Vasarą vaikai išgeria gerokai daugiau, natūralu, kad klausimų apie gėrimą – netrūksta. Kalbiname vaikų gydytoją.
Kiek vasarą padidėja skysčių poreikis?
Labai individualiai. Tai priklauso nuo aplinkos temperatūros, nuo fizinio judrumo, valgomo maisto rūšies. Tam, kad patenkintumėte padidėjusį skysčių poreikį, tuomet, kai lauke yra šilta (nebūtinai vasarą) ir žinant, kad gryname ore vaikai visuomet judriai žaidžia, prieš išleisdami į kiemą vaikui visuomet pasiūlykite atsigerti kambario temperatūros vandens. Grįžusiam iš kiemo ir sušilusiam nuo judrių žaidimų geriausiai tiks drungnas natūralus mineralinis vanduo arba juo skiestos natūralios sultys. Kad vandens atsargos nesumažėtų, jas reikia nuolat papildyti – vaikui gerti vandenį reikėtų nuolat, nelaukiant troškulio. Sušilusiam, suprakaitavusiam vaikui negalima duoti atšaldyto vandens iš šaldytuvo.
Kaip suprasti, kad vaikui trūksta skysčių?
Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, požymiai atsiranda jau esant 1 proc. vandens deficitui. Svarbiausias iš jų – troškulys. Jis įspėja apie vandens poreikį. Troškulio nenumalšinus džiūsta burna, akys, sumažėja prakaitavimas, vaikas pradeda rečiau šlapintis arba iš viso nustoja.
Vandens netekimo požymiai gali būti apatiškumas, galvos skausmas, irzlumas, negebėjimas sutelkti dėmesį, vidurių užkietėjimas. Vandens trūkumui tęsiantis gresia pavojus kraujotakos, kvėpavimo ir termoreguliacinės sistemos veiklai.
Svarbu išmokyti vaiką daug ir tinkamai gerti, ir gerti iki tol, kol neatsirado troškulys. Vaikai turi matyti, kad suaugęs žmogus 4-5 kartus per dieną išgeria po stiklinę vandens. Neteisingas suaugusiųjų įprotis nuryti vieną-du gurkšnius vandens, tik suvilgyti burną, kad ji nedžiūtų. Suaugusiam per parą rekomenduojama išgerti 6-8 stiklines vandens.
Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Netekęs apie 12-20 proc. vandens, organizmas žūva apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais.
Ar tikrai reikia išgerti 2 litrus vandens per dieną?
Jei žmogus maitinasi daugiausia vaisiais, salotomis, nevirtomis daržovėmis ir kasdien jų suvartoja apie 2 kg, jam užtenka išgerti 0,5-1 litro natūralaus mažai mineralizuoto vandens, nedidelėmis porcijomis paskirsčius jį per visą dieną. Vaisiuose ir daržovėse slypi naudingiausias sveikatai vanduo. Tai sveikiausias būdas organizmą aprūpinti vandeniu. Valgant daug vaisių ir daržovių, geriant sulčių organizmas skysčių gaus pakankamai. Dar vienas tokios mitybos privalumas – gauname ne tik geresnės kokybės vandens, bet ir vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Savo šaknimis augalai įsiurbia tikrus lobius – gausybę mineralinių medžiagų ir mikroelementų – ir optimaliai juos pasisavindami tirpiu pavidalu su vandeniu dovanoja žmogui.
„Natūraliu mineraliniu vandeniu“ ženklinamas vanduo yra brangesnis už kitus, nes saugos ir kokybės reikalavimai yra griežtai reglamentuoti. Jau pats jo pavadinimas rodo, kad tai neabejotinai natūralus produktas – vartotojo nusipirktame butelyje jis yra visai arba beveik visai toks pats, koks yra požeminiame vandeningame sluoksnyje. Fasuotame natūraliame mineraliniame vandenyje išsaugotas gamtinis (to paties šaltinio) anglies dvideginis rodo didelę fiziologinę šio reto natūralaus produkto vertę ir aukštos klasės vandens ruošimo technologiją. Angliarūgštinis mineralinis vanduo susidaro aktyvios tektoninės veiklos rajonuose, kur yra karbonatinių uolienų (klinties, dolomito, marmuro). Jei keičiamos natūralaus mineralinio vandens savybės, apie tai turi būti parašyta gaminio etiketėje, kurią pirkėjas, jei jis nori žinoti, ką perka, privalo perskaityti.
Ar tikrai taip reikia vengti angliarūgštės?
Natūralus ir mineralizuotas mineralinis vanduo jo išgavimo bei gamybos vietoje gali būti dirbtinai prisotintas specialu anglies dvideginiu, žymimu E 290. Jis kaip maisto priedas atlieka fasavimo (pakavimo) dujų funkciją. Deja, dalis gamintojų minėtą smulkmeną užmiršta paminėti gaminio etiketėje. Jis veikia ir kaip konservantas, ir kaip rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, nes susidaranti angliarūgštė mažina fasuoto vandens pH.
Beje, atidarius butelį, didžioji dalis anglies dvideginio per pusvalandį išgaruoja. Pirkėjui, būtinai norinčiam įsigyti natūralaus ar mineralizuoto vandens su angliarūgšte, derėtų pasidomėti, kokia gi angliarūgšte prisotintas perkamasis produktas. Anglies dvideginis susidaro organizmo gyvybinių procesų metu ir išskiriamas su iškvėpiamu oru. Tai medžiaga, kuri iš organizmo yra šalinama. Jeigu taip, tai kiekvienam besimėgaujančiam gazuotu vandeniu dera pagalvoti, ar būtina organizmą perkrauti angliarūgšte, kuri iš jo yra nuolat pašalinama? Dėl ko verta pasunkinti angliarūgštės šalinimo organų darbą? Kokia iš to nauda? Teigiama, kad „Prisotintas anglies dvideginio mineralinis vanduo geriau malšina troškulį, suvartojama mažiau skysčių“. Tačiau žinoma ir tai, kad organizmas nuo šilumos bei karščio ginasi šalindamas vandenį ir kartu su juo netekdamas mineralinių medžiagų. Argi naudinga išgerti mažiau skysčių, kad sumažėtų organizmo galimybė prakaituojant apsiginti nuo šilumos, karščio, padidėtų saulės smūgio rizika?
Koks vanduo yra geriausias kūdikių maisto gamybai?
• Rinkdamiesi vandenį kūdikiams ir mažiems vaikams, atkreipkite dėmesį į jonų koncentracijas – vaikams jos neturi viršyti leistinų normų.
• Vakarų Europoje kūdikių maistui gaminti rekomenduojama vartoti buteliuose parduodamą vandenį – taip tėvai gali būti tikri, jog naudoja saugų vandenį ar bent žino, koks jis.
• Kūdikiams ir vaikams, ypač iki 2 metų, rekomenduojama duoti gerti tik negazuoto vandens.
• Kūdikiams reikia duoti tik labai geros kokybės vandenį.
• Atidarius butelį su kūdikiams skirtu vandeniu, rekomenduojama jį laikyti sandariai uždarytą iki 10°C temperatūroje ne ilgiau kaip 1 parą. Jei nespėjote jo suvartoti per šį laiką, prieš ruošdami kūdikiui maistą jį pavirinkite.
• Negerkite ir neduokite gerti kitiems iš butelio, jei jame esantis vanduo bus duodamas vaikui ar naudojamas kūdikio maistui ruošti.
• Pirkdami vandenį įsitikinkite, kad kamštelis nepažeistas.
• Vaikų ir kūdikių maistui naudokite tik mažai mineralinių medžiagų turintį vandenį – tokio vandens sausoji liekana yra ne didesnė kaip 500 mg/l.
• Vaikams ir kūdikiams rinkitės vandenį, ant kurio pakuotės pažymėta, jog jis tinkamas kūdikių mitybai.
• Vandens nelaikykite nežinomos kilmės plastikiniuose induose arba jei juose jau buvo kažkas laikyta – jie gali būti netinkami maisto produktams ir vandeniui laikyti.
• Pieno mišiniams skiesti vartojamą vandenį reikia užvirinti, kad būtų sunaikinti mikrobai ir išgarintas dezinfekavimui naudotas chloras.
• Vaikų ir kūdikių maistui ruošti nenaudokite nepatikrinto vandens – jis gali būti užterštas nitratais (ypač šulinių vanduo). Vandenyje ištirpę nitratai virinimo metu nesuskaidomi ir nepakinta, todėl nepašalinami. Nitratų koncentracija vandenyje kūdikiams neturi viršyti 10 mg/l. Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Ilgiau ar pakartotinai virintame vandenyje, daliai jo išgaravus, nitratų koncentracija gali tik padidėti.
Kaip numalšinti troškulį tiems vaikams, kurie naktį šlapinasi į lovą ir gydytojai jiems neberekomenduoja duoti gerti po 18 val.?
Išeitis – išmokyti vaiką užtektinai atsigerti nuo pat ryto iki 18 val. Tėvai neturi rodyti pavyzdžio vaikui daug gerti vakare. Jeigu po 18 val. vaikas judriai pažaidė ir jis nori gerti, arba aplinkoje yra šilta, reikia leisti jam atsigerti tiek, kiek jis nori, nes organizmui svarbiau gauti vandens ir mineralinių medžiagų, negu naktimis nesišlapinti į lovą. Kai organizmas stokoja vandens, jame sutrinka medžiagų apykaita. Gausiau prakaituojantiems po 18 val. irgi reikia duoti atsigerti. Vaikui po 18 val. nedera duoti sūrių, rūgščių, saldžių, daug baltymų turinčių patiekalų, pvz., pagamintų iš mėsos, varškės, nes jie skatina norą gerti. Vaikai daro tai, ką daro jų tėvai ir kiti suaugę šeimos nariai. Jei suaugusieji vakare gardžiuosis šiais patiekalais, vaikas darys tą patį, nebus įmanoma priversti vaiko nevalgyti to, ką valgo jo šeimos nariai.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
