Rašyti dienoraštį mane skatino vaikystėje. Gal skatino ir jus? Tai daryti suaugusiame amžiuje gali atrodyti keista. Bet vis daugiau suaugusių žmonių juos rašo. Ar tai nauja mada? O gal tai tiesiog būtinybė norintiems daugiau suprasti apie save? Yra daugybė tyrimų, įrodančių, kad minčių užrašymas po sunkios dienos padeda pažvelgti į tai, kas vyko, iš šalies, įsigilinti į save, savo vaikus, įvykius, emocijas ir sprendimus.
Dienoraščio rašymas dažnam skamba nuobodžiai. Kas vakarą sėsti prie stalo, atsiversti dienoraštį ir parašyti puslapį apie tai, kas įvyko šiandien. Ar tai gali būti smagu, įdomu ir naudinga? Kada rasti laiko, kai vakarais norisi jo skirti bendravimui su vaikais, artimaisiais, namų tvarkymui, knygų skaitymui?
Išvardinsiu bent penkias priežastis, kodėl tai tiesiog būtina, jei norime kurti visaverčius santykius su vaikais, artimaisiais, jaustis laimingi ir sėkmingi gyvenime.
Bet pirma apie dienoraščio rašymo procesą. Rašymui reikalinga šiokia tokia savidisciplina bei savistaba ir sąsiuvinis su rašymo priemone. Pats procesas yra labai paprastas: kiekvienos dienos pabaigoje pagalvoti, kas man šiandien pavyko, o kas – ne; kas įvyko šeimoje per dieną; kokios mintys ir emocijos lydėjo mane ir mano vaikus. Šioms mintims dėstyti galima susikurti sau tinkančią struktūrą, bet puikiai tinka laisvas minčių išrašymas. Kartais tai gali būti tiesiog žodžių srautas, o kartais punktų sąrašas. Apribokite save 15 minučių trukmės rašymu kiekvieną vakarą. Toks laiko tarpas nepavers dienoraščio rašymo kankinančiu užsiėmimu.
Stebėdama save, reguliariai rašančią dienoraštį, supratau, kad svarbu ne tik, ką rašau, bet dar svarbiau, kad tai darau. Kad pamatytumėte dienoraščio rašymo naudą, jį reikia rašyti kasdien bent pora mėnesių, o tada, esu tikra, tai taps įpročiu, kurio nauda bus akivaizdi. Tiesiog norėsis kas vakarą atsisėsti ir apgalvoti savo dieną. Po kurio laiko galėsite peržvelgti savo užrašus, kad pasidžiaugtumėte pasiekta pažanga, augimu, patyrimais bei atradimais ir dar gražesniu bendravimu šeimoje.
Štai tos penkios priežastys, kodėl verta rašyti dienoraštį:
- Dienos įvykių apžvalga ir streso paleidimas
Labai geras jausmas yra atskleisti savo dieną ją užrašant. Užrašydami įvykius, mes sukuriame mažą stebuklą, paversdami juos labiau realiais. Kartu juos suvokiame, prisimename daug geriau. Abejoju, kad prisiminčiau bent pusę to, ką galvojau, padariau per dieną, jei to neužrašyčiau dienos pabaigoje.
Reguliarus rašymas suteikia saugią galimybę paleisti per dieną susikaupusį stresą ir atsipalaiduoti. O tai yra puikus antidepresantas ir gero miego garantas. Dienoraščio rašymas leidžia dar kartą išgyventi patirtus įvykius saugioje aplinkoje, išanalizuoti juos be baimės ir streso. Mes vystome savo emocinę brandą (EQ) analizuodami savo ir kitų žmonių emocijas ir reakcijas. Tai augina sąmoningumą gyvenime, matant pasikartojančias situacijas, savo bei kitų reakcijas jose ir spąstus, į kuriuos vis pakliūvame. Taigi dienoraštis padeda mums augti kaip asmenybei ir savo srities profesionalui, kurti ir puoselėti santykius su artimaisiais bei atsakyti į daugeliui vis kylantį klausimą: „Kur dingo mano dienos laikas?“ Rašymas skatina rasti loginius ryšius tarp minčių ir giliau juos paanalizuoti, auginant kūrybiškumą, kurio nepasiektume tik mąstydami ar svajodami.
- Sąžininga dienos veiklos apžvalga
Jei jūs nors kiek panašūs į mane, tai sudarote sąrašą darbų, kurie turi būti padaryti per dieną, savaitę, mėnesį. Buvo dienų, kai rytą pradedu su 15 darbų sąrašu, o baigiu su 13 darbų, kurie vis dar likę sąraše… Įprotis peržvelgti dieną ir užsirašyti svarbiausias mintis, jausmus ir įvykius, padeda man atrasti dalykus, kuriuos padariau, bet jų nebuvo sąraše. Dienos bėgyje skiriame daug laiko ne tik darbams, bet ir bendravimui su artimaisiais. Šie dalykai dažniausiai niekada nėra planuojamų darbų sąraše. Užrašymas, kiek laiko ir kaip praleista su vaikais, kas nuveikta, išmokta, atrasta, padeda mums įsisąmoninti, kokį didelį darbą mes atliekame, būdami mamos ir tėčiai. Pokalbių su vaikais apibendrinimas leidžia pastebėti, kaip jie auga, kaip keičiasi jų pasaulėžiūra.
- Laimėjimų užtvirtinimas
Mes dažnai pamirštame dalykus, kuriuos padarėme per dieną, ir tam yra daug priežasčių. Nuo ankstyvos vaikystės mus įpratina manyti, kad tai, ką padarėme, nėra taip svarbu, kaip tai, ko nepadarėme. Todėl tai, ko nepadarėme, mums atrodo daug svarbiau tiek darbe, tiek socialiniuose santykiuose. Mes automatiškai nustumiame į šalį tai, ką padarėme, vos tik baigiame, ir rūpinamės, nerimaujame dėl to, ko nepadarėme. Tuo tarpu pasidžiaugimas, užfiksavimas to, ką padarėme, ko pasiekėme, suteikia energijos, motyvacijos, jėgų. Kai užbaigiame dieną užtvirtindami sėkmę, tai suteikia mums didelį postūmį pradėti kitą dieną energingai ir pakilios nuotaikos. Taip mes mokome ir vaikus džiaugtis savo bei kitų laimėjimais, pastebėti tai, kas gražaus, gero, smagaus įvyko, įsisąmoninti tai ir mokytis dėkingumo už mažus kasdienius stebuklus.
- Pasikartojančių klaidų mažinimas
Kartojant tą patį daugybę kartų, sunku tikėtis kitokio rezultato. Labai lengva eiti kasdien tuo pačiu keliu, elgtis, kalbėti, mąstyti net nesusimąstant, kas vysta ir koks to rezultatas. Taip pakliūvame į šabloniško elgesio, mąstymo spąstus. Ypač didelė pagunda yra išbraukti iš gyvenimo ir minčių savo sunkias dienas, tačiau būtent jas reikia gerai prisiminti ir išanalizuoti, net jei tai ir nėra malonu. Permąstymas to, kas nepavyko ar pasisuko ne ta linkme, išanalizavimas, kokia buvo mūsų reakcija (mintys, žodžiai ir veiksmai), yra būtinas, kad tai nesikartotų. Dienoraščio rašymas tam tinka tiesiog tobulai. Patirties išrašymas ne tik padeda ją apmąstyti, bet taip pat atskleidžia galimybes, kurios nėra akivaizdžios iš pirmo žvilgsnio, o tai skatina su nauja energija judėti pirmyn.
- Dienos įvertinimas iš naujos perspektyvos
Dienoraščio rašymas dienos pabaigoje suteikia dienai perspektyvą, išbaigia ją. Užrašydami tai, kas įvyko per dieną, galime atrasti, kad, nežiūrint to, jog jaučiamės pavargę, ar atrodo, kad diena buvo prasta, joje buvo daug gerų, sėkmingų, malonių dalykų ir laimėjimų, tiesiog keli sunkumai užsifiksavo mintyse kaip svarbesni, nei visa kita. Pažiūrėję į tai iš šalies, atrasime, kad iš tiesų diena buvo puiki: yra dėl ko pasidžiaugti ir ko pasimokyti. Požiūris lemia labai daug.
Daugelis pastebi, kad dienos lekia vis greičiau ir greičiau. Gyvenant vis greitesniu tempu, vis svarbiau tampa stabtelėti, atsikvėpti ir pastebėti, kas vyksta gyvenime. Dienoraštis padeda tyrinėti, pažinti ir suprasti, o tada galime keisti tai, ką nusprendžiame. Taip elgdamiesi, savo pavyzdžiu mokome ir vaikus. Pažvelgdami į savo dienas tarsi iš šono, mes sugebėsime pasimokyti iš savo klaidų ir iš širdies pasidžiaugti savo laimėjimais.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai