Dažnai pamirštame, kad mūsų išgyvenamos emocijos paveikia ne tik mus, bet ir mūsų atžalas.
Tarkime: jei esame įsitempę, sunerimę, imame irzliai bendrauti, galvoje sukasi rūpesčiai, galime nepajusti kaip pradedame išbalansuoti harmoningą namų aplinką. Ir vaikas, be abejonės, bus jautrus šiems pokyčiams.
Tuomet paaugusiam vaikui jau gali atrodyti, kad taip nerimauti turėtų ir jis, juk atžalos mėgdžioja visą elgesį, kurį mato. Verta apmąstyti, ar sugebame susitvarkyti su stresu, kaip reaguojame, nes net to nežinodami, vaikui perduosime visas – tinkamas ir netinkamas – savo streso reakcijas. Neabejotinai vaikas turi jautrias akis aplinkai ir mokosi iš to ką mato, ar išgyvena.
Užvaldyti savo negatyvių emocijų – streso ar nerimo, galime nepastebėti vaiko emocinių poreikių.
Tėvai turi išmokti reguliuoti savo jausmus, kad galėtų atpažinti ir empatiškai atsakyti į vaiko poreikius. Viena iš dažnai psichologų siūlomų strategijų siūlo susilaikyti prieš impulsyvią reakciją, nurimti. Tarkime, tam gali padėti keletas kvėpavimo pratimų ar pasivaikščiojimas gryname ore. Šitaip atsirastų daugiau laiko apmąstymams ir sprendimus priimsime neskubėdami. Nors dažnai užvaldžiusios emocijos gali išsprūsti pro kraštus ir išsilieti net ant nekaltų atsitiktinių aplinkinių. Po truputį praktikuojant šią „pauzę“ galima pasiekti gerų rezultatų. Tokiu būdu ir vaikui galime parodyti pavyzdį, jog kilusios emocijos nebūtinai turi būti nevaldomos, ir galima sureaguoti ramiai ir adekvačiai.
Kodėl tai svarbu? Mokslininkai ištyrė, jog vaiko raidai, ypač smegenų veiklai labai svarbi aplinka, kurioje jis auga, o saugus prieraišumas prie tėvelių yra vienas iš apsaugančių faktorių nuo vėlesnio probleminio vaiko elgesio. Tad svarbu, kad vaikas jaustųsi pastebėtas, kai reikia – ir paguostas, apkabintas, nuramintas. Taip pat tyrimai rodo, kad geresni tėvų emocinio reguliavimo sugebėjimai teigiamai atsiliepia auklėjimui ir vėlesnei vaiko psichinei sveikatai.
Žinoma, mus šiandien netikėtai užklupę neramūs pandemijos laikai, pasikeitusios aplinkybės verčia nerimauti. Nereikėtų visuomet slėpti nerimo, bet pernelyg į jį įsitraukti yra pavojinga. Juk yra būdų kaip praskaidrinti namų aplinką ir atsipalaiduoti: žaiskite kartu su vaiku, paįvairinkite kasdienybę, prisiminkite žaismingumą ir kūrybiškas veiklas.
Apsilankę internetinėje žaislų parduotuvėje sutaupysite laiko ir išvengsite eilių, be to taip ir daug saugiau šiuo metu. Išsirinkite žaislą, kuris būtų įdomus ir jums, ir vaikui. Galbūt žaidimas, kuriame reikia konstruoti (kaip Plus Plus konstruktoriai), dėlioti, statyti (3D mediniai konstruktoriai ar Squigz lipnūs čiuptukai) padės atsipalaiduoti, lyg savotiška meditacija. Jei vaikas uždaras, nesikalba, arba atvirkščiai, pernelyg greitai įsikarščiuoja, verkia, pasidomėkite emocinio lavinimo žaislais, kaip „Emocijų bokštas“.
Smagiems vakarams tiks ir šeimos žaidimai, kaip „Mažųjų Alias“, šie žaidimai tinka vaikams nuo 5 metų.
Patiems mažiausiems pasidairykite interaktyvių knygučių, lavinimo kilimėlių ar smagių balansavimo kamuoliukų.
Nuoširdžiai ir sąmoningai praleistas laikas su vaiku puoselėja ne tik tarpusavio santykius, bet ir sveiką saviraišką ir emocingumą. Veiklos metu būkite dėmesingi tam, ką vaikas nori pasakyti, kas jam svarbu, ko tikisi iš jūsų. Stenkitės atsiriboti nuo visų pašalinių veiklų, nelaikykite vienoje rankoje telefono ar įjungto televizoriaus, būkite čia ir dabar su vaiku.
Svarbu suvokti, kad skaityti apie vaikų raidą, lavinimą ar panašią literatūrą yra taip pat svarbu kaip ir rūpintis savimi, savo sveikata, nes vaikui jūs esate pirmasis pavyzdys, kaip elgtis ir reaguoti. Emociškai sveiki tėvai – laimingi ir vaikai.
Judita Sajauskaitė/LAVI.LT
Šaltiniai:
Armstrong, K. H., Ogg, J. A., Sundman-Wheat, A. N., & Walsh, A. S. J. (2014). Evidence-based interventions for children with challenging behavior. Springer.
Deater-Deckard, K. D., & Panneton, R. (2017). Parental stress and early child development. Springer.
Susiję straipsniai
