Psichologė Giedrė Skupienė, www.gyvenimoraktas.com
Esame girdėję posakį: „Žodžiais galima nužudyti, žodžiais galima prikelti“.
Psichologė Giedrė Skupienė, www.gyvenimoraktas.com
Žodžiams jautrūs visi žmonės, o labiausiai jautrūs yra mūsų vaikai, kurie kartu ir mokosi iš mūsų.
***
Žodžiai, kuriuos pasirenkame vartoti, lemia tai, ką kiti mano apie mus. Aštrūs, nuvertinantys kitus žmones žodžiai, keiksmažodžiai, labai greitai sukuria kitiems neigiamą įspūdį, kurį vėliau atitaisyti gana sunku. Tam mes turime posakį: „Žodis žvirbliu išskrenda, bet jaučiu sugrįžta.“ Tą posakį verta įsivaizduoti kuo vaizdžiau, nes tai padės lengviau suvaldyti liežuvį, kai pagauti įtampos, pykčio ar nuovargio leptelime aštriau, nei vertėjo. Turbūt sutiksite, kad tai, ką sako mūsų burna, atspindi tai, kas yra mūsų širdyje. Jei kupini pykčio, pagiežos, purvo žodžiai veržiasi iš mūsų burnos, aplinkiniai žmonės pradeda galvoti, kad tas purvas yra ir to, kuris šneka, širdyje. Ko tuomet stebėtis, kad žmonės ima šalintis? Žodžiai kuria apie mus aplinkinių nuomonę. Ką ir kaip sakome, yra labiausiai matoma bendravimo su kitais dalis. Kokį santykį norime kurti su aplinkiniais? Ko norėtume išmokyti vaikus? Tai puikūs atspirties klausimai, į kuriuos atsakymai padeda suvokti, kad mes patys pasirenkame supykti ar ne, kaip reaguoti, kokius žodžius vartoti.
***
Pexels.com
Žodžiai, kuriuos pasirenkame vartoti, lemia tai, kokias galimybes gauname. Dažnai vartojami nepagarbūs, aštrūs žodžiai gali stipriai sumažinti tiek profesinių siekių galimybes, tiek galimybes asmeniniame gyvenime. Jei dažnai kalbame nepagarbiai, piktai, darbdavys bus daug mažiau linkęs tokiam žmogui pasiūlyti paaukštinimą, nes kuo aukštesnė pozicija, tuo svarbesnė tampa bendravimo kultūra. Lygiai taip pat ir asmeniniame gyvenime prarandame galimybes dėl savo aštraus būdo, nes draugai ir pažįstami pradeda vengti bendrauti, įtraukti į veiklas, dalintis informacija. Mums visiems daug labiau patinka bendrauti su žmonėmis, kurie rodo pagarbą kitiems žmonėms ir aplinkai.
***
Žodžiai, kuriuos vartojame, lemia mūsų santykius. Jei įkaitus emocijoms pavadiname šeimos narį, kolegą ar draugą nepagarbiu žodžiu, vėliau tai atšaukti ar sušvelninti būna neapsakomai sunku. Užgautam žmogui irgi gali būti nepaprastai sunku atleisti ir pamiršti. Užgaulūs žodžiai skamba žmogaus, kuriam jie buvo skirti, ausyse dar ilgą laiką ir išlenda vėl pačiais nemaloniausiais, kartais netikėčiausiais momentais. Ar tikrai norime elgtis su savo artimaisiais ir draugais taip, lyg jie būtų nieko neverti tik todėl, kad tuo momentu esame pikti, pavargę ar prisiskaitę mus nuliūdinusių, suerzinusių naujienų spaudoje? O kaip atrodytų santykiai, jei kasdien, o ypač tuomet, kai sunku, kruopščiai ir atkakliai ieškotume dalykų, kurie kitiems pakeltų ūpą, praskaidrintų dieną, padėtų rasti nors krislelį pozityvumo? Beieškodami šviesių, malonių, džiuginančių dalykų dėl kitų, labai stipriai pašviesiname dieną ir sau.
***
Žodžiai, kuriuos vartojame, pasako apie mūsų išprusimą. Vartodami kitus žmones skaudinančius žodžius ir išprovokuodami kito žmogaus pyktį, gynybinę reakciją, mes prarandame galimybę bendrauti aiškiai ir prasmingai. Prarandame galimybę ieškoti ir rasti išeitis, sprendimus situacijose, bendrumą ir tarpusavio palaikymą. Tai rodo mūsų nevaldomą emocionalumą, bei labai neigiamai atspindi mąstymo ir savikontrolės gebėjimus. Naudodami žodžius, kurie kviečia bendradarbiauti, dalintis informacija, diskutuoti, keistis požiūriais, galime pasiekti daug daugiau, atskleisi savo gebėjimus ir leisti atsiskleisti kitam žmogui. Tai vienodai sėkmingai galioja tiek darbo, tiek šeimyninėse situacijose.
Kalba yra nuostabus įrankis, kuriuo galime griauti arba kurti. Naudokime ją kūrybai ir gėriui, konstruktyviems sprendimams rasti, tuomet ir mūsų vaikai ją tam naudos. Kad ir kokios būtų darbinės ar gyvenimiškos situacijos, palaikančiais vienas kitą žodžiais kuriame bendrumą ir didiname sėkmingų sprendimų bei pasirinkimų galimybę. Taip rodome vaikams pavyzdį, kad, nepriklausomai nuo situacijos sudėtingumo, mes patys galime sąmoningai pasirinkti, kaip į ją žiūrėti, vertinti, reaguoti ir kokiais žodžiais kreiptis į šalia esančius, kad poveikis būtų harmonizuojantis ir vienijantis geriems darbams.
„Mamos žurnalas“
