Florentina Kazlauskienė – vegetarė nuo 12 metų. Ankstyvoje paauglystėje ji priėmė sprendimą nebevalgyti mėsos, tuo šokiruodama savo šeimą. Dabar tokio pat amžiaus jos vyresnysis sūnus Aritas. Jei jis nutartų tapti mėsėdžiu, mama neprieštarautų. Bet kol kas visa šeima: tėtis Tomas, mama Florentina, dvylikametis Aritas ir trejų su puse Ariana, – vegetarai.
Paaugliškas noras nevalgyti žmogaus draugų
Florentina prisimena, kaip mokykliniais metais turėjo draugę, pas kurią ateidavo į svečius kieme pažaisti su kačiukais. Vieną dieną draugė pradėjo svarstyti, kodėl gyvūnai yra mūsų draugai, o mes juos valgome? Tada abi dvylikametės nusprendė tapti vegetarėmis ir apie savo sprendimą pranešė šeimoms. Draugės tėvai sureagavo tolerantiškiau, o Florentinos tėvai tam visiškai nepritarė. Buvo ir ašarų, ir prievartos valgyti mėsą, kartais daržovių troškinyje Florentina rasdavo paslėptų vištienos gabaliukų.
Tada, apie 2000-uosius, apie vegetarizmą kalbama buvo nedaug, Florentina nežinojo, kad, atsisakius mėsos, būtina racioną papildyti kitais vertingais produktais. Kasdienybėje ji maitinosi tuo pačiu, ką valgo šeima: jei kotletai su garnyru, ji valgydavo garnyrą be kotletų. Ji nebuvo atsisakiusi žuvies ir kiaušinių, tad tėvai, bijodami, kad vaikas nenumirtų, beveik kasdien gamindavo žuvį. Iki tol žuvis šeimoje nebuvo labai mėgstama, bet su Florentinos vegetarizmu visi pamėgo lašišą. Tėvai konsultavosi su gydytojais, kokia turėtų būti linkusios į anemiją paauglės vegetarės mityba. Tėtis išmoko gaminti skanų guliašą iš sojos pupelių. Bet labai dažnai alkį Florentina malšindavo bandelėmis ir saldumynais, dažnai užkandžiaudavo iš parduotuvės nusipirktomis mišrainėmis, o tai nėra pats sveikiausias dalykas. Nuo tokios mitybos vienuoliktoje klasėje ji buvo priaugusi nemažai svorio. Savo aštuonioliktąjį gimtadienį sutiko pasiekusi svorio piką – 80 kilogramų.
Kaip sureguliuoti svorį
Nors sakoma, kad aštuoniolika metų – pats gražiausias žmogaus amžius, Florentina nesijautė graži. Baigdama vidurinę mokyklą, ji susirado dietologę Vilniuje ir kartą per mėnesį važinėdavo iš Kauno konsultuotis. Dietologė padėjo sureguliuoti mitybą, ir svoris pradėjo labai sėkmingai kristi. Tam visai nereikėjo gyventi pusbadžiu – svarbu valgyti tinkamai. Florentinos dienotvarkėje atsirado trys pagrindiniai valgymai ir du užkandžiai. Ji džiaugiasi, kad mokykloje kūno kultūros mokytoja pasitaikė labai supratinga, ji pritaikydavo specialių kalanetikos pratimų, kad kūnas stiprėtų, o svoris pamažu kristų. Laikantis tokios disciplinos, dingo saldumynų poreikis, o alkio niekada nejausdavo.
Motinystės blaškymaisi
Pirmojo sūnelio Arito Florentina laukėsi kaip vieniša mama. Toks buvo jos sprendimas, nors ir nelengvas. Visą nėštumą ji vartojo papildus, tad sveikatos komplikacijų nekilo, vegetarė sėkmingai išnešiojo ir pagimdė vaikelį.
„Pagimdžius kūdikį, visi aplinkui pradėjo patarinėti ir net savotiškai spausti, kad privalau vaikui duoti mėsos. Po gimdymo, kaip dabar man atrodo, sirgau pogimdymine depresija, tad buvau nestabilios nuotaikos ir pažeidžiama. Sunku buvo ir dėl to, kad neturėjau tėvų palaikymo auginti vaikelį viena. O palaikymo taip reikėjo! Aš labai gerai sutariau su vaikelio gydytoja, tad jos nuomonės paisiau. Ji pasakė, kad po pusės metų vaikas jau turėtų gauti mėsos: triušienos, kalakutienos. Virdavau mėsiškas tyreles, kurias ir pati pradėjau ragauti. Taigi savaime taip išėjo, kad pusę metų mudu su sūnumi buvome visavalgiai. O tada atėjo suvokimas, kad aš to nenoriu, man geriau būti vegetare. Nuo metukų ir Aritas tapo vegetaru“, – pasakoja Florentina.
Krišnaitiškas etapas
Augindama sūnelį viena, Florentina ieškojo bendruomenės, kurios dalimi ji galėtų jaustis. Prisiminė, kaip paauglystėje buvo atradusi krišnaitus, kurie žavėjo savo mantromis, smilkalais, šokiais ir, žinoma, vegetarišku maistui. Jauna mama įsitraukė į Kaune veikusią bendruomenę, čia jai, kaip vienišai mamai, leisdavo nemokamai pavalgyti pietus, o jei norėdavo paaukoti pinigų, – neimdavo. Tuo etapu krišnaitai atstojo šeimą. Bendruomenėje Florentina išmoko gaminti skanų vegetarišką maistą, tuos receptus ji naudoja iki šiol. Sako, jog vyras Tomas labai mėgsta patiekalus, kuriuos ji gamina negailėdama prieskonių ir iš šviežių, kokybiškų produktų. Jis kartais sako nesuprantąs, ar tikrai nevalgo mėsos, nes patiekalai tokie sotūs ir pilni skonių.
Vegetariška vaikystė
Dvejų metukų Aritą mama išleido į darželį, bet pirmoji patirtis nebuvo labai maloni. Kadangi šeima mėsos nevalgo dėl savo pažiūrų, o ne dėl alergijos ar kitų sveikatos problemų, vegetariško maisto darželis specialiai negamino. Aritas valgydavo garnyrus, o kai išmoko geriau kalbėti, pasakydavo, kad auklėtojos vis dėlto į jo lėkštę įdėjo mėsytės.
Po metų mama nutarė pakeisti darželį, Aritas pateko į Montessori pedagogikos grupę. Ten požiūris į mitybos principus buvo kur kas tolerantiškesnis, vaiko niekas nevertė valgyti per prievartą. Darželyje berniukas valgydavo košes, daržoves, o vakarais mama stengdavosi pagaminti kokį nors visavertį patiekalą. Jokių problemų nekilo ir Valdorfo mokykloje. Į ją Aritas eina nuo penktos klasės, ir negali atsidžiaugti, kad valgykloje yra vegetariškas meniu, nes mokyklą lanko ne vienas vaikas iš vegetarų šeimos.
Ar sudėtinga eiti į svečius?
Tolimesni žmonės dažnai klausia: o ką jūs valgote? Ką jums paruošti, jei ateisite į svečius, juk nieko nevalgote? Kad išvengtų nepatogumų, Florentina kartais pagamina vegetariškų patiekalų namuose ir atsiveža su savimi. Jei su draugais važiuoja į sodybą kepti šašlykų, ji visada užsimarinuoja vegetariškų šašlykų iš sojos mėsos. Suverti ant iešmo ir iškepti žarijose, jie beveik niekuo nesiskiria nuo mėsiškų. Kartais gamtoje grilina daržovių iešmelius ar panyro sūrį.
Dabar atsiradę labai daug vegetariškų produktų: dešrelių, kepsnių, net kabanosų – prekybos centrų skyriuose galima rasti, ko tik širdis geidžia. Anksčiau reikėdavo suktis iš to, kas yra, – gaminti iš avinžirnių, pupelių. O dabar galima iškepti net tokią vegetarišką picą, kurios į svečius atėję draugai neatskiria nuo tikros. Arba pagaminti burgerius su sojos ar žirnių „mėsa“, kurie bus skanūs ir vertingi.
Antrasis nėštumas
Po kelerių vienišos motinystės metų Florentina sutiko savo dabartinį vyrą Tomą, kuris nebuvo tikras vegetaras, bet prijautė tokiam požiūriui.
Ėmus bendrauti, abu natūraliai perėjo prie vegetariškos mitybos, tuo labiau kad Florentina labai skaniai gamino. O tada pasibeldė antrasis nėštumas. Moteris jau turėjo patirties, jautėsi kur kas tvirtesnė nei pirmą kartą, tad apie mėsos valgymą nebuvo jokių minčių. Gimė sveika, išnešiota dukrytė, kuri per savo tris gyvenimo metus iki šiol nėra ragavusi mėsos. Nors, atėjus Arianos papildomo maitinimo laikui, gydytojai vėl rekomendavo duoti mėsos, mama tik palingavo galva ir liko prie savo požiūrio. Ji žinojo, jeigu vieną vaiką pavyko išauginti tokį sveiką, beveik niekada nesergantį, pavyks ir antrąjį. ,,Dukrytė dar neprašo mėsos, aš jos ir neduodu, bet jaučiu pareigą vaikams aiškinti, kodėl mes gyvename būtent taip. Mano nuomone, maistas svarbi mūsų gyvenimo dalis, tad vaikas pagal savo amžių turi suprasti, iš kur atsiranda tas maistas. Turi žinoti, kad mėsa buvo gyvas gyvūnas“, – sako Florentina.
Nėštumo metu priaugtų kilogramų atsikratyti nėra taip paprasta, nes Florentinos organizmas linkęs kaupti. Juokauja, kad vien nuo maisto pauostymo ji priauga penkis kilogramus. Todėl ji labai prisižiūri mitybą, kad būtų visavertė, bet ne per daug kaloringa. „Po pirmojo gimdymo laikiausi dietų ir buvau sau labai griežta. O dabar medituoju, atlieku visokias praktikas ir savęs nebebaudžiu, jei ką suvalgau skanesnio.
Tiesa, prie saldumynų netraukia, o jei vis dėlto noriu ko nors saldaus, suvalgau tikro juodo šokolado plytelę ir man užtenka. Jau pusę metų esu atsisakiusi pieno produktų ir glitimo. Mano racionas dar labiau susiaurėjo, bet jaučiu naudą: odos būklė pasidarė geresnė, nukrito šiek tiek svorio. Susitvarkė polinkis į mažakraujystę, mėnesinės nebėra tokios gausios. Mane tai džiugina, nors nesu visai liekna, bet nesu ir stora. Aš save priimu tokią, man patinka, kaip atrodau ir kaip jaučiuosi“, – sako moteris.
Kaip maitinasi šeima
Kiti šeimos nariai vartoja pieno produktų. Jei visi valgo tą pačią vakarienę, pienas recepte keičiamas augaliniu pienu, kurio rūšis Florentina stengiasi kaitalioti. Jų šeima valgo daug ankštinių produktų, brokolių, kalafiorų, raugintų daržovių, sėklų.
Paprastai jie apsipirkinėja kartą per savaitę, kad išvengtų dažno parduotuvių lankymo ir neplanuotų pirkinių. Didžiausią dalį pirkinių krepšyje sudaro šviežios daržovės ir vaisiai. Sako, jog savaitei paprastai užtenka didelės Aisbergo salotų gūžės, špinatų, sultenių indelio. Visada perka kruopų ir ankštinių daržovių. Florentina yra eksperimentavusi su įvairiausiomis pupelėmis: iš pradžių pirkdavo konservuotas, tada atėjo sausų pupelių etapas, kai mirkydavo ir virdavo pati, o dabar atradusi vakuumuotas ekologiškas garuose virtas pupeles. Pagal kainos ir kokybės santykį, tai pats geriausias variantas. Tokios pupelės tinka visiems patiekalams – nuo sriubų, salotų iki troškinių.
„Jei man reikia greitų pietų ir žinau, kad būsiu mieste ir neturėsiu galimybės grįžti namo, aš tiesiog pasipjaustau daržovių, įsimetu lęšių, užsipilu aliejumi ir turiu pietus. Man labai skanu, nes aš visada labai mėgau daržoves. Kiti žmonės išvis nevalgo daržovių, o aš kiekvieną dieną galiu valgyti salotas, troškinius, man neatsibosta ir aš gerai jaučiuosi. Dabar mano mityba švari ir jei suvalgau nesąmonę, ima skrandį skaudėti, nors anksčiau „akmenis galėdavau valgyti“. Parduotuvėje sau perku duonos be glitimo, nors ji nėra tokia skani kaip įprasta duona, bet tai kompromisas. Vaikai ir vyras valgo įprastą duoną. O desertui labai mėgstu ryžių ar grikių trapučius su įvairiais riešutų sviestais. Dažnai tokie būna ir mano pusryčiai. Žinau, kad sveika valgyti raugintus produktus, tad nepraeinu pro raugintų kopūstų skyrių ar kombučios lentyną“, – pasakoja Florentina.
Vegetarų šeima vaikams nedraudžia paragauti tortų ar kitų skanumynų draugų gimtadieniuose. Griežtų tabu nėra, retkarčiais galima pasimėgauti ir tokiu maistu. Bet paskui vėl grįžtama prie įprasto ritmo.
Ar sunku būti vegetaru?
Florentina sako, kad keliaujant užsienyje jiems jokių problemų dėl vegetarizmo nekyla. Pavyzdžiui, neseniai šeima vyko į Danijos Legolendą, o pavalgyti užsuko į greito maisto restoraną. Pačiame Legolende pavyko rasti bandelių be glitimo ir vegetariškų burgerių. Vien bulvytėmis maitintis neteko, kaip bijojo iš pradžių. „Sakoma, kai žmonės nustoja vartoti alkoholį, jų draugų ratas sumažėja. Tas pats vyksta ir atsisakius mėsos – pasikeičia draugų ratas. Aš nesmerkiu žmonių dėl jų požiūrio – kiekvienas gyvena taip, kaip jam atrodo teisinga. Savo nuomonės niekam neperšu. Nepiršiu ir vaikams, jei jie vieną dieną panorės valgyti mėsą. Tik jaučiau pareigą nuo mažens neduoti smurtinių produktų, bet jei jų pasirinkimas bus kitoks, aš nedrausiu“, – sako Florentina.
Susiję straipsniai
