Ką pasiimčiau į gimdymo namus

Gydytojai pataria jau 38 nėštumo savaitę sukrauti į krepšelį daiktus, kuriuos vešitės į gimdymo namus. Prasidėjus sąrėmiams ar nutekėjus vaisiaus vandenims, moterys dažnai skuba ir ką nors pamiršta. Jei atmintinės, ką vežtis į gimdymo namus, iš savo ginekologės negavote, ją rasite internete.

Paprašėme neseniai gimdžiusios skaitytojos Austėjos pasidalinti patirtimi, ko tikrai prireikia gimdymo namuose.

***
Besiruošiant gimdymui daugiausiai nerimo kėlė krepšelis, kurį reikia vežtis į gimdymo namus. Jo supirkimą atidėliojau kiek galima ilgiau. Galų gale, likus dviem savaitėms iki nustatyto gimdymo termino, pradėjau rinktis informaciją, ko vis dėlto reikia. Taip iš įvairių sąrašų knygelėse, lankstinukuose, internete, žurnaluose susidariau savąjį sąrašą, ką vežtis. Iš pradžių naiviai maniau, kad pakaks žavingos rankinės, vėliau realybė parodė, kad milžiniško kelioninio krepšio ir daugybės maišiukų per maža. Kai po gimdymo parsivežėme daiktus namo, iškraustinėdama krepšius radau daugybę dalykų, kurių visai neprireikė.

KREPŠELIS GIMDYMUI

Dokumentai: pasas, socialinio draudimo pažymėjimas, nėščiosios kortelė. Viską ir taip nešiodavausi paskutinius pusę metų, tad dėl to buvau rami.

Telefonas, fotoaparatas. Labai norėjau turėti fotoaparatą, tačiau vyras pamiršo jį paimti. Gerai, kad jo išmanusis telefonas fotografuoja geros kokybės nuotraukas, tad kelias nuotraukas iš gimdymo pasidarėme.

Pinigai. Pasiėmėme pinigų, jeigu reikėtų iš karto sumokėti už geresnę privačią palatą (tokios norėjome). Deja, laisva palata atsirado tik kitos dienos popietę, tad tingėjome persikraustyti. Pinigų nepanaudojome visai.

Vanduo, užkandėlės. Prisipirkau vandens (mėgstu gazuotą, tad pasiėmiau ir jo), javinukų, batonėlių, nes juk reikės daugybės jėgų gimdant. Deja, apie valgymą net nebuvo kada galvoti, nes bijojau prisivalgyti. Gazuoto vandens nei prieš gimdymą, nei po gimdymo neleido gerti, tad jo prisipirkau veltui.

Naktiniai. Taip ir nesupratau, kam gimdymui naktiniai. Gimdymo namuose davė baltus marškinius gimdymui, tad naktinių nereikėjo. Žinoma, kitas dienas vaikščiodavau su savo naktiniais, tik jie buvo labai jau netinkami – trumpučiai, iškirptė ne per didžiausia, tad žindyti buvo nepatogu. Naktinių prireikė kelerių, bet ne gimdymui, o po jo.

Chalatas. Deja, šio drabužio neturėjau, tad pasinaudojau vyro chalatu. Jo tikrai prireikė, nes po kiekvieno stipresnio sąrėmio krėsdavo šaltis.

Šlepetės sau ir vyrui. Vyrui šlepečių nepaėmiau, tačiau sau turėjau. Patogu nueiti į tualetą. Kažkur buvau skaičiusi, kad gimdančiąsias krečia šaltis, joms dažnai šąla kojos, tad pasiėmiau ir vilnonių kojinių porą, jos labai pravertė. Kaip dabar prisimenu – liepia pėdas statyti ant metalinių ramstelių, o aš tematau savo ryškiai raštuotas vilnones kojines.

Apranga vyrui, antbačiai. Gal ir reikėtų vyrukui kokių patogesnių drabužių gimdymo metu, tačiau mes apie tai nepagalvojome, tad nieko ir nepasiėmėme.

GIMDYVĖS HIGIENOS KREPŠELIS (GIMDYMUI IR PO GIMDYMO)

Vienkartiniai paklotai, 4 vnt. Pačiam gimdymui buvo naudojamas ligoninės paklotas. Nors paklotų buvau prisipirkusi, tačiau manęs niekas neklausė, ar turiu, o aš nežinojau, kuriuo metu jų reikės, kada juos duoti, tad saviškių taip ir nepanaudojau. Juos naudojame dabar, ant jų guldome vystomą vaikutį.

Vienkartinės tinklinės kelnaitės, 2 vnt. Tokių kelnaičių man prireikė daugiau. Jos labai patogios, susitepus galima iškart mest lauk. Patariu tokių įsigyti daugiau.

Dideli įklotai po gimdymo, 2 vnt. Man kirpo tarpvietę, tad tokių didesnių įklotų prireikė daugiau, kaip ir mažesnių.

Mažesni įklotai po gimdymo, 2 vnt.

Naktiniai paketai, 10 vnt. Paketų nesivežiau, bet ir gerai, nes jų man prireikė tik grįžus namo.

Vienkartinės servetėlės. Prisipirkau vienkartinių nosinaičių ir servetėlių, tačiau jų neprireikė, viską parsivežėme namo.

Rankšluosčiai. Kadangi po kiekvieno pasituštinimo ar nusišlapinimo reikėdavo apsiplauti, vyro vis prašydavau atvežti švarių ir kuo tamsesnių rankšluosčių. Palatoje nėra kur juos džiovinti.

Tualetinis popierius. Be komentarų, visada prireikia.

Muilas, šampūnas. Po gimdymo ligoninėje taip ir nepanaudojau šampūno. Kiek mačiau, retai kuri gimdyvė puikavosi žavingai ištrinktais ir išdžiovintais plaukais. Visai nėra laiko turkštis po dušu ir rūpintis savo išvaizda. Jei moteris įpratusi trinktis galvą kasdien, gali pasiimti ne tik šampūną, bet ir džiovintuvą ar plaukų tiesinimo žnyples (ne paslaptis, kitą dieną galite sulaukti daugybės lankytojų, tad norisi atrodyti padoriai).
Krūtų įklotai. Kadangi pieno atsiranda tik 3 dieną ar vėliau, jų irgi visai neprireikė.

Šukos, gumytė plaukams.

Vata, ausų krapštukai.

Šlepetės į dušą.

KREPŠELIS Į PALATĄ PO GIMDYMO

Mamai

Vanduo, maistas po gimdymo. Čia, kaip ir dėl maisto prieš gimdymą, suklydau: daugybė sausainukų, šokoladų, batonėlių, skanių jogurtukų, gazuoto vandens. Deja, mums gimdymo namuose neleido valgyti jokių produktų, kuriuose, yra šokolado, riešutų, medaus, citrusinių vaisių ir pan. Tad laimingas mano vyras visus skanumynukus sukirto, „kad man nebūtų pagundų“. Labiausiai norėjosi vandens, saldžios arbatos ir tik paskutinę dieną išdrįsau suvalgyti saldų paprastą sausainį.

Informacija apie žindymą. Neturėjau ir nelabai prireikė, nes į visus klausimus atsakydavo tiesiai gimdymo namuose, be to, kiekvienoje palatoje buvo brošiūrėlių apie žindymą.

Maitinimo liemenėlė. Buvau pasiėmusi, tačiau užsisegiau tik grįžusi namo.

Kelnaitės. Kaip minėjau, nešiojau tik vienkartines tinklines kelnaites, tad saviškių neprireikė.

Korsetas. Neturėjau korseto, nors palatos kaimynė tokį turėjo ir jau pirmą dieną užsisegė. Vyrą skubiai siunčiau korseto ieškoti į vaistinę, bet jis nerado. Mamos patarta apsijuosiau pilvą elastiniu bintu.

Plaušinė. Nuoširdžiai nusipirkau plaušinę, nes namie tokių nenaudoju. Deja, ji namo grįžo net neišpakuota. Po gimdymo gremžtis kūną dušo žele ir plaušine nėra noro, norisi tik švelnaus tekančio vandenėlio.

Intymios higienos prausiklis. Labai reikalingas dalykas kaskart apsiplaunant.

Rankšluostis. Būtinas.

Kremas speneliams. Vyras antrą dieną nupirko to kremo. Iš tiesų skaudėjo spenelius, tačiau tik pirmas dvi tris dienas. Vėliau, atsiradus pieno, kremo nebenaudoju.

Kosmetinė, šukos. Prisipažinsiu, šukų taip ir neišsitraukiau per visą viešnagę gimdymo namuose.

Vaikeliui

Sauskelnės. Jų sunaudojome daug, nes vaikutis tuštindavosi, regis, kas 10 minučių.

Drėgnos servetėlės. Ligoninėje nepanaudojome, bet grįžus namo labai pravertė.

Prausimo priemonė. Nebuvau tokio dalyko pasiėmusi, tačiau ir neprireikė, nes vaikučio užpakaliuką plaudavome vandeniu, o prausiklio naudoti net neleido gydytojai ir slaugės.

Priemonė nuo iššutimo. Prieš važiuodama į gimdymo namus vaistinėje susižinojau, kokių priemonių nuo iššutimo siūlo. Išgirdau rekomendacijų nusipirkti naują purškiamą preparatą – tiksotropinę suspensiją su cinko oksidu, kuri tolygiai padengdama kūdikio odelę, saugo ją nuo sudirgimo ir gydo jau pažeistas vietas. Man preparato neprireikė, bet paskolinau palatos kaimynei, kuri iškart nusiuntė vyrą pirkti tokios pačios į vaistinę.

Žirklutės. Jas nusipirkome tik grįžę namo. Galbūt, jei būtumėm jas turėję ligoninėje, mums būtų parodę, kaip kirpti tuos mažyčius plonyčius nagelius, nes kol kas mums tai – didžiausias iššūkis. Beje, ieškodami tokių žirklučių, aplankėme nemažai vaistinių, tačiau pačias žirklutes radome paprasčiausiame prekybos centre.

Vienkartinės paklodės, 3-4 vnt. Prisipirkau ir jų, tačiau net neįsivaizdavau, kuriuo metu man jų galėtų prireikti. Vystant vaikutį visas priemones mums duodavo gimdymo namuose.

Vilnonės kojinytės. Nors pasiėmėme dvi tris poras, jų buvo per maža, nes nė vienas dydis nebuvo tinkamas.

Kepurėlė, plonos pirštinėlės.

2 komplektukai drabužėlių. Mums prireikė daugiau komplektukų. Visų pirma sunku atitaikyti dydį, antra – norisi drabužėlius pakeisti keliskart per dieną.

Marlės, pašluostės. Pasiėmiau marlių, jų neprireikė. O kas tos pašluostės? Kad ir kaip būtų, jų neprireikė, nes viską davė gimdymo namuose.

Vystyklai. Jų nepasiėmiau, davė gimdymo namuose. Taip ir nesupratau, kam jie reikalingi, jei vaikučiui segamos sauskelnės.

Užklotas. Jį irgi davė gimdymo namuose. Nors jei norite, kad vaikutis gulėtų po jūsų užklotu, galite ir pasiimti.

PASTABOS

Per vaikučio šventę („Babyshower“) gavau mažą šampano buteliuką, visos gimdžiusios moterys kartojo, kad po gimdymo „labai norisi šampano“. Tad tarp visų daiktų gulėjo ir dovanotas šampano buteliukas. Kadangi alkoholio gimdymo namuose vartoti griežtai draudžiama, o dar neleido gerti ir gazuotų gėrimų, buteliuką atsikimšome jau namie. Juolab kad po gimdymo nejutau jokio noro gerti linksmųjų burbuliukų.

Dar nustebino ir tai, kad pirmą rytą, tiekiant pusryčius, paaiškėjo, jog reikia turėti savo puodelį. Tad siunčiau vyrą atvežti puodelio. Tiekiant pietus paaiškėjo, kad reikia turėti ir savo įrankius, tad vėliau teko važiuoti ir jų. Apie tokius dalykus nė nesusimąsčiau prieš važiuodama į gimdymo namus, juolab kad jokiuose privalomuosiuose ar patariamuosiuose „ką vežtis“ sąrašuose net nebuvo apie tai užsiminta.

Mane, kaip jauną mamą, sutrikdė sąrašas vaikučiui: vystyklai, marlės, pašluostės, sauskelnės. Težinojau, kas tos sauskelnės ir kaip atrodo marlės, bet kuo skiriasi vystyklai nuo marlių ar kas tos pašluostės… Svarbiausia net nežinau, kur viso to įsigyti. Dar viena klaida, kurią padariau – prisivežiau treningų, timpių, berankovių marškinėlių, nes maniau, kad norėsis būti patogiai apsirengus gimdymo namuose. Šių drabužių visiškai neprireikė iki važiavimo namo, mat visą laiką vilkėjau naktiniais ir chalatu.

Ko dar prireikė? Bekvapio dezodoranto. Buvau pasiėmusi ekologišką, tačiau kvapnų ir purškiamą dezodorantą. Akivaizdu, kad žindant vaikutį, jam nepatikdavo tas kvapas, juolab kad purškiami dezodorantai dažnai nubėga krūtų link, tad jo vaikeliui teko gal net paragauti. Kaip minėjau, namo parsivežėme daugybę vienkartinių didelių ir mažų paklodžių. Manau, reikia prieš gimdymą gydytojų paklausti, ar jų reikia, jei taip, kada juos paduoti, kad panaudotų. Kita vertus, tokie dalykai neprapuola.

Beje, prieš kelis metus gimdžiusios pažįstamos tvirtino, kad gausiu didelį lauktuvių paketą, kuriame bus ir tepalų nuo iššutimo ir spenelių kremo, ir kitokio gėrio. Taip, gavau gražią kartoninę dėžę, pilną reklaminių lankstukų (it kas būtų iškratęs pašto dėžutę) ir keletą mėginukų… Taip kad nesitikėkite būti apdovanotos nuo galvos iki kojų, o viską vežkitės susipirkusios iš anksto.

„Mamos žurnalas“