Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Tai – raidos sutrikimas, kai lytinis brendimas neprasideda arba neprogresuoja fiziologiniu laiku.
Jeigu 13 metų mergaitei neprasidėjo didėti krūtys arba 15 metų mergaitei neatsirado pirmosios mėnesinės, įtariame, kad gali būti vėluojantis lytinis brendimas (VLB). Labai svarbi yra lytinio brendimo požymių vystymosi trukmė. Jeigu per 3 metus nuo krūtų didėjimo pradžios neatsirado mėnesinės, tai yra sulėtėjęs lytinis brendimas – viena iš VLB formų.
Konsultuoja gydytoja Jūratė Kiesylytė, KMU akušerijos ir ginekologijos klinika.
VLB turi daug priežasčių, čia nemažos reikšmės turi paveldimos ir įgimtos būklės: pogumburio branduolių ir pasmegeninės liaukos funkcijos aktyvumo sumažėjimas, pasmegeninės liaukos veiklos nepakankamumas, lytinių liaukų-kiaušidžių pirminis nepakankamumas esant chromosomų ligoms (Turnerio sindromas ir kt.). Dažnai šioms mergaitėms yra ir sulėtėjęs augimas – per mažas pagal amžių ūgis ir lėtas augimo tempas. Išimtiniais atvejais – itin aukštas ūgis ir VLB reiškiniai.
Lytinį brendimą gali gerokai lėtinti nepakankama skydliaukės veikla, mergaitės fizinis ar psichoemocinis nuovargis, neigiamos įtakos gali turėti nepakankama mityba ir ypač – svorio kritimas lytinio brendimo metu. Pastebime, kad besikreipiančių mergaičių atsiliepimuose apie savo kūno sandarą ir proporcijas ypač jaučiamas madingos lieknėjimo propagandos poveikis. Net būdamos idealaus svorio (vertinant svorio-ūgio ir amžiaus kriterijus) dėl brendimui būdingo kūno proporcijų kitimo mergaitės save traktuoja kaip „per storas“.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. HP doc. Janina Tutkuvienė, nagrinėjanti mergaičių fizinę ir lytinę raidą, nurodo, kad pastaraisiais metais Lietuvoje netgi 10-15 proc. per mažai sveriančių mergaičių mano, kad yra per storos ir yra pasiruošusios „laikytis dietos“! Nerašysiu, kiek svėrė mano matytos 172 ir 168 cm ūgio penkiolikmetės pacientės, bet į jas jau buvo kraupu žiūrėti, joms buvo visiškai išnykę buvusio brendimo požymiai. Tačiau, kita vertus – nemažėja tikrai nutukusių jaunų žmonių. Tiek žymus nutukimas, tiek ir žymus svorio deficitas gali turėti neigiamos įtakos brendimo eigai, o neabejotinai žalingas yra svorio staigus kritimas lytinio brendimo metu. Ryškūs valgymo sutrikimai (maisto produktų įvairovės ir/ar jų kiekio, kaloringumo ribojimas, ypač kartu didinant fizinį aktyvumą) kartais gali sukelti tokio pat ryškumo VLB reiškinius kaip ir paveldimos bei įgimtos būklės.
Labai retai būna brendimo sutrikimas, kai laiku neprasideda krūtų brendimas, tačiau labai progresuoja plaukuotumas, vystosi vyriškam tipui būdinos kūno proporcijos ir plaukuotumas. Tai gali būti dėl vėlai pasireiškusio netipinės eigos antinksčių funkcijos nepakankamumo ir dėl to esančio per didelio vyriškų lytinių hormonų kiekio, arba – išimtinai retais atvejais – dėl vyriškus lytinius hormonus gaminančio auglio.
Netaisyklingo, mergaitei nebūdingo lytinio brendimo atveju būtina nedelsiant kreiptis vaikų endokrinologo ir ginekologo konsultacijai.
Aptariant VLB gydymą, pirmiausia būtina išsiaiškinti jo priežastis. Prieš numatant gydymą reikia nuodugniai ištirti mergaitę (skiriamos vaikų endokrinologo, ginekologo, neretai – genetiko konsultacijos ir nemažai specializuotų tyrimų). Žinia, daugumos įgimtų ir chromosominių ligų mes negalime išgydyti.
Neretai šioms mergaitėms (esant ryškiam žemaūgiškumui) skiriamas specifinis augimą skatinantis gydymas, tačiau jis galimas tik toms pacientėms, kurios kreipėsi gana anksti – kol dar nėra pasibaigęs aktyvaus augimo laikas. Deja, kiekvienais metai turime „pavėlavusių“, kurios nenorėjo, nedrįso kreiptis ginekologo ir vaikų endokrinologo konsultacijoms arba tikėjosi „paaugti ir subręsti vėliau“ (pvz., savotišką liūdną rekordą galėtume paminėti, kad beveik 18 metų 142 cm ūgio mergaitė kreipėsi dėl žemo ūgio ir neprasidedančio lytinio brendimo. Jai kažkas pasakė, kad lytinio brendimo pradžios galima laukti iki 18 metų! Mergaitei buvo nustatyta lytinių chromosomų liga, skirtas simptominis gydymas lytiniais hormonais, tačiau augimo procesas įvertinus plaštakos-riešo rentgenogramos rodiklius buvo pasibaigęs, taigi ūgio korekcija jau nebegalima.
Visais pasmegeninės liaukos funkcijos ir pirminio kiaušidžių nepakankamumo atvejais skiriamas simptominis gydymas (pakeičiamoji moteriškų lytinių hormonų terapija). Tai gydymas labai individualizuotomis, mažomis lytinių hormonų dozėmis, kurios pamažu didinamos mergaitei augant – imituojamas normaliam brendimui būdingas hormonų kitimas. Brendimo laikotarpiu pradėtas ir ilgalaikiai tęsiamas gydymas moteriškų lytinių hormonų preparatais suformuoja moteriško tipo brendimo požymius, gimdos vystymąsi ir menstruacinio tipo kraujavimus, gana normalias kūno proporcijas. Ir – tai labai svarbu – toks gydymas sumažina estrogenų trūkumo sukeltą jaunatvinės osteoporozės riziką. Neabejotinai šioms mergaitėms gana ilgai reikės pakartotinai lankytis pas endokrinologą ir ginekologą.
Jeigu VLB sąlygoja nuovargis, valgymo sutrikimai ar kitos ligos, pirmiausia reikia šalinti brendimo sutrikimą provokuojančius veiksnius. Dar kartą noriu pabrėžti normalaus valgymo ir dienos režimo svarbą. Be abejo, norisi, kad mūsų mergaitės siektų kuo geresnio ir įvairiapusiškesnio išsilavinimo.
Tačiau vertinkime, ar mergaitė gali panešti visų savo užsiėmimų ir įsipareigojimų naštą, ar nesiekia tikslo visomis įmanomomis ir neįmanomomis priemonėmis – net aukodama visą laisvalaikį, miego laiką, normalų valgymą ir sveikatą.
Pamąstykime ir rasime racionalių sprendimų. Būtent brendimo laikotarpiu itin svarbu naudoti polivitaminus su mineralais ir mikroelementais, šiuos preparatus mes visada siūlome ir pradedant VLB gydymą. Pageidautini ir vaistažolių bei homeopatiniai vaistai (homeopato konsultacijos), skatinantys organizmo funkcinių sistemų reguliaciją. Plačiai šiuo metu rekomenduojami preparatai, turintys augalinės kilmės estrogenų (nakvišos aliejaus ir kt. preparatai). Lietuvoje siūlomos ir gydomojo purvo procedūros (natūralaus purvo, o ne purvo maišelių) – „gydomojo purvo vonios“ dubens ar viso kūno srityje. Šioms mergaitėms gydymas moteriškų lytinių hormonų preparatais skiriamas tik tais atvejais, jeigu anksčiau minėtos priemonės neatstato normalaus lytinio brendimo. Laiku ir kvalifikuotai skirto gydymo dėka daugumos mergaičių lytinis brendimas būna artimas normaliam vystymuisi.
Jeigu nustatomas šeimyninio tipo lytinio vystymosi vėlavimas, nėra žymaus hormonų nepakankamumo, pakanka vien režimo ir mitybos korekcijos, vitaminų ir vaistažolių preparatų.
***
Linkėčiau, kad lytinio brendimo laikotarpiu bei pirmaisiais mėnesinių formavimosi metais mergaitėms nebūtų atliekamos planinės operacijos.
Vertinant mergaitės vystymosi aspektus patartina reikiamas operacijas atlikti iki aktyvaus lytinio brendimo pradžios arba atidėti bent 1-2 metus po mėnesinių atsiradimo, kol mėnesinių ciklas taps reguliarus. Visos intervencijos, staigus gyvenimo būdo pakeitimas, tolimos kelionės net ir sukeliančios teigiamų emocijų, gali trikdyti brendimo eigą ir mėnesinių ciklo formavimąsi. O jeigu manote, kad atsirado lytinio brendimo problemų, ieškokime sprendimų visi kartu.
„Mamos žurnalas“
