Renata Šakalytė-Jakovleva: „Su dukromis diskutuojame, ar tikrai reikia dar vieno lėlių namelio?“

Renata Šakalytė-Jakovleva su vyru Viktoru augina 6 metų Elzę ir 3 metų Sofiją

Renata Šakalytė-Jakovleva su vyru Viktoru augina 6 metų Elzę ir 3 metų Sofiją. Nuostabus amžius, kai dar tikima Kalėdų Seneliu, fėjomis ir burtais.

Su Renata kalbamės apie Kalėdas jų namuose.

Šventės su „pavara“

Su Renata kalbėjomės kalėdinio šurmulio išvakarėse. Bet Renata puikiai prisiminė pernykštį scenarijų, kai Kalėdų šurmulys pirmiausia prasidėjo vaikų darželyje, kurį lanko abi dukros. Šventinėms programoms skirstomi vaidmenys, tenka ruoštis karnavalams. „Namie apie Kalėdas irgi daug kalbame, nes mergaitėms rūpi parašyti Kalėdų Seneliui laiškus.

Pasipila norai ir pageidavimų koncertas, ko jos norėtų dovanų. Tai puiki proga pasikalbėti apie jų elgesį, nes juk Kalėdų Senelis, prieš nešdamas dovanas, apžvelgia vaikų elgesį per visus metus. Mergaitės tiki Kalėdų Seneliu, ir kad jis lanko tik tuos vaikus, kurie elgiasi gražiai. Jos labai stengiasi.

Iki Kalėdų mūsų namuose dar lankosi Advento nykštukas! Kuris irgi stebi dukrų elgesį ir po to palieka kokią nors mažą smulkmeną advento pirštinių girliandoje (skanėstą, pieštukų, plaukų aksesuarų, lipdukų). Kartais nutinka taip, kad pirštinė būna tuščia. Tada diskutuojame, kas nykštukui nepatiko dukrų elgesyje, jog staigmenos nėra. Būna labai įdomu išgirsti jų versijas“, – pasakoja Renata.

Ne tik princesės

Tokio amžiaus mergaičių svajonės sukasi princesių pasaulyje. Pūstų sijonų, rožinių spalvų ir karūnų laikas buvo ir Jakovlevų namuose, tiesa, vyresniajai Elzei jau kiek pabodo. Ji sąžiningai perėjo „Ledo šalies“ etapą, juk net ir vardas sutapo su pagrindinės herojės (Elza). Ji tapatinosi su pagrindine heroje, turėjo Elzos suknelių.

Dabar Elzė „žvelgia plačiau“, ją domina ne tik princesės pūstais sijonais, bet įkvepiančios asmenybės plačiąja prasme.

Renata pasakoja: „Štai neseniai žiūrėjome penktadienio filmą „Karališka drąsa“, ir Elzė po jo panoro įsikūnyti į Meridą.

Susirado stilizuotą lanką. Kartais po sudominusio filmo ar knygos Elzė skuba piešti. Šiuo metu piešimas yra didžiausia jos aistra, puikiai piešia įvairiausiomis priemonėmis (pieštukais, dažais) ir tikrai gražiai išpiešia savo fantazijas“.

Mažoji Sofija irgi kartkartėmis nori įsikūnyti į kokį nors pasakos ar filmuko personažą, bet nebūtinai tai turi būti princesė, gali būti fėja, burtininkė. Šiuo metu ji labai nori būti balerina ir bene kas vakarą ja persirengia. Namie yra balerinų suknelių ir batelių, nes Elzė kurį laiką lankė baletą.

Beje, penktadienio filmo peržiūra – šventas reikalas. „Animaciniai filmai joms patinka kone visi iki šiol matyti. Aišku, didžiausią įspūdį abiems yra palikęs „Ledo šalis“ ir dabar su nekantrumu laukia antrosios dalies. Elzei labai patinka jau minėta „Karališka drąsa“ ir „Galingasis šešetas“, apie draugišką robotą Beimaxą, o Sofijai labiausiai patikęs yra „Kaip prisijaukinti slibiną“, – sako mama.

Jeigu per Kalėdas būna sniego, visa kompanija susiorganizuoja žygį į mišką su rogutėmis

Kokių dovanų laukia mergaitės

Savo troškimus mergaitės nupiešia, o vyresnioji jau šį bei tą parašo tėvelių padedama. Paprastai mergaitės nori žaislų, pamatytų pas draugus ar per reklamas. „Yra žaislų mados ir jos tikrai nusirita per ugdymo įstaigas. Tad mergaitės visada žino, ko joms „labai reikia“, bet, kadangi laiškus Kalėdų Seneliui rašome kartu, pasitariame – ar tikrai to reikia? Juk nudžiuginti gali suknelė, knyga, piešimo rinkiniai. Diskutuojame, ar tikrai reikia dar vienos lėlės ir dar vieno lėlių namelio?“, – sako Renata.

Žaislų pirkimo strategija Jakovlevų namuose gana griežta. Žaislai į namus atkeliauja „dovanų pavidalu“, gauti iš kitų žmonių. Tėveliai žaislų perka labai mažai ir joks žaislas neatsiranda šiaip sau. Tam yra gimtadieniai, Kalėdos ir… tėvelių kelionės, iš kurių būna parvežama lauktuvių.

„Kai nueiname į parduotuvę, mergaitės žino susitarimą, kad žaislų tikrai nepirksime, ir nė neprašo. Be progų mes perkame tik piešimo ir darbelių priemones bei knygas, nors ir jų pirkimą norisi mažinti – ketiname užsirašyti į biblioteką. Grįžti prie perskaitytų knygų mergaitės nebenori, ir knygos nugula lentynose“, – sako mama.

Vakarinio skaitymo ritualai

Knygų Elzės ir Sofijos namuose tikrai daug, nes yra tradicija skaityti vakarais, ir, pasak Renatos, – gana aktyviai. Trimetės ir šešiametės literatūros poreikiai skirtingi, bet mielai viena prie kitos prisitaiko. Mergaitės gyvena viename kambaryje, todėl dažniausiai tėvai joms skaito abiems kartu tą patį. „Patikėkite, trimetei visai įdomu, ką mes skaitome vyresnėlei. Bet būna tokių vakarų, kai ji sako – nebenoriu knygos, kurią skaitote Elzei. Tada skaitome tai, ką išsirenka Sofija. O būna, kad pasidaliname dukromis ir skaitome su vyru kiekvienai atskirai.

Šiuo metu skaitome knygą „Girgždukai“ (Tom Fletcher). Mergaitėms – ypač Elzei – labai patinka stebuklinės pasakos. Didžiausią įspūdį jai iki šiol yra palikusios Enid Blyton knygos „Stebuklingas tolumų medis“ ir „Stebuklingas norų krėslas“. Dar laukia šios autorės knygų serija apie „Šauniojo penketuko nuotykius“. O Sofijai kol kas labiausiai patikusi knyga yra įvairių pasakų ir trumpų istorijų rinkinys „Debesų pataluos: vakaro pasakojimai mažiesiems“, – pasakoja Renata.

Daug metų Kalėdas šeima sutinka pas Viktoro tėvus Žemaitijoje

Jakovlevų mergaitėms pasisekė, nes garsiai knygutes joms skaito ne kas kita, o tobulos dikcijos, gražiausios tarties ir tembro žmonės – tiek tėtis, tiek mama yra TV laidų vedėjai, diktoriai. Matyt, skaitant vyksta tikri monospektakliukai, kai tėveliai mėgdžioja veikėjų balsus? „Vyras specialiai skaito ramiu balsu, nes prieš miegą mergaitės tik įsiaudrintų, – juokiasi Renata. – Jeigu pasitelktume visas savo balsų galimybes, jos nebesusikauptų miegeliui. Aš mėgstu kaitalioti balsus, tad jeigu jau labai išraiškinga pasaka, skaitau ne visai prieš miegą, o ankstėliau. Kai labiau pasistengiu kaitalioti balsu, paskui jos prašo – mama, tu skaityk, tu skaityk. Kuris skaitys vakare, priklauso nuo tėčio darbo grafiko, nes būna dienų, kai jis grįžta iš televizijos, kai mergaitės jau miega“.

Šventės scenarijus

Daug metų Kalėdas šeima sutinka pas Viktoro tėvus Žemaitijoje (netoli Kuršėnų). Anyta su marčia kartu ruošia Kūčių stalą, kaskart dalinasi naujomis patiekalų idėjomis, apsitaria, koks bus pagrindinis Kalėdų patiekalas. Prisijungia Viktoro sesuo, gyvenanti užsienyje.

„Mano firminis Kūčių patiekalas – silkė pataluose, o anytos – lietiniai blyneliai su grybų ir kepintų kanapių sėklų įdaru. O ant Kalėdų stalo nugula koks nors keptas paukštis arba kitas nekasdienis mėsos patiekalas“, – sako Renata.

Dovanas po egle randa Kalėdų rytą, jos būna sudėtos į didelį raudoną maišą, ant kiekvienos užrašytas vardas. Vaikai dovanas gauna besąlygiškai, o suaugusieji jau antrus metus traukia dovanų lapelius ir ruošia dovaną tik tam artimajam, kurį išsitraukė.

Jeigu per Kalėdas būna sniego, visa kompanija susiorganizuoja žygį į mišką su rogutėmis.

Mergaitės labai laukia kelionės pas senelius, noriai ten pasilieka ilgesniam laikui, žavisi veiklomis, kurias galima daryti kaime. Nors kelias iki senelių nemažas – beveik 300 km, – mergaitės kantriai ištveria kelionę. „Kartais išsitraukia planšetę, bet labai retai – kelionę suplanuojame pietų miego metu, o kai prabunda, pažaidžiame žodžių ar skaičių žaidimus. Arba tiesiog įsijungiame muziką ir visi kartu dainuojame. Turime numylėtą „Džimbos“ kompaktinį diską su visokiausiomis gyvūnėlių dainelėmis, bet dainuojame ir ne vien pagal vaikiškas melodijas – mūsų dukroms labai patinka Vaido Baumilos dainos“, – sako Renata.

Kadangi Renata užsiminė apie planšetes, paklausėme visoms mamoms rūpimo klausimo – o kaip dėl kompiuterinių žaidimų, jutubo kanalo? Juk tokio amžiaus vaikams išmanieji prietaisai yra tarsi magnetas. Pasak Renatos, mergaitės visiškai nežaidžia kompiuterinių žaidimų, telefonų išvis neima į rankas (tėvai gali palikti kur nori), planšete irgi mažai domisi. Filmukus jos pasižiūri arba per televizorių, arba per stacionarų kompiuterį.

Už dovanas daug vertingesnis kartu praleistas laikas

Metų pabaigos pažadai

Metų gale dauguma skubame kažką sau pažadėti, užsibrėžti tikslus – ką kitais metais padarysime, pamatysime, nusipirksime. „O aš savęs tokiais dalykais neapkraunu. Gyvenu šia diena ir ja mėgaujuosi. Man nereikia laukti metų sandūros, kad susikurčiau planų. Jeigu man ko nors reikia, aš susigalvoju ir čia pat viską įgyvendinu. Žiemos šventėmis tiesiog mėgaujuosi“, – juokiasi Renata.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ 1 = septyni

Kitos temos: