Tėvų skyrybos neišvengiamai paliečia vaikus, keičia jų santykius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, seneliais, draugais, artimaisiais. Skyrybų proceso metu ir po jų, tėvams ne visuomet pavyksta emocijas ir nesutarimus palikti nuošaly, tad vaiko teisių gynėjams kartais tenka padėti suaugusiems ieškoti kompromisų bei ginti vaiko interesus, kai kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku tarp jo tėvų ir giminaičių.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja, teisininkė Ugnė Klingerė sako, kad net ir po skyrybų, brandūs žmonės turėtų paisyti geriausių vaiko interesų ir kartu juo toliau rūpintis, auklėti, suteikti jam galimybę bendrauti su seneliais ir kitais artimaisiais.
„Jei tai atitinka geriausius vaiko interesus, tėvų pareiga yra užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais, taip pat leisti išlaikyti santykį su žmonėmis, kurie su vaiku susiję emociniais ryšiais“, – sako U. Klingerė.
Vaiko teisių gynėja pažymi, kad dėl tėvų sprendimo pasukti skirtingais keliais, vaikas neturėtų prarasti ryšio su jam brangiais ir artimais žmonėmis, netekti galimybės bendrauti su seneliais iš atskirai gyvenančio tėvo pusės.
„Pasitaiko, kai bendraudami su vaiku, išklausydami jo nuomonę, pastebime vaiko nenorą kalbėti apie senelius, giminaičius prie vieno iš tėvų. Suprantama, kad tokia aplinka, kurioje apie vaiko tėtį ar mamą, apie giminaičius iš jų pusės atsiliepiama neigiamai, rodomas priešiškumas, neskatina vaiko bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir jo giminaičiais“, – apie suaugusiųjų įtaką vaikui kalba vaiko teisių gynėja.
Teisininkė mini, jog tarp vaiko tėvų ir giminaičių iškilus nesutarimams dėl galimybės taikiai ir darniai visoms pusėms sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku ir palaikyti su juo artimą ryšį, gali prireikti ir specialistų pagalbos – pavyzdžiui, apsilankyti mediacijoje.
„Svarbu suprasti, kad vaiko seneliai ir kiti giminaičiai turi savarankišką teisę bendrauti su vaiku ir ši teisė negali būti siejama su vaiko tėvo ar motinos teisėmis. Net jeigu vienam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia ar su vaiku leista bendrauti tik minimaliai, nereiškia, kad vaiko seneliai galės retai matytis ar trumpai bendrauti su savo anūku“, – apie vaiko teisę bendrauti su giminaičiais kalba U. Klingerė, pažymėdama, jog senelių bei kitų artimų žmonių bendravimo su vaiku tvarka yra nustatoma atskirai.
Vaiko teisių gynėja primena, jog vaiko giminaičiai, tėvams atsisakius sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su jais, visuomet gali kreiptis pagalbos, kuri leistų pagarbiai sutarti tarpusavyje ir surasti sprendimus, geriausiai atliepiančius vaiko poreikius.
