Kvėpavimas – vienas pagrindinių gyvybę palaikančių procesų, darantis didelę įtaką mūsų fizinei, protinei ir emocinei savijautai. Pasak BENU vaistininkės Gretos Vaitoškaitės, teisinga kvėpavimo technika atlieka svarbų vaidmenį stiprinant bendrą sveikatą. Jai antrina ir gydytoja, sertifikuota kvėpavimo terapijos specialistė Ligita Ilgutytė – būtina suprasti įvairių kvėpavimo pratimų svarbą ir deramai taikyti juos kasdieniame gyvenime.
Daugelio problemų šaltinis – miego apnėja
Apnėja – graikiškos kilmės žodis, reiškiantis „nekvėpuojantis”. Miego apnėja – tai ne mažiau kaip 10 sek. sustojęs kvėpavimas miegant. Kartais kvėpavimas sustoja 20-30 sek., retesniais atvejais – 2-3 min. Pasaulinės sveikatos organizacijos (WHO) skaičiavimais, visame pasaulyje apie 936 mln. suaugusiųjų nuo 30 iki 69 metų amžiaus kenčia bent nuo lengvos miego apnėjos formos.
2019 m. žurnale „The Lancet Respiratory Medicine“ paskelbtame tyrime teigiama, kad vidutinio sunkumo ir sunkios miego apnėjos paplitimas yra apie 10 proc. vyrų ir 3 proc. moterų. Tačiau šie skaičiai, manoma, yra gerokai mažesni nei iš tiesų – daug miego apnėjos atvejų nėra diagnozuojama. Specialistų manymu, vien Jungtinėse Amerikos Valstijose nediagnozuojama apie 80 proc. tokių atvejų.
G. Vaitoškaitė pastebi, jog miego apnėja yra vienas pagrindinių kvėpavimo sutrikimų ir Lietuvoje. Ji pasireiškia šiais simptomais – garsiu knarkimu, oro gurkšnojimu, mieguistumu dienos metu, sunkumu susikaupti, burnos džiūvimu, galvos skausmu, sumažėjusiu lytiniu potraukiu ir dažnu naktiniu šlapinimusi.
„Yra kelios miego apnėjos rūšys, iš kurių labiausiai paplitusi yra obstrukcinė miego apnėja. Ją sukelia viršutinių kvėpavimo takų užsikimšimas dėl tokių veiksnių kaip riebalų sankaupos kakle, alkoholio vartojimas, rūkymas, žemas skydliaukės hormonų lygis ir širdies ar inkstų nepakankamumas. Rečiau pasitaikanti centrinė miego apnėja atsiranda dėl kvėpavimo centro slopinimo smegenyse. Retais atvejais gali pasireikšti mišri miego apnėja, kai vienu metu pasireiškia ir obstrukcinė, ir centrinė miego apnėja“, – sako vaistininkė.
Negydoma miego apnėja gali sukelti įvairių sveikatos problemų – širdies ritmo sutrikimus, širdies nepakankamumą, aukštą kraujospūdį, insultą, II tipo diabetą, nervų sistemos ligas ir net depresiją. J. Vaitoškaitė pabrėžia, kad sergantiesiems miego apnėja svarbu reguliariai tikrintis kraujospūdį – tą galima daryti tiek namuose, tiek vaistinėse.
„Nereguliarus kvėpavimas miego metu gali sumažinti deguonies įsisotinimą, dėl to atsiranda ryškus mieguistumas dienos metu ir padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Naudojant pulsoksimetrą deguonies įsotinimui kraujyje stebėti, galima nustatyti nukrypimus nuo sveikos ribos ir pastebėti širdies ritmo sutrikimus“, – rekomenduoja vaistininkė.
Asmenims, sergantiems miego apnėja, labai svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo. Tai apima reguliarius fizinius pratimus, sveiko svorio palaikymą, miego režimo nustatymą, alkoholio vartojimo ribojimą ir metimą rūkyti. Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo arba nuolatinio teigiamo slėgio kvėpavimo takuose (CPAP) prietaiso naudojimo. Todėl vaistinė ragina gyventojus kreiptis į gydytoją ir imtis būtinų veiksmų savo sveikatos gerovei.
Be miego apnėjos, vaistininkė taip pat atkreipia dėmesį į kvėpavimo per burną ir streso poveikį kvėpavimo takų sveikatai. „Kvėpavimas burna dėl užsikimšusios nosies gali sukelti burnos džiūvimą, gerklės skausmą ir didesnę viršutinių kvėpavimo takų infekcijų bei alergijų riziką. Stresas ir baimė suaktyvina simpatinę nervų sistemą, todėl keičiasi širdies ritmas ir kvėpavimo įpročiai. Lėtas, gilus kvėpavimas gali padėti sumažinti stresą ir paskatinti atsipalaidavimą“, – perspėja G. Vaitoškaitė.
Paprasti kvėpavimo pratimai, didelė nauda
Ligita Ilgutytė, gydytoja bei sertifikuota kvėpavimo terapijos mokytoja, pasakoja, kaip susiję skirtingi kvėpavimo būdai ir jų poveikis mūsų organizmui.
„Vidinis kvėpavimas vyksta ląstelėse ir gamina energiją, o išorinis kvėpavimas yra mechaninis dujų apykaitos procesas. Kvėpavimas unikalus tuo, kad jį gali kontroliuoti ir mūsų autonominė nervų sistema, ir mūsų valia. Tinkamas deguonies prisotinimas yra labai svarbus, kad organizmas veiktų sveikai ir medžiagų apykaitos procesai vyktų natūraliai“, – sako gydytoja.
Pasak jos, kvėpavimo pratimai gali atkurti natūralią sveiką organizmo aplinką ir funkcionavimą. Jie tiesiogiai susiję su nervų sistema, nes įkvėpimas suaktyvina, o iškvėpimas atpalaiduoja organizmą. Pavyzdžiui, klajoklinis nervas (lot. nervus vagus) suaktyvėja iškvėpimo metu ir padeda mums atsipalaiduoti.
„Įvairūs kvėpavimo pratimai tenkina skirtingus poreikius, pavyzdžiui, tonizavimo, atsipalaidavimo ar pusiausvyros. Nuoseklus kvėpavimas gali padėti nuraminti širdį, o specifinis kvėpavimas gali padėti pasiekti tam tikras būsenas. Šie pratimai gali būti prevencinės priemonės, tačiau jie taip pat gali padėti valdyti sutrikimus. Vis dėlto labai svarbu šiuos pratimus atlikti teisingai; priešingu atveju jie gali būti nenaudingi ar net žalingi“, – įspėja kvėpavimo mokytoja.
L. Ilgutytės teigimu, išmokti taisyklingai kvėpuoti gali prireikti specialisto patarimų, ypač asmenims, kurių kvėpavimo modeliai yra netaisyklingi arba ydingi. Fizioterapeutai vis dažniau moko žmones diafragminio ir krūtinės kvėpavimo, nes supranta raumenų įtampos ir kvėpavimo ryšį. Patartina kartu su specialistu išmokti bent kelis taisyklingo kvėpavimo pratimus, jog būtų užtikrintas jų veiksmingumas ir išvengta žalos.
„Stresas ir kvėpavimas yra glaudžiai susiję, nes stresas sukelia paviršutinišką, greitą kvėpavimą. Toks kvėpavimas mažina deguonies įsisavinimą ir neigiamai veikia nervų sistemą. Išmokę kvėpuoti giliai ir ramiai, žmonės gali sumažinti stresą ir pagerinti bendrą sveikatą. Kvėpavimo pratimai gali padėti subalansuoti organizmą ir net išspręsti tokias problemas kaip nemiga“, – teigia kvėpavimo terapijos mokytoja.
Anot jos, per pastarąjį dešimtmetį kvėpavimo pratimų populiarumas labai išaugo. Daugelis supranta šių pratimų naudą, o prie didėjančio jų populiarumo prisidėjo ir iš lūpų į lūpas perduodama teigiama patirtis. Kvėpavimo pratimai gali turėti didelį poveikį medžiagų apykaitai, limfos tekėjimui ir raumenų atsipalaidavimui, suteikdami nervų sistemai gilų atsipalaidavimo pojūtį.
„Apibendrinant pasakyčiau, jog taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus norint palaikyti gerą sveikatą ir teigiamą savijautą. Kvėpavimo pratimai gali padėti atkurti natūralią organizmo pusiausvyrą, pagerinti medžiagų apykaitą ir sumažinti stresą. Tačiau labai svarbu išmokti ir teisingai atlikti šiuos pratimus, geriausia vadovaujant specialistui, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas ir išvengta galimos žalos“, – pataria gydytoja Ligita Ilgutytė.
