Vaikų mėgstamuose saldumynuose ekspertai labiausiai dėmesį siūlo atkreipti į dažiklius. Pirmiausia – ten esama tikrai agresyvių dažiklių, kurie dedami į ledinukus, guminukus, limonadus, ledus. Antra, rinkoje egzistuoja didžiulis pasirinkimas analogiškų prekių su natūraliais dažikliais (daržovių, vaisių ir uogų sultimis, ciberžolės ekstraktu, karotinu, spirulina), kurie jokių rizikų nekelia. Trečia, vaikai kaip tik mėgsta rinktis ryškesnių spalvų maistą, todėl tikimybė, kad išsiriks su agresyviu dažikliu, ne tokia ir maža, pastebi maisto tyrinėtoja Guoda Azguridienė.
Knygos „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“ autorė bei premium klasės supermarketo „Assorti“ asortimento vadovė pastebi, jog cukrus buvo ir lieka ta maisto medžiaga, su kuria dorotis sunkiausia. Ypač vaikams – nes saldumas yra tas skonis, kurį vaikai geriausiai supranta ir kurio kupini jų mėgstami produktai: saldainiai, ledai, limonadai, pyragėliai, sausainiai, sausi pusryčiai, sūreliai, jogurtai, ledai, blyneliai, spurgytės ir bulvytės.
„Būtų naivu tikėtis, kad vaikai nevalgys saldumynų. Bet būtų aplaidu neprižiūrėti tų saldumynų kiekio ir cukraus kiekio saldumynuose. Juolab, kad šiandien rinkoje yra gerokai daugiau pasirinkimo produktų su mažiau cukraus, nei kad buvo anksčiau“, – teigia G. Azguridienė.
Kaip antai, santykinai neseniai rinkoje atsirado visai nesaldinti kukurūzų dribsniai, skirti valgyti su pienu. Anksčiau jie būdavo dosniai pagardinami cukrumi. Jei kokybiški, jie būna skanūs ir nesaldinti, nes kukurūzai, kaip ir kiti javai, saldumo turi savyje. Cukrų nesunkiai galima pareguliuoti renkantis, su kuo vaikas valgo sausus pusryčius – pavyzdžiui, augalinio pieno galima išsirinkti kokio nori saldumo, ir su 0% cukraus.
Saldainiai, ir ypač ledinukai, iš esmė ir yra cukrus, tad čia tik dydį ir dažnį tėvams galima pareguliuoti, tačiau kiti desertai, tarp jų ir ledai, šokoladas, sausainiai, suteikia gana plačią cukraus kiekio skalę. Taigi renkantis produktus su mažiau cukraus galima ženkliai sumažinti vaiko suvartojamo cukraus kiekį. Be abejo, tam reikia laiko ir kantrybės, nes sumažinus suvartojamo cukraus, ir poreikis jam sumažėja – juk mūsų skonis prisitaiko.
„Gaiviuose gėrimuose cukrus neretai keičiamas saldikliais. Iš saldiklių venkite sintetinių (aspartamas, acesulfamas, ciklamatas ir kt.). O geriausia, rinkitės mažiau saldžius gėrimus, nesvarbu, kuo jie būtų pasaldinti“, – rekomenduoja maisto tyrinėtoja.
Glaistytų sūrelių laikas
Anot jos, trečioji skanumynų rykštė būdavo hidrinti riebalai: „Prieš septynerius metus esu dariusi rinkoje esančių glaistytų sūrelių sudėties analizę – tuomet vos du prekiniai ženklai gamino sūrelius be hidrintų riebalų. Šiandien visų pagrindinių gamintojų glaistyti sūreliai yra be hidrintų riebalų. Dažniausiai gamintojai naudoja sviestą, kokosų, kakavos, palmių riebalus. Reiklesni vartotojai galėtų ieškoti, kad būtų daugiau varškės, mažiau cukraus, daugiau baltymų, tačiau „bazinis modelis“ (glaistytas sūrelis su vanile) jokiais abejotinais ingredientais akių nebado. Tiesa, jei imsime versijas su įdaru, jau reikės žiūrėti konkretų įdarą“.
Puodelyje ar ant pagaliuko?
Vasaros simbolis – ledai – gaminami iš įvairaus riebumo gyvulinio arba augalinio pieno, grietinėlės, cukraus ir skoninių priedų: uogų, šokolado, karamelės.
„Technologiniu požiūriu ledai nėra lengvas produktas, ypač jei jie ant pagaliuko. Naudojama daug įvairių priedų (emulsiklių, stabilizatorių), kurie palaikytų formą. Produkto sudėtyje jie matomi kaip įvairūs E su skaičiais, ir jų leduose būna daug. Natūralūs (ekologiški, biodinaminiai) ledai dažniausiai dedami į popierinius puodelius, nes juose šie maisto priedai negalimi“, – atkreipia dėmesį ekspertė.
Ledams naudojamas panašus glaistas kaip varškės sūreliams – iš daugelio jų sudėties dingo kenksmingieji hidrinti riebalai, džiaugiasi G. Azguridienė.
Kaip ir kitų produktų atveju, nenorintiems šifruoti sudėties, yra ekologiški bei biodinaminiai (demeter) ledai. Juose ne tik nebus bent kiek įtartinų priedų (tarp jų ir riebalų rūgščių mono- ir digliceridų), bet ir visos sudėtinės dalys bus ekologiškos. Iš pieno gaminamų ledų atveju tai tikrai aktualu, nes ekologiško ir juo labiau biodinaminio pieno gamyba apima aukštus reikalavimus ne tik gyvulių pašarams ir priežiūrai, bet ir jų gyvenimo sąlygoms.
Visgi specialistų vertinimu, ledai yra kaloringas, saldus ir sunkiai virškinamas produktas: „Geriau būtų valgyti jų mažesnes porcijas. Kaip ir sūrelių atveju, „bazinis modelis“ yra patrauklesnis, nes sudėtį patikrinti nesunku. Būtent įdaruose yra didžiausia rizika rasti agresyvesnių maisto priedų ir daugiau cukraus. Beje, nereikėtų galvoti, kad vaisiniai ledai ir šerbetai turi mažiau cukraus nei grietininiai ledai. Paprastai cukraus kiekis visų rūšių leduose svyruoja 20-30g/100 g ribose. Kiek yra konkrečiuose leduose, reikia žiūrėti individualiai“ – pataria moteris.