Mielos mamos! Rudenėlis vaikų darželiuose vadinamas Dėde. Vyksta Dėdės Rudenėlio šventės, vaikai mokosi Vytės Nemunėlio eilėraštį apie Dėdę, kuris purto berželį, taip pat ir žilvitį, „o pro jo kepurę saulės nematyti“.
Na, jeigu dėdė, tai dėdė. Koks jis kitų metų laikų draugijoje? Dar ne visai praplikęs ir ne iki galo pražilęs, bet jau su pilvuku, neįdomiai apsirengęs. Profesija galėtų būti ūkininkas, bet tinka ir miesto biurokratas, turintis „sodą“ ar sodybą. Keliasi anksti (taip pat ir gulasi), rūpinasi derliumi, žinoma, grybauja. Daržo ir miško gėrybes atsakingai konservuoja. Kiekvienoje giminėje yra toks Dėdė, deja, jo kompanijoje nepasileisi plaukų.
Toks tas mūsų ruduo – kartais nuobodus, kartais per teisingas ar net įkyrokas. Tačiau ką mes be jo darytume? Į šiltus kraštus išvykę ilgesniam laikui sako tą patį – labai labai reikia žmogui to niūraus Dėdės, nes tik tuomet įvertini vasaros palaimą, žiemos spindesį, pavasario gaivalą. Nuobodu būtų gyventi vieno sezono šalyje.
Kadangi ciklonams įtakos negalime padaryti, lieka tik kūrybiškai prisitaikyti ir mėgautis rudens dovanomis. O jos – anaiptol ne tik grybai, bulvės ir moliūgai, bet ir vakarų jaukumas, pyrago kvapas, ilgesnė pasaka prieš miegą, kaštonų žmogeliukai ir pirmoji šventė darželyje, kuri vadinasi, be abejo, „Dėdės Rudenėlio“…
Linkime jums nuostabaus rudens.
O tuo pačiu dalinamės spalio numerio viršelio istorija.
Viršelio mergaitė Eva, 3 metai
Ši viršelio fotosesija ypatinga. Fotografė Viktorija (Saulės Sielos Studija) sumanė fotografuoti rugių lauke, o šie Evai pasirodė nemieli, bauginantys. Išeitis – rugiuose pasislėpė tėtis ir laikė ant rankų dukrytę. Tik jo rankose mergaitė atsipalaidavo ir nušvito.
Pasakoja Evos mama Dovilė Petkuvienė iš Klaipėdos:
Prieš metus laiko vyko konkursas „Stilingiausias vaikas“. Konkurse dalyvavo daug vaikučių, bet nieko nesitikėdami sudalyvavome ir mes. Tačiau artimųjų, draugų, o ypač a. a. Evutės močiutės dėka laimėjome šį konkursą. Sakome nuoširdų AČIŪ visiems už palaikymą. Konkurso prizas buvo galimybė papuošti „Mamos žurnalo“ viršelį. Ir štai – mes čia.
Eva yra labai judri, energinga, smalsi, gera mergaitė su tvirtu ,,bosės“ charakteriu, turi aiškią savo nuomonę. Jai labai patinka dėmesys. Eva jau lanko darželį, tad vakare, kai grįžta, būna labai pasiilgusi savo žaislų. Dažniausiai dabar kartojama jos frazė: „Aš jau didelė“.
Gyvename Klaipėdoje, tačiau beveik kiekvieną savaitgalį važinėjame į kaimą pas senelius (nes vieni nuo kitų netoli gyvena), o ten veiklos jau jai netrūksta. Spalio 15 dieną – trečiasis Evos gimtadienis, tad šia proga labai džiaugiamės dovana, bus puikus prisiminimas.
Redakcija
Susiję straipsniai
