Kartu su pavasariu atkeliauja ne tik ilgai laukta šiluma, ilgėjantys vakarai ir žaliuojantys medžiai, bet neretai – ir sveikatos problemos. Tai vadinama pereinamojo sezono negalavimais, kurių pobūdis platus – nuo padidėjusio nuovargio iki virškinimo sutrikimų.
Konsultuoja „Eurovaistinė internete“ farmacininkė Dovilė Tervydė
Nors daugelis šiltų orų laukiame su nekantrumu, dalis žmonių šį sezoninį pokytį ištveria sunkiai. Suaugusieji šiuo laikotarpiu labiau skundžiasi galvos, sąnarių skausmais, nuovargiu. Vaikams dažniau kabinasi virusai, sukeliantys peršalimo ar virškinamojo trakto ligas.
Tai normalu, nes žmogaus kūnas gali jautriai reaguoti tiek į oro, tiek į gyvenimo būdo permainas, kurias atneša besikeičiantys sezonai. Pavyzdžiui, lauke organizmas patiria savotišką deguonies ir vitamino D šoką. Nors tai skamba kaip paradoksas, nes organizmui labai reikia tiek deguonies, tiek vitamino D, staigios dozės organizmą šokiruoja. Kitas šokas – staigus temperatūrų šuolis, kai tą pačią savaitę nuo kailinių pereiname prie drabužių trumpomis rankovėmis.
Tam, kad šis adaptavimosi procesas būtų sklandus, organizmui turėtume pagelbėti. Dalinamės keturiais dažniausiais negalavimais, kurie gali kamuoti pereinamuoju laikotarpiu.
- Nuovargis ir energijos trūkumas
Dauguma suaugusiųjų ir vaikų pavasarį jaučia nuovargį, mieguistumą ir energijos trūkumą. Įtaką tam gali daryti hormoniniai pokyčiai. Dėl trumpesnio šviesaus meto ir mažesnio fizinio aktyvumo žiemą organizme gaminasi mažiau „laimės“ hormonų – serotonino ir dopamino, bet daugiau miego hormono – melatonino. Todėl žiemos pabaigoje galime jaustis mieguisti, mažiau gyvybingi ar pavargę.
Tačiau kartais nuovargis gali signalizuoti ir svarbiausių mikroelementų trūkumą. Nuovargio simptomai gali reikšti geležies trūkumą, kuris dažnai kamuoja prasidėjus pavasariui. Kilus tokiems įtarimams, pravartu atlikti kraujo tyrimą, nes ilgalaikis geležies trūkumas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Galima pavasarį koreguoti mitybą taip, kad maiste būtų daugiau geležies: valgyti daugiau raudonos mėsos, kepenėlių, grikių, jūros gėrybių, ankštinių daržovių. Galima kraują pastiprinti vartojant geležies preparatus su folio rūgštimi, tačiau dėl jų vartojimo pravartu pasikonsultuoti su gydytoju.
Dažnai nuovargio simptomus gali lemti ir vitamino B12 trūkumas. Šio vitamino trūkumą organizme gali signalizuoti sumažėjęs energingumas, taip pat bendras silpnumas, mieguistumas, išblyškusi oda. B12 gausu gyvulinės kilmės produktuose – kepenėlėse, kiaušiniuose, pieno produktuose. Jeigu šių produktų mityboje trūksta, pasikonsultavę su gydytoju, galite papildomai vartoti ir maisto papildų.
Norint susigrąžinti energiją, svarbu ne tik mityba, bet ir fizinis aktyvumas. Rekomenduojama daugiau laiko praleisti lauke – dienos šviesa gali padėti organizmui gaminti laimės hormoną serotoniną, kartu slopindama melatonino gamybą, kuris atsakingas už mieguistumą.
- Sutrikęs virškinimas ir lėtesnė medžiagų apykaita
Žiemą susiformavę mitybos ir gyvenimo būdo įpročiai gali turėti neigiamų pasekmių virškinimo sistemai. Šaltuoju sezonu valgome daugiau riebaus maisto, cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Gyvenimo būdas tampa sėslesnis, mažiau laiko praleidžiame lauke. Dėl šių priežasčių pavasarį padidėja nusiskundimų dėl skrandžio refliukso, pilvo pūtimo ar užkietėjusių vidurių. Gastroenterologai pavasario nelaukia, nes tai yra virškinimo ligų paūmėjimo metas.
Jaučiant apsunkimą po žiemos, rekomenduojama rinktis daugiau skaidulų turinčių maisto produktų, kurie gali padėti gerinti žarnyno veiklą. Tam puikiai tiks avižos, bananai, burokėliai ar lęšiai.
Taip pat svarbu užtikrinti, kad organizme netrūktų gerųjų bakterijų, kurios būtinos sklandžiai virškinimo veiklai. Jų gausu natūraliai fermentuotuose maisto produktuose – kefyre, jogurte ar raugintuose kopūstuose. Jeigu šių produktų mityboje trūksta, papildomai patariama vartoti probiotikų ir prebiotikų maisto papildų.
- Susilpnėjęs imunitetas ir padažnėjusios alergijos
Nors atrodo, kad peršalimo ligų labiausiai reikėtų saugotis žiemą, iš tiesų jos pavojingos ir ankstyvą pavasarį, kai siaučia rinovirusai, – labiausiai paplitę virusinių infekcijų sukėlėjai. Žiemai pasibaigus, mūsų imuninė sistema būna nusilpusi. Taip gali nutikti dėl to, kad šaltuoju sezonu valgome mažiau vaisių ir daržovių, mažiau judame. Be to, organizmą žiemą nualina ir kitos peršalimo ligos. Kai dėl šių priežasčių nusilpęs imunitetas susiduria su pavasariniais temperatūrų pokyčiais, peršalimo rizika dar labiau padidėja.
Susilpnėjusį imunitetą gali lemti ir vitaminų bei mineralų trūkumas, su kuriuo dažnai susiduriama pavasario pradžioje. Imuniniuose procesuose svarbų vaidmenį vaidina vitaminas C, kuris gali didinti organizmo atsparumą infekcijoms. Jo gausu citrusiniuose vaisiuose, paprikose, brokoliuose. Būtina atkreipti dėmesį į vitaminą D, kuris atlieka svarbų vaidmenį imuniteto funkcijose, slopindamas uždegiminius procesus. Daugiausiai jo gauname iš saulės, tačiau atsargas galite papildyti ir valgydami tokius produktus kaip riebi žuvis ar kiaušiniai. Imunitetą gali padėti stiprinti natūralūs žoliniai preparatai – ežiuolės, erškėčio, rausvosios radiolės, ciberžolės, česnakų ar imbierų ekstraktai. Jeigu norite imunitetą stiprinti vaikui, būtinai pasitarkite su gydytoju, nes ne viskas vaikams tinka.
Dar vienas iššūkis organizmo imunitetui pavasarį – alergijos. Alergijų sezonas paprastai prasideda kovo pabaigoje, tačiau kiekvienais metais jo pradžios data gali skirtis, kartais pirmosios žiedadulkės Lietuvoje pastebimos dar vasarį. Todėl alergiškiems žmonėms vaistinėlę pravartu pasiruošti iš anksto ir pajutus pirmuosius simptomus reaguoti nedelsiant.
- Slogi nuotaika ar suprastėjęs miegas
Pavasarį organizmui tenka prisitaikyti prie besikeičiančio paros ritmo, miego režimo ir didėjančio veiklų, darbų ir mokslų krūvio. Visa tai – iššūkis mūsų nervų sistemai.
Kokybiškas miegas būtinas sklandžiai nervų sistemos veiklai, tačiau pavasarį dėl besikeičiančio paros ritmo nusiskundimų dėl miego kokybės daugėja. Todėl šiuo periodu labai svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo. Net jeigu ilgėjančios dienos vilioja eiti miegoti vėliau, pravartu visada keltis bei eiti miegoti tuo pat metu.
Geram nervų sistemos darbui labai svarbūs B grupės vitaminai, kurių trūkumas gali lemti padidėjusį jautrumą, nerimą ar liūdesį. Šių vitaminų gausu mėsoje, viso grūdo produktuose, ankštinėse daržovėse, sėklose, riešutuose.
