„Labai greitai mano nėštumas iš didelio džiaugsmo perėjo į vienišumą ir pasijuto didelė socialinė izoliacija. Dalyvavimas Dulų asociacijos organizuotuose susitikimuose tapo mano saugumo sala – išgirdau, kad visos mamos daro klaidų, ir tai mane labai ramino. Esu tikra, kad taip išvengiau pogimdyminės depresijos“.
Šie žodžiai – viena iš daugelio istorijų, užfiksuotų Dulų asociacijos projekte „Socialinę atskirtį patiriančių šeimų įgalinimas, stigmatizacijos mažinimas bei motinystės/tėvystės patirties svarbos aktualizavimas visuomenei“.
Bendruomenė keičia šeimų gyvenimus
Šiais laikais daugybė šeimų susiduria su skirtingais iššūkiais – nuo emocinių iki finansinių. Greitas gyvenimo tempas, pokyčiai asmeniniame gyvenime, nerimas dėl ateities kuria įtampą kasdienybėje ir šeimoje, kurioje auga bei formuojasi vaikai.
Dulų asociacijos inicijuoto projekto, finansuojamo ES lėšomis, pagrindinis tikslas – įgalinti šeimas, patiriančias socialinę atskirtį, stiprinti dulų kompetencijas bei atkreipti visuomenės dėmesį į motinystės, tėvystės svarbą, parodė, kad bendruomenė, palaikymas ir saugi erdvė dalintis gali tapti esminiu apsauginiu veiksniu, stiprinančiu šeimų emocinę sveikatą ir mažinančiu socialinę atskirtį, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Mūsų bendruomenėje daug kalbame apie ryšio svarbą tarp vaikų, tėvų ir senelių. Matome, kad būnant bendrystėje ir dalijantis patirtimi vaikus auginti daug lengviau – tai kelia pasitikėjimą savimi“, – pabrėžia projekto vadovė Evelina Antanaitienė.
Motinystėje ir tėvystėje visi jausmai turi teisę būti
Auginti vaiką – tai ne tik džiaugsmas, bet ir iššūkis. Nors Lietuvoje daug kalbama apie gimstamumo skatinimą, retai įsigilinama į tai, kaip jaučiasi šeimos, kai vaikai jau auga jų namuose.
Dulų asociacijos vykdytas projektas parodė, kaip svarbu šeimoms turėti bendruomenę, palaikymą ir saugią erdvę dalintis savo gyvenimo patirtimis. Viena iš projekto veiklų buvo šeimų palaikymo grupės „Auginantys pokalbiai“.
Šie susitikimai vyko šešis mėnesius – nuo vasario iki liepos – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Per tą laiką juose sudalyvavo daugiau nei 100 šeimų, laukiančių kūdikio ar jau auginančių mažus vaikus.
„Auginantys pokalbiai“ suteikė galimybę atvirai kalbėti apie vienišumą, emocinį nuovargį, kaltės jausmą, nerimą dėl ateities, santykių pokyčius bei kitus iššūkius, su kuriais susiduria tėvai. Čia jie galėjo būti išgirsti, priimti ir palaikomi bendruomenės, kuri supranta ir dalinasi panašia patirtimi. Šis projektas įrodė, kad net mažas žingsnis – nuoširdus pokalbis, atvira šypsena ar palaikantis žvilgsnis – gali tapti dideliu postūmiu tėvams jaustis drąsiau, ramiau ir labiau pasitikinčiais savimi savo tėvystės kelyje.
Padėjo išvengti pogimdyminės depresijos
Dulų asociaciją pasiekė ne vienas jaudinantis mamų pasidalijimas, kuriuose jos atvirai kalba apie tai, kaip dulos padėjo joms išbūti nėštumo etape.
„Jūsų būrys buvo ypatingas mano kelionėje. Jūs padėjote man geriau suprasti ir būti savo nėštume, juo pasimėgauti ir giliau pažvelgti į save ir tokiu būdu pasiruošti ir priimti ateinantį pokytį. Vaikeliui gimus jaučiausi emociškai stabilioje vietoje, teigiamoje erdvėje savo galvoje ir pasiruošusi priimti savo naują rolę ir gyvenimą. Aš esu tikra, kad išvengiau bet kokių pogimdyminių depresijų būtent todėl, kad dalyvavau šiame procese“, – po susitikimų dalijosi mama.
Dulos – daugiau nei pagalba gimdymo metu
Pasak Evelinos Antanaitienės, dulų vaidmuo neapsiriboja pagalba gimdant – jos padeda šeimoms ir jau auginant kūdikį nuo pirmųjų dienų.
„Dulos yra ne tik pagalbininkės gimdymo metu, bet ir mamų, tėčių emocinio augimo liudininkės. Jos kuria saugią erdvę kalbėti, jausti, dalintis. Tai kelia pasitikėjimą savo, kaip tėvų, patirtimi. Šio projekto įgyvendinimo metu dulos kėlė kompetencijas per seminarus, psichologines konsultacijas, mokymus. Tikimasi, kad jų vaidmuo bus vis labiau matomas ir pripažintas kaip reikšmingas ne tik gimdymo, bet ir visos ankstyvosios motinystės/tėvystės etape“, – sako pašnekovė.
Atskirtis dėl negalios ar seksualinės orientacijos
Emocinių sunkumų ir psichologinės būklės problemos – aktualios ne tik Lietuvoje, bet ir Europos sąjungoje. Diskriminacija, ypač susijusi su negalia ar seksualine orientacija, tiesiogiai veikia žmonių psichinę sveikatą ir jų galimybes dalyvauti visuomenėje. Tokios temos vis dar retai aptariamos viešai, o jų nutylėjimas gilina atsiskyrimą.
Evelina Antanaitienė pasidalijo itin jautriais žodžiais, kuriuos išgirdo iš fizinę negalią turinčios mamos: „Nėštumo metu esu sulaukusi komentarų, kad neturėjau pastoti, nes negalvoju apie vaiko gerovę.“
Atstovės teigimu, tokie pasidalijimai iškelia problemos dydį, o buvimas bendruomenėje leidžia suprasti, kad esame ne vieni: „Dalijimasis istorijomis padeda pamatyti, kad nesame vieni. Kartais kitos mamos ar tėčio išgyvenimas tampa tikru atspirties tašku savame kelyje.“
Kodėl projektas svarbus?
Dulų asociacijos patirtis rodo, kad net ir trumpalaikė, bet nuosekli emocinė parama gali turėti ilgalaikį poveikį šeimų gerovei, o susitikimuose dalyvavusios mamos pabrėžia, kad būtent buvimas bendrystėje ir pažintis su kitomis šeimomis padėjo ištverti sudėtingą motinystės virsmą.
„Man gera nesijausti vienišai šiame virsme, nežinomybėje. Esu ramesnė ne tik dėl to, kad sulaukiau reikalingos informacijos, bet ėmiau jausti, kad viskas bus gerai net ir tada, jeigu viskas eisis ne pagal pirminį planą.“
„Rami, savimi pasitikinti ir palaikymą jaučianti šeima – yra tvirtas pamatas, ant kurio kuriama ateitis. Tokia šeima gali suteikti sąlygas užauginti laimingą ateities kartą. Tai turėtų būti valstybės prioritetas, nes ramiau besijaučiančių tėvų rankose auga laimingesni vaikai, o jų rankose – šalies klestėjimas“, – apibendrina Evelina Antanaitienė.
