Tokios sąvokos kaip įtrauktis, įtraukusis ugdymas, įtraukioji mokykla, socialinis dalyvavimas ir socialinė sąveika ir pan. tampa vis svarbesnėmis švietimo erdvėje. Vis dažniau diskutuojame, kaip efektyviau padėti vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių iššūkių – kalbos ir komunikacijos sutrikimai, apsunkinantys gebėjimą aiškiai išreikšti savo mintis, jausmus ir poreikius. Kad asmuo jaustųsi visaverčiu bendruomenės nariu, labai svarbu sklandi komunikacija. Šį procesą gali palengvinti tinkamos vaizdinės strategijos.
Plačiau apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos dr. Margarita Jurevičienė ir ilgametę pedagoginę patirtį turinčios specialistės Lijana Giedraitienė, Atena Žymantienė ir Vaida Linkuvienė.
Praktika rodo, kad tokia priemonė labai reikalinga
Bendravimo lentą sukūrusi komanda sako, jog kurti tokį produktą paskatino pats gyvenimas. Kartą mokykloje išgirstas mamos, auginančios kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintį vaiką, su specialiąja pedagoge privertė dar giliau susimąstyti apie tai, kaip svarbu vaikui suteikti kuo daugiau įgalinančių priemonių. Mama paklausė specialiosios pedagogės: „O kaip, mokytoja, jūs susikalbate su mano nekalbančiu vaiku?“ Šis klausimas atkreipė dėmesį į tai, jog bendravimas su vaikais, turinčiais kalbos sunkumų, yra ir iššūkis, ir galimybė kurti supratingą bei palaikančią aplinką.
Informacija ne žodžiais, o vaizdais
Bendravimo lenta gali tapti puikia priemone vaikui vizualiai išreikšti savo jausmus, poreikius ir mintis, kai žodžiais tai padaryti sudėtinga. Ši iniciatyva padeda ne tik jaustis labiau išgirstam, bet ir prisideda prie emocinės gerovės bei stiprina socialinius ryšius.
Kitas itin svarbus aspektas – vizualinių priemonių naudojimas erdvėms žymėti, siekiant padėti vaikams lengviau susiorientuoti aplinkoje. Vaizdinės priemonės, tokios kaip paveikslėliai, simboliai ar žodžių kortelės, žyminčios svarbias erdves (pvz., klasės, valgymo, žaidimų erdvės), suteikia vaikui aiškų supratimą apie tai, kur kas vyksta. Tai ypač svarbu triukšmingose ar daug judesio turinčiose aplinkose, kuriose vaikams gali būti sudėtinga susiorientuoti ir jaustis saugiai. Vizualiniai ženklai padeda sumažinti aplinkos chaotiškumą ir suteikia struktūros, o tai ypač aktualu vaikams, turintiems sensorinių sunkumų. Į aplinką integruoti vaizdiniai elementai labai svarbūs, nes daro ją visiems draugišką ir geriau suvokiamą.
Saugios aplinkos kūrimas
Svarbu pabrėžti, jog alternatyvios bendravimo priemonės, tokios kaip bendravimo lenta ar kitos vizualinės priemonės, turėtų būti prieinamos ir rekomenduojamos visiems. Tai kuria nediskriminuojančią aplinką, kurioje kiekvienas turi galimybę bendrauti, būti suprastas ir įtrauktas į bendruomenės gyvenimą. Užtikrindami, kad kiekvienas galėtų pasinaudoti tokiomis priemonėmis, kuriame aplinką, kurioje visi gali bendrauti ir jaustis lygiaverčiais. Tai padeda ne tik išreikšti savo poreikius ir jausmus, bet ir formuoti pasitikėjimą savimi, stiprina įtrauktį, projektuoja „Skirtingi kartu“ koncepciją bei ugdo visų aplinkinių toleranciją ir supratimą.
Priemonė, sukurta remiantis mokslu
Bendravimo lentą kūrusių autorių kolektyvas bendradarbiavo su Šiaulių akademine bendruomene, pagalbos mokiniui specialistais, tėvais, auginančiais raidos ypatingumų turinčius vaikus, taip pat rėmėsi užsienio patirtimis, kurių analizė tik patvirtino alternatyvios augmentinės komunikacijos (AAK) svarbą. Viena iš šios komunikacijos priemonių – bendravimo lenta, kuri skatina kokybišką socialinę interakciją bei komunikaciją.
Bendravimo lenta užtikrina, kad kiekvienas asmuo, turintis kalbos ar komunikacijos sunkumų, nepriklausomai nuo amžiaus lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar negalios, kurtų sėkmingas socialines sąveikas, turėtų galimybę išsakyti savo mintis, norus, jausmus, poreikius, jaustųsi išgirstas ir suprastas, būtų vertinamas kaip lygiavertis socialinis partneris.
Siekiant didesnės asmenų įtraukties, prieinamumo ir efektyvesnio bendravimo, bendravimo lenta gali būti naudojama tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Amžius nėra svarbu. Ja gali kūrybiškai naudotis įvairaus amžiaus žmonės pagal individualius poreikius.
Lentos struktūra
Bendravimo lenta sudaryta iš vaizdinių simbolių, paveikslėlių, raidžių, žodžių ir skaičių, atspindinčių kasdienes situacijas, objektus, veiksmus ir emocijas. Naudodamiesi šia priemone, kalbos ir komunikacijos sudėtingumų turinys asmenys gali bendrauti, kurti sakinius, perteikti mintis, išreikšti norus, poreikius, jausmus. Pavyzdžiui, norėdamas išsirinkti veiklą, asmuo komunikacijos partneriui rodo tai iliustruojančius paveikslėlius. Jei vaikas nori pasakyti, kad yra ištroškęs, gali iš bendravimo lentos pasirinkti paveikslėlį „gerti“, o jei nori paprašyti pagalbos, gali pasirinkti paveikslėlį „reikia pagalbos“, ir pan. Lentoje yra išskirta daugiau nei 10 kategorijų.
O kad vartotojams būtų lengviau orientuotis, tarp kategorijų ir greičiau surasti bei parodyti norimą paveikslėlį, bendravimo lentoje kategorijos yra pažymėtos skirtingomis spalvomis, pavyzdžiui, fizinė veikla bei fizines veiklos priemonės pažymėtos žalia spalva. O šios kategorijos paveikslėliai padeda pasirinkti norimą veiklą žaidimų aikštelėje: karstytis, suptis, čiuožti, laipioti, leisti aitvarą, važinėtis rogėmis, važinėtis riedučiais, važiuoti paspirtuku, važiuoti dviračiu, važinėtis riedlente, žaisti „klases“.
Kita kategorija – aplinkos, pavaizduotos violetine spalva. Šios kategorijos kortelėse pavaizduota tinklinio, futbolo, krepšinio aikštelės, klasė, namai, lauko klasė, kupolas, pojūčių takas, lauko treniruokliai, lauko žaidimų aikštelė, lauko virtuvėlė, smėlio dėžė, šiltnamis, daržas, vabalų viešbutis. Taigi vartotojas gali parodyti, kur nori nueiti ir ką pasirinktoje aplinkoje veikti. Rekomenduojama aptarti ir laiko trukmę, pavyzdžiui kiek laiko mes praleisime žaidimų aikštelėje, tarkime,15 minučių.
Prie visų kitų kategorijų lentoje pavaizduota ir abėcėlė. Kortelės su raidėmis suteikia galimybę sudėti žodžius, kurių nėra lentoje. Pavyzdžiui, MAMA.
Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, nestruktūruotoje aplinkoje kyla nerimas. Todėl lentoje pateiktos nusiraminimo strategijos. Šios kategorijos kortelėse siūlomi būdai, galintys padėti įveikti jaudulį, pavyzdžiui, gilaus kvėpavimo pratimai, lėtas skaičiavimas iki 10, pasivaikščiojimas ir kt. Šios kortelės lentoje pažymėtos tamsiai žalia spalva.
Kaip veikia bendravimo lenta?
Bendravimo lentos veikimo principą iliustruoja 3 esminiai žodžiai: IŠSIRINK–PARODYK–VEIK. Pavyzdžiui, vartotojas išsirenka norimą veiklą, daiktą, emociją iliustruojančią kortelę, ją parodo komunikacijos partneriui, ir abu nusprendžia, tariasi dėl veiklos galimybių, taip kurdami sėkmingą abipusę komunikaciją.
Kokią naudą duoda bendravimo lenta?
Tai svarbus žingsnis siekiant įtraukties visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų galimybių. Ši vizualinė komunikacijos priemonė leidžia vartotojams sukurti sakinius, perteikti norus bei kasdienes situacijas, suteikdama daugiau savarankiškumo bei pasitikėjimo. Kartu ji padeda sėkmingiau dalyvauti visuomenės gyvenime, geriau suprasti aplinką, pasirinkti norimą veiklą bei mažina nestruktūruotose aplinkose kylantį socialinį nerimą.
Bendravimo lenta gali būti pritaikoma ne tik ugdymo įstaigose, bet ir viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, pirmoji bendravimo lenta yra įkurdinta Šiaulių miesto centriniame parke, prie tinklinio aikštelės. Lentos kūrėjų komanda tiki, kad tokioje aktyvioje miesto erdvėje lenta bus naudinga visuomenei, nes ji ne tik supažindins su įvairiais komunikacijos būdais, bet ir skatins empatiją bei aiškesnį supratimą, kaip bendrauti su asmenimis, turinčiais kalbos ir komunikacijos iššūkių.
Ir, žinoma, bendravimo lenta labai pravers darželiuose ir mokyklose įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Tai padės kurti tinkamą aplinką vaikams su specialiaisiais poreikiais ir geriau įsitraukti į ugdymo procesą. Ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymosi įstaigos, regioniniai ugdymo centrai, miestų parkų, žaidimų aikštelių, kitų edukacinių ir laisvalaikio erdvių kūrėjai, bendruomenės gali kreiptis į leidyklą „Presvika“.
Sauliaus Jankausko nuotraukos
Projektą „Priimti kitokį“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta suma 7500 eurų. Straipsnis paskelbtas 2024.10.24.
