Gydytojo darbe nestinga streso, nuovargio ir perdegimo dėl didelio darbo krūvio, atsakomybės, bemiegių naktų. Nors dažnai manoma, kad perdegimo priežastys slypi tik darbo aplinkoje, vis daugiau dėmesio skiriama kokybiškam poilsiui bei asmeninio gyvenimo svarbai. Tinkamas darbo ir poilsio balansas, laisvalaikio pomėgiai bei emocinė artimųjų parama gali padėti sumažinti perdegimo riziką ir didinti pasitenkinimą darbu.
Norėdami geriau suprasti, kaip gydytojai tvarkosi su šiais iššūkiais, kalbiname gydytoją akušerį-ginekologą Mindaugą Balnį.
Darbas ligoninėje ir privačioje klinikoje
Gydytojas šiuo metu dirba dviejose vietose – Santaros klinikose ir privačioje klinikoje „Sveikata Jums“. Pastarojoje jis kartu su žmona ne tik gydo pacientus, bet ir administruoja kliniką, rūpinasi jos plėtra bei valdymu.
„ Visą karjerą dirbau keliose įstaigose – rekordas buvo net šešios vienu metu. Tai lėmė ne tik finansai, bet ir noras tobulėti profesinėje srityje,” – pasakoja gydytojas.
Ligoninėje darbas intensyvus ir sudėtingas, bet prasmingas, o privačioje praktikoje atsiranda daugiau galimybių individualiai įsigilinti į pacientės poreikius. Derindamas šias dvi sritis, gydytojas mato tęstinumą – lydi nėščiąsias nuo pirmųjų apsilankymų iki gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio pabaigos. „Būdamas šalia visą šį kelią, galiu ne tik užtikrinti sklandų procesą, bet ir džiaugtis pacientės laime, jos dėkingumu ir pasitikėjimu“, – dalijasi jis.
Poilsis ir laisvalaikis – būtinybė, o ne prabanga
Tris vaikus turintis gydytojas supranta, kad poilsis yra būtinas norint išlaikyti psichologinę pusiausvyrą. „Gydytojo darbas reikalauja ne tik žinių, bet ir gebėjimo kurti ryšį su pacientu. Pavargęs žmogus sunkiai gali pelnyti paciento pasitikėjimą ar įtikinti gydymo prasmingumu,“ – teigia jis.
Atsipalaiduoti gydytojui padeda šeima, knygos ir sportas. Viena mėgstamiausių jo veiklų – padelio žaidimas su žmona ir vaikais. Tai ne tik aktyvi fizinė veikla, bet ir puikus būdas praleisti laiką kartu. Vasarą gydytojas mėgsta važinėti motociklu ir tiesiog „pravėdinti galvą“, mėgaudamasis laisve ir vėjo gūsiu.
Artimųjų palaikymas – emocinės stiprybės šaltinis
Savaitgaliai gydytojo šeimoje skiriami tradicijoms – stalo žaidimams, kurie suartina ir leidžia pabėgti nuo kasdienės rutinos.
Jis pripažįsta, kad kartais darbe susikaupusios emocijos atsispindi ir namuose. „Kaip ir visi žmonės, kartais išreiškiu nepatogias emocijas artimiesiems. Tačiau suprantu, kad tai natūrali gyvenimo dalis. Lygiai taip pat priimu ir savo šeimos narių emocijas, kurios kyla dėl kasdienių iššūkių mokykloje ar darbe,“ – dalijasi gydytojas.
Pasak jo, buvimas su artimaisiais suteikia saugumo jausmą ir padeda lengviau įveikti emocines duobes. „Mintis, kad namuose viskas gerai ir šalia turiu mylinčius žmones, leidžia lengviau susidoroti su darbo iššūkiais.“
Teigiami pokyčiai sveikatos sistemoje
Gydytojas pastebi, kad sveikatos sistemoje vyksta pokyčiai, siekiant sumažinti darbo krūvį. „Jau dabar imamasi priemonių darbo krūviui riboti, sveikatos priežiūros įstaigose kuriamos palaikymo komandos. Psichologinė pagalba tampa vis prieinamesnė. Manau, kad itin svarbu mokytis atpažinti perdegimo požymius ir žinoti, kur kreiptis pagalbos,“ – pabrėžia jis.
Gydytojas – ne superherojus
Ginekologas primena, kad gydytojai nėra visagalės būtybės – pacientai dažnai tikisi, kad jie gali viską, tačiau realybėje egzistuoja profesinės ir medicinos ribos. Jis akcentuoja, jog svarbu iš anksto aptarti lūkesčius su pacientais ir paaiškinti, kuo bei kaip gydytojas gali padėti. „Atskleisti savo pažeidžiamumą nėra pavojinga – kartais tai kaip tik padeda sukurti geresnį santykį su pacientu,“ – teigia gydytojas.
Palinkėjimas kolegoms: nepraraskite gyvenimo balanso
„Kolegoms, jaučiantiems perdegimą, noriu priminti: profesija yra svarbi gyvenimo dalis, bet ne vienintelė. Ne mažiau svarbu rūpintis santykiais su artimaisiais, sveikata ir vidine ramybe. Skirkite laiko sau, permąstykite prioritetus ir nepamirškite dalykų, kurie teikia džiaugsmą,“ – linki gydytojas Mindaugas Balnys.
Gydytojo patirtis rodo, kaip svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. O ką apie perdegimą sako psichologai? Šia tema kalbiname psichologę-psichoterapeutę Agnę Paškevičiūtę.
Perdegimas – ne tik nuovargis, bet ir rimtas signalas sustoti
„Perdegimas – tai ne vien laikinas nuovargis ar stresas, kurį galima įveikti tiesiog išsimiegojus. Tai giluminis emocinis, fizinis ir psichologinis išsekimas, kuris dažniausiai pasireiškia nepastebimai ir ilgainiui tampa rimta problema. Didelis darbo krūvis, atsakomybė už pacientų sveikatą, nuolatinis spaudimas priimti teisingus sprendimus – visa tai gali išsekinti net ir labiausiai motyvuotus specialistus.” – įsitikinusi psichologė-psichoterapeutė Agnė Paškevičiūtė.
Kaip atpažinti, kad perdegimas jau čia pat?
„Perdegimą išduoda nuolatinis nuovargis, motyvacijos stoka, dėmesio koncentracijos problemos ir fiziniai simptomai – galvos skausmai, raumenų įtampa, miego sutrikimai,” – aiškina psichologė.
Anot psichologės, gydytojai dažnai linkę ignoruoti šiuos ženklus ir manyti, kad tai – tik laikinas pervargimas, kurį galima įveikti tiesiog dar daugiau dirbant. Tačiau būtent toks požiūris dažniausiai veda į visišką emocinį išsekimą.
Kodėl perdegimas atsiranda?
Perdegimą dažnai palaiko tam tikri mąstymo „spąstai“. Psichologė įvardija keletą iš jų:
• Perfekcionizmas – „Turiu viską padaryti tobulai.“
• Per dideli įsipareigojimai – „Privalau visiems padėti, kitaip būsiu blogas specialistas.“
• Kontrolės poreikis – „Visi sprendimai turi būti mano rankose.“
„Tokie įsitikinimai ilgainiui sukelia ne tik emocinį nuovargį, bet ir fizinį išsekimą. Juk niekas negali visko kontroliuoti ar būti nepriekaištingas kiekvienoje situacijoje. Būtent šios mintys dažnai verčia gydytojus per ilgai dirbti, aukoti savo poilsį ir ignoruoti pirmuosius perdegimo ženklus,“ – aiškina A. Paškevičiūtė.
Kaip sau padėti ir išvengti perdegimo?
Pirmiausia psichologė pabrėžia, kad perdegimas nėra silpnumo požymis. Tai natūrali reakcija į ilgalaikį stresą ir pernelyg didelius reikalavimus sau. Kiekvienam gydytojui svarbu mokytis atpažinti savo ribas ir laiku sustoti.
Vienas iš būdų – sąmoningai praktikuoti STOP momentus:
• Kai jaučiate įtampą, stabtelėkite ir paklauskite savęs – ar tikrai privalau tai padaryti dabar?
• Ar galiu darbais ar rūpesčiais pasidalinti su kitais?
Svarbu stiprinti psichologinį atsparumą. Tam gali padėti įvairios savireguliacijos technikos:
• Dėmesingumo praktikos (mindfulness) – leidžia sąmoningai stebėti savo mintis ir emocijas, išmokti atsiriboti nuo nereikalingo streso.
• Kvėpavimo pratimai – padeda sumažinti įtampą ir atkurti vidinę ramybę.
• Atsipalaidavimo metodai – tokie kaip meditacija, sportas ar tiesiog rami popietė su knyga.
„Labai dažnai perdegimas kyla iš nesugebėjimo pasakyti „ne“. Gydytojai jaučia pareigą dirbti be sustojimo, tačiau realybė tokia, kad žmogus negali būti efektyvus, jei nuolat pervargsta. Mokėjimas nustatyti savo ribas ir deleguoti užduotis – ne savanaudiškumas, o būtinybė,“ – pabrėžia psichologė.
Keiskite požiūrį į nesėkmes
Dar vienas svarbus aspektas – lankstesnis požiūris į profesiją ir savo vaidmenį joje. „Gydytojai dažnai linkę manyti, kad jų vertė priklauso nuo jų darbo rezultatų. Tačiau mes – ne tik savo profesija. Mūsų tapatybė yra daugiau nei darbas,“ – sako A. Paškevičiūtė.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus turi ribas, ir jų pripažinimas nėra silpnumo požymis. „Kartais atrodo, kad gydytojas turi būti nepriekaištingas ir žinoti viską, tačiau realybėje tai neįmanoma. Leisti sau būti žmogumi – tai vienas geriausių būdų išsaugoti emocinę pusiausvyrą,“ – dalijasi psichologė.
Perdegimas – ne nuosprendis, o signalas sustoti
Pasak A. Paškevičiūtės, perdegimas yra signalas, kad laikas persvarstyti savo rutiną ir skirti daugiau dėmesio sau. „Rūpinimasis savimi nėra privilegija ar silpnumo požymis – tai būtina sąlyga, norint išlikti sveikam ir efektyviam savo darbe. Tik gerai besijaučiantis gydytojas gali iš tiesų padėti savo pacientams,“ – pabrėžia ji.
Straipsnio autorė Sabina Kemerienė
Susiję straipsniai
