi iš to ginčo laimėjo.
7-10-ieji metai: vaikai mokosi, kaip įsigyti naujų draugų
Neringos Laurinaitienės nuotr.
Šiuo metu draugai svarbūs dėl draugystės. Vaikai mato, kad gali padėti kitiems, ir iš savo draugų tikisi paramos, tiek atsiliekant moksle, tiek ginantis nuo „priešų“. Vaikai supranta, kad privalo nusileisti, tik jiems dar sunku nuspręsti kito naudai ir atsisakyti savo nuostatos. Dėl to jie greit susipykta. Tas pats ir su „išdavystėmis“, paslapčių išdavimu. Draugystė gali greitai iširti dėl paslapčių išplepėjimo, įskaudinimo arba „išdavystės“ – slaptų susitarimų su kitais vaikais. Šio amžiaus draugai ypač dažnai išsiskiria ir susieina. Be to, vaikai darosi agresyvesni savo draugų atžvilgiu.
Daugeliui tėvų pirmąkart tenka patirti, kad jų vaikas verkdamas grįžta iš mokyklos, nes iš jo šaipomasi. Arba jo vienintelio nepakvietė į bendraklasio gimtadienį. Arba kad nė viena mergaitė su juo nesikalba. Būti atskirtam – tai skaudi patirtis, nuo kurios vaiko neapsaugos jokia tėvų meilė. Apklausos rodo, kad maždaug kas dešimtas 3-6 klasių mokinys kenčia vienatvę.
Paprastai ši būsena trunka kelias dienas. Jeigu jūsų vaikas tapo nuolatiniu pašaipų objektu, pedagogai siūlo:
1. Nustatyti priežastį, dėl ko vaikas ignoruojamas, kodėl iš jo šaipomasi. Kreipkitės į klasės mokytoją, galbūt iš jos gausite tikslesnės informacijos. Paklauskite savo vaiko, kuo jis išsiskiria iš kitų, kokie vaikai labiausiai erzina, pamąstykite, kas galėtų daryti jūsų vaiką atstumtuoju. Ir nors tai nemalonu, radę priežastį, jūs jau būsite išsprendę dalį problemos.
2. Pamąstykite, kuo konkrečiai jūs galite padėti savo vaikui. Kartais vaikas būna atstumtas bendraamžių dėl išorinių priežasčių, kartais dėl giliai įsitvirtinusios charakterio savybės. Padėkite savo vaikui atsitiesti, galbūt net padedant specialistams. Padėkite išeiti iš to uždaro rato, kuriame sukasi draugų panieka ir nepasitikėjimas savimi.
3. Padėkite įsigyti vaikui naujų draugų. Galbūt jūs patys gyvenate šiek tiek atsiskyrę ir mažai bendraujate su kitais. Tuomet atverkite namų duris naujiems ir seniems pažįstamiems. Padėkite vaikui išlįsti iš savo kiauto: palaikykite jį, jei nori su kuo nors susitikti, bet neverskite to daryti, kai jis pats nenori. Aptarkite kartu, su kokiais draugais jis galėtų nueiti į kiną, pasivažinėti dviračiais ir t.t. Veikla po pamokų taip pat atveria daug galimybių susirasti naujų draugų.
4. Jei turi problemų, neuždarykite vaiko saugiuose namuose. Ten jis visada ras sau vietą. Bet tėvai, broliai ir seserys negali pakeisti draugų. Vaikas turi pažinti gyvenimą. Draugystė padeda atsiskleisti asmenybei, todėl už ją reikia pakovoti.
9-12-ieji metai: vaikas išmoksta kritikuoti neįžeidinėdamas
Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt
Šio amžiaus vaikas jau sugeba vertinti savo santykius su draugais. Jis supranta, kad reikia laiko, norint tapti gerais draugais. Reikia ne tik bendrų užsiėmimų ir pomėgių, reikia pažinti draugą, jį saugoti ir apginti. Dar didesnę galią šiame amžiuje įgyja pavydas ir išsiskyrimas. Dabar draugas tampa pagrindiniu patarėju ir paslapčių saugotoju. Jeigu kyla konfliktų, su draugu galima pasikalbėti ir bandyti išsiaiškinti. Susitaikymas net sustiprina draugystę.
Vaikai suvokia, kad kritika gali būti jiems naudinga. Draugystė užgęsta dažniausiai dėl kitos priežasties, kai pažeidžiamas lygiavertiškumo principas.
9-12 metų berniukai dažniausiai draugauja su berniukais, mergaitės su mergaitėmis. Mergaitėms reikia glaudaus ryšio, jos dalijasi slaptomis mintimis, diskutuoja, aptarinėja. Berniukai labiau išlaiko atstumą, žaidžia gynybinius žaidimus, pavyzdžiui, futbolą, kuriems galioja nustatytos taisyklės. Čia jėga ir sugebėjimai svarbiau už iškalbą ir diplomatiją. Mergaitėms draugystė yra intymi kaip pirmoji meilė, berniukams ji suteikia galimybių parodyti save. Kartą 40 draugų porų buvo stebima konfliktinėse situacijose. Mergaičių veido išraiška dažniausiai būdavo draugiška: „Aš galiu tave kritikuoti, bet man vis tiek tu patinki“. O „stiprioji lytis“ savo išvaizda demonstruodavo agresyvumą. Šie elgesio stereotipai išlieka ir suaugusių žmonių pasaulyje, dažnai virsdami nesusikalbėjimu. Pavyzdžiui, taiki išraiška supykusios moters veide vyro laikoma ne mandagiu pasipriešinimu, o sutikimu.
Šiuo metu Amūras paleidžia pirmąsias strėles. Staiga pavyzdingos pirmūnės pavirsta kvailomis žąsimis, mergaitės kikena, rašo raštelius berniukams, kai tuo tarpu jų bendraamžiai mieliau įsivelia į peštynes negu į meilės istorijas.
Ypač berniukai nelinkę dalytis savo širdies reikalais su tėvais. Klausimas: „Nuo ko tas laiškutis tavo kišenėje?“ sūnui gali pasirodyti kaip nepakenčiamas kišimasis į jo privačią erdvę. Kad ir kaip neįtikėtina tai atrodytų tėvams, tačiau palyginus su bendraamžiais, jie neturi supratimo apie vaikų norus, baimes ir slaptas mintis.
12-ieji metai: vaikai mokosi vieni iš kitų
Šiuo metu draugystė pasireiškia pokalbiais, paslapčių patikėjimu. Mergaitės daugiau reikšmės teikia bendroms pažiūroms, pasitikėjimui. Berniukai tikisi iš draugų solidarumo, drąsos ir nuotykių. Draugystė jau suvokiama ne kaip užbaigta, tobula būsena, o kaip gyvybingas procesas.
Amerikietė bestselerių autorė Judith Rich Harnis šį laikotarpį laiko reikšmingiausiu, lemiamu: „Dabar išryškėja, ar vaikai moka prisitaikyti, ar tampa maištininkais, jie darosi savimi pasitikinčiais ir laimingais, ar kankinami depresijų ir abejojantys. Ar juos gyvenime lydės sėkmė, ar taps nusikaltėliais – visa tai priklauso nuo draugų pasirinkimo ir jų įtakos”. Ekspertai šio amžiaus grupeles vadina „bendrininkų grupėmis“. Dabar draugai sprendžia, kas patinka, kas nepatinka, kokios nuomonės laikytis, formuoja pažiūras, toleranciją mažumoms, požiūrį į mokymąsi, destruktyvius polinkius, elgesio taisykles, gestus ir t.t
Tėvams lieka tik gerai pagalvoti, kai renkasi gyvenamąją vietą ir planuoja atžalos laisvalaikio užimtumą. Tik tokiu būdu jie gali daryti įtaką vaiko gyvenime. „Gerai pagalvokite, kodėl nusprendėte gyventi kaime ar didmiestyje, miesto centre ar nuošaliame rajone. Apmąstykite, kodėl vaiką užrašėte į vieną ar kitą mokyklą. Nes ten jis ras sau stabų, pritarėjų ir kritikų – ir tai gali nulemti jo ateitį“.
Geriausia apsauga nuo blogų draugų įtakos – geri tėvų ir vaikų santykiai. Laimingi ir patenkinti vaikai labiausiai trokšta harmonijos. Jie nesąmoningai ieško draugų, kurie turėtų bendrų interesų ir būtų priimtini tėvams. Jei patenka į kitokių draugų ratą, dažniausiai pasitraukia ir klausia suaugusiųjų patarimo. Didžiausia klaida uždrausti lankytis jums nesimpatiškam draugui namuose, jei vaikui jo draugystė labai svarbi.
Rezultatas gali būti priešingas, negu tikimasi. Būkime sąžiningi: ar kažkada daugiausiai neišmokome iš tų draugų, kurių tėvai labai nemėgo?
„Mamos žurnalas“
Trackbacks/Pingbacks
[…] Draugystės etapai […]