www.psichologeramune.lt
Šį straipsnį skiriame tėveliams, kurie nori prisidėti prie mažylių šnekamosios kalbos vystymo. Tai visai paprasta, net smagu ir linksma. Kodėl gi nepadėti maloniu būdu mūsų mažyliams prašnekti lengviau, o gal net greičiau.
Psichologė Ramunė Murauskienė
www.psichologeramune.lt
I DALIS
Šnekamoji kalba labai svarbi. Jei negalėtumėte kalbėti bent 4 valandas, kaip jaustumėtės? Man būtų baisu: negalėčiau išsakyti savo minčių, negalėčiau aiškiai perteikti savo jausmų, negalėčiau aiškiai padėkoti, paprašyti. Negalėčiau pasakoti linksmų istorijų, negalėčiau dainuoti. Mūsų mažieji negali kalbėti ištisus metus. O kiti ir dar ilgiau. Atminkite – normaliu atveju vaikai iki trejų metų daugiau ar mažiau, bet kalbėti pradeda. Bet tie treji metai – tai ilgas laiko tarpas ir labai svarbus gyvenimo etapas. Ilgalaikių psichologinių tyrimų išvados leidžia teigti, kad minimalios kūdikių ir mažų vaikų galimybės komunikuoti su jais prižiūrinčiais suaugusiais sukelia labai daug įtampos. Ir vaikams, ir suaugusiesiems. Prisimenu save, kai glausdavau verkiantį kūdikėlį ir bejėgiškai jo klausdavau: „Kas gi tau yra, mažuti?“. Apimdavo stiprus jausmas, kad padaryčiau viską, kad tik pajėgčiau suprasti savo dar nekalbantį mažylį. Mintis, kad esu ne dievybė, o žmogus, grąžindavo į protą. Žinios, kurias turiu dėl savo profesijos, ramino protą ir suteikė jėgų pakančiai reaguoti į tokius „nesusikalbėjimus“ su vaikeliu. Kai būdavo ypač sunku, pagalvodavau, kad vaikeliui tikrai blogiau nei man.
Kaip padėti bendrauti savo dar nekalbančiam mažyliui?
Galėčiau valandų valandas pasakoti apie kūdikių gestų kalbą. Bet šį kartą pasakysiu tik tiek. Mokykitės kūdikių gestų kalbos.
Džiugu, kad vis daugiau mamyčių ir tėvelių įsitraukia į šią veiklą. Man kūdikių gestų kalba – tai puikus instrumentas, kurį aš įdaviau savo dar nekalbančiam, bet daug suprantančiam sūnui, kad jam gyvenimas būtų lengvesnis. Ir nepasigailėjau. Mano sūnus ne tik parodo, kai nori gerti, valgyti ar jau laikas keisti sauskelnes, bet ir papasakoja man savo įspūdžius apie jį supantį pasaulį. Ir tai yra daug svarbiau. Kai mes piešiame, spėliojame vienas kito piešinėlius.
Gestų pagalba aš sužinau, kuo pavirto šį kartą medinė kaladėlė. Jei sūnus nemokėtų išreikšti savo minčių gestais, daug apie jį nežinočiau. Mėgaujuosi pažindama mažą augančią asmenybę. Gestais jam paprasta įvardinti tokius objektus, kurių pavadinimų jis niekaip dar negalėtų ištarti. Tad kam laukti, kol vaikas pradės kalbėti aiškiai, jei susikalbėti galima ir gestų kalba. Juolab kad tai greitina ir šnekamosios kalbos prasiveržimą. Kiek nuostabių akimirkų tenka išgyventi. Dalinuosi viena iš jų. Neseniai žadinau savo stebuklėlį anksti ryte, nes Vilniuje turėjau daug darbų. Klausiu jo: Augustinai, ką tau parvežti iš Vilniaus? Jis pro miegus rodo: „drugelis“ ir „du“. Nustebusi vėl klausiu: ką tu darysi su dviem drugeliais žiemą? Sūnus paaiškino: „dangus“, „aukštai“, „pakviesti“, „nutūpti ant delno“. Susidėliokite šį sakinį, kaip Jums geriau. Ir vis tiek bus nuostabus vaiko noras, kurio negalėčiau sužinoti, jei ne gestai.
Kalbėkite, kalbėkite ir dar kartą kalbėkite. Su mažyliais svarbu daug kalbėtis. Net tuomet, kai jie nėra pilnaverčiai dialogo dalyviai. Dauguma tėvų rūpinasi, ar vaikai sotūs, šiltai apsirengę, švariomis sauskelnėmis. Tačiau apie tokius poreikius, tiksliau jų nepatenkinimą, mažieji mūsų bičiuliai nedelsia mums pranešti. Daug svarbiau susirūpinti, ar mes pakankamai šnekamės su dar nekalbančiais vaikais. Paklauskite savęs: ar pasakote „labas rytas“ prabudusiam vaikeliui, ar pasakojate, kuo rengiate mažylį, ar dainuojate jam daineles, ar sakote, ką matote už lango, koks oras, ar dalinatės savo mintimis apie valgio ruošimą, namų tvarkymą, ar palinkite saldžių sapnų. Geriausia, jei dar nekalbančiam mažyliui Jūs esate tarsi visą aplinką įgarsinantis robotukas. Per daug šnekėjimo tikrai nebus. Vaikai – ne vyrai. Atminkite: per pirmuosius savo gyvenimo metus vaikai pamato labai daug dalykų pirmą kartą, jie mielai girdi mūsų pasakojimus apie juos supančią aplinką. Tik negali mums atsidėkoti tokiais palaikančiais žodeliais, kaip „įdomu“ ar prašymais „papasakok dar“. Todėl drąsiai ir daug kalbėkitės su savo dar nekalbančiais vaikais. Kalbėkite gražia lietuviška ar kokia kita kalba. Nepamirškite, kad Jūsų pokalbius su kitais suaugusiaisiais girdi ir vaikai. Todėl venkite įvairių žodžių, kurių nenorėtumėte išgirsti iš mažylio lupų.
Kartokite, kartokite ir dar kartą kartokite
Kai mažylis pradės skleisti tam tikrus garsus, atkartokite juos. Nesvarbu, ar vaikui tai pavyko netyčia, ar tyčia. Taip skatinsite jį atkaroti jau tariamus garsus ir pastiprinsite naujų garsų ištarimą. Įgarsinkite kokius nors vaikui mielus daiktus įvairiais ištiktukais ir skatinkite tai daryti vaikelį, pvz., traukinuko puškavimas, mašinos signalas, varnų karkimas, žvirblių čirškėjimas, sportinių automobilių važiavimas. Vėliau galite skatinti atkartoti vaiką ir Jūsų tariamus skiemenis ir taip įvardinti daiktus, kurie vaikui kelia susidomėjimą. Atlikdami tam tikrus veiksmus, mokykite tarti atitinkamus žodžius, pvz., duodate vaikui kamuoliuką ir sakote „imk“, kai kamuoliukas pas vaiką, sakykite „duok“, kai vaikas Jums kamuoliuką duoda atgal, sakykite „imk“. Tai puikus žaidimas, kurio objektais gali būti bet kokie daiktai.
Skaitykite vaikams knygeles
Pirmosios knygelės skirtos labiau suvalgyti, sučiulpti nei skaityti. Kai mažylis jau atsiragavęs knygelių gali sutelkti dėmesį į paveikslėlius, pradėkite „skaityti“, kas ten nupiešta. Komentuokite spalvas, formas, dydžius, įvardinkite visus objektus, kuriuos matote. Leiskite mažyliui vartyti knygelės lapus. Skaitykite ir piršteliais: paimkite mažylio pirštelį ir parodykite, koks apvalus kamuolys, kiek daug lietaus lašelių, kokia aukšta eglė ir pan. Toks objektų vedžiojimas piršteliais leidžia mažyliams ne tik akimis pamatyti nuostabų pasaulį. Ūgtelėjusiems vaikams labai tinka knygelės, kurių vienas puslapis su tekstu, o kitame puslapyje – margaspalvis piešinėlis. Kol mamytė ar tėvelis skaito, mažylis tyrinėja. Po to galima ir paveikslėlį drauge aptarti. Nenorėkite, kad pasakyčiau amžių, nuo kurio tinka tokia ar kita veikla su vaiku. Kiekvienas vaikas individualiai geba išlaikyti dėmesį. Todėl eksperimentuokite, bandykite. Nepykite, jei vaikui atsibodo knygelė, vadinasi jam ši veikla užtruko per ilgai. Mano sūnus, kai nori baigti knygelės skaitymą, pradeda versti lapus greitai iki paskutinio ir tuomet pasako: „ot!“. Net jei skaitau ir man įdomią vaikišką knygelę, neužmirštu, kad skaitau ne sau, o vaikui.
Suorganizuokite mimų teatrą namuose
Prie kalbos ekspresijos prisideda ir visa veido išraiška. Pasiimkite didelį veidrodį arba bent jau tokį, kad į jį tilptų Jūsų ir vaikelio atvaizdai. Ir rodykite įvairias grimasas jas įvardindami. Pvz.: parodykim, kaip atrodo pavargęs nuo darbų tėtis, kaip juokiasi mama, kaip verkia mergaitė, pametusi kamuolį ir pan.
Padėkime vaikui taisyklingai ištarti žodžius
Kas nutinka vėliau, kai mažyliai pagaliau pradeda šnekėti? Jie šneka taip, kaip jiems pavyksta sudėlioti lūpas ir visus kitus motorikai priklausančius kalbos padargus. Tačiau palengvėja retai, nes jų kalbą supranta tik tie suaugusieji, kurie labai dažnai būna su vaikeliu. Svetimi nesupranta tokios „užsienio kalbos“. Nesvarbu, kaip vaikas taria vienus ar kitus žodžius, svarbu, kad jūs atkartotumėte taip, kaip reikia. Tad nepradėkite švepluoti ar dar kažkaip nenormaliai sutrikusiai kalbėti.
Atminkite: vaikas taria taip, kaip tuo amžiaus tarpsniu išgali. Tačiau nebūtinai supras jus, kai jūs atkartosite jo tarimą. Kai tik vaikelis susitars su savo visais kalbos padargais, būtinai girdimus garsus atkartos preciziškai. Būkite pakantūs mažylių mokymuisi. Mes pagreitinti galime tik labai nedidelius procesus.
Dar viena rimta rekomendacija. Jei su savo nekalbančiu vaiku elgsitės kaip su kitu protingu žmogumi, kartais padarysite taip, kaip parašyta šiame straipsnyje, drąsiai galite nelyginti savo vaiko kalbos raidos per pirmus trejus metus su jokiomis lentelėmis, skaičiais, normomis. Jei žinote, kad jūsų vaikas jus supranta, tačiau dar nesusitaria su savo kalbos padargais, vadinasi dar truputį palaukite. Stebėkite savo vaiko pasyvųjį, t.y. supratimo, žodyną. Žaiskite žaidimus „Kur yra kas?“ ir pamatysite, ką vaikas supranta, o ko dar ne. Supažindinkite su tais dar nepažįstamais objektais. Vaikas spės įsisavinti viską. Jam reikia tik laiko. Neskubėkite ugdyti vaiko ir jo mokyti. Kiekvienas žmogus vystosi jo individualiu ritmu.
Neabejokite – vystymasis yra neišvengiamas. Ir nebijokite. Pasikliaukite vaikeliu ir padėkite jam. Mano sūnui jau dveji metai ir du mėnesiai. Jis supranta labai daug, gestais išreiškia labai daug, „kalba“ sakiniais iš 3- 4 žodžių, tačiau taria apie 20 žodžių. Ir nėra jokio nei sunkumo, nei sutrikimo. Tiesiog tokia yra jo ekspresyvios kalbos raida.
II DALIS.
Miklinkite vaikučių burnytes
Šnekamosios kalbos atsiradimas labai priklauso ne tik nuo atitinkamų smegenų struktūrų išsivystymo lygio, bet ir nuo vaiko liežuvio, lupų bei kitų kalbos padargų gebėjimo tikslingai judėti. Štai Jums keletas smagių žaidimų, lavinančių mažylių kalbos padargus.
Leiskite vaikui užpūsti degantį degtuką ar žvakę įvairiu atstumu nuo jo burnytės. Komentuokite vaikui pūtimo stiprumą. Prašykite pūsti stipriai ir švelniai pakaitomis. Kai žiūrėsite į ugnį, kuri bus tuoj užpūsta, atkreipkite dėmesį, ką daro vaikelio rankytės. Mažieji nebijo ugnies.
Ant stalo paviršiaus padėkite kokius nors lengvus daiktus ir bandykite juos pūsti. Svarbu, kad stalo paviršius vaikui būtų patogiai pasiekiamas.
Lietingą dieną mes su sūnum pridarėme daug mažų popierinių kamuoliukų ir pūtėm juos ant vaikiško stalelio. Buvo labai smagu, kai sūnus pūsdavo su tokia jėga, kad popierėliai krisdavo net ant grindų. Beje, pūtimas ir kitos kvėpavimo procedūros yra puiki prevencinė priemonė dažniems ligoniukams, kurie skundžiasi kosuliais.
Atsigulkite ant nugaros, pasiimkite kokią plunksnelę, mestelkite ją į viršų virš savęs ir pabandykite ją išlaikyti ore pūtimo pagalba. Net neabejoju, kad vaikai pagalvos, jog mama yra burtininkė, o tėtis – tikras Koperfildas. Užkrėskite vaiką tokia smagia veikla. Tinka ne tik plunksnos, bet ir kiti labai lengvi daiktai.
Pūskite balionus. Tai smagus užsiėmimas visai šeimai. Pripūtus jų gausybę, galima linksmai pasimaudyti balionų jūroje.
Pripilkite į didelį indą vandens, įdėkite ten kokį objektą ir pūsdami plukdykite plūduriuojančius daiktus.
Pripilkite vandens į stiklinę, duokite vaikui šiaudelį ir leiskite smagiai burbuliuoti. Tai nieko neturi bendro su nemandagiu gėrimo būdu. Tai tiesiog šaunus burnytės miklinimas. Kada gi daugiau leisti burbulus stiklinėje, jei ne vaikystėje?
Padėkite sau ir vaikui ant delnų vatos gumulėlius ir bandykite juos nupūsti į šalia esančias dėžutes, stiklainius, krepšelius, dubenėlius, kibirėlius.
Įsigykite nuostabų amerikietišką muzikos instrumentą Kazoo ir „kazuokite“ ne tik country, bet ir lietuvių liaudies dainas ar leiskite kitus garsus. Savo sūnui šį muzikos instrumentą įdaviau, kai jam buvo 10 mėn. Smagu buvo stebėti, kaip suaugę draugai nesugebėjo išleisti nė garso, tuo tarpu, kai mano sūnus puikiausiai skleidė įvairius garsus. Su vyresniais vaikais galima bandyti kartu atlikti kokį nors muzikos kūrinį. Beje, šis mažas daikčiukas yra išgelbėjęs ne mažą įtampą automobilyje, kai sūnui tiesiog būtinai reikėjo sėdėti kėdutėje.
III DALIS
Patarimų skrynia
Ar mažyliui reikia ankstyvojo ugdymo mokyklėlių ir būrelių?
Pažiūrėkite į savo vaiką ir pabandykite suprasti, kas jam geriausia? Jei Jūsų mažylis veržiasi prie vaikų, tai eikite bendrauti su vaikais. Negalvokite, kad vaikeliui reikia 10 kitų vaikų. Užtenka ir vieno. Dar trejų metų neturintys pypliai puikiai bendrauja su vienu žmogumi: nesvarbu ar su vaiku, ar su suaugusiuoju. Vyresnieji ikimokyklinukai mielai būna didesnėse grupėse. Bet ne masėje.
Ankstyvasis ugdymas yra labai svarbus. Bet retai kada mama negali pati daryti to namuose. Bet jei jūs nemokate nei piešti, nei lipdyti, nei žaisti, nei dainuoti, palankykite keletą užsiėmimų, pasimokykite ir mėgaukitės buvimu su vaiku namuose ar draugų rate. Žaiskite savo vaiko nuostabią vaikystę ir būsite patys laimingiausi.
„Mamos žurnalas“
