Šeštasis papildomo maitinimo mėnuo (kūdikiui 10-12 mėn.)

daržovės

Daivos Sirvydienės nuotr.

Skaitykite projektą apie kūdikio pratinimą prie naujo maisto. Pagrindinė projekto herojė – dabar jau metukų Medeina. Jos mama kas mėnesį aprašė dukrelės valgymo ypatumus, o gydytojas komentavo.

Medeina gimė 4 300 g

Projekto pradžioje (6 mėn.) svėrė 8,5 kg, o būdama 12 mėn. sveria 10,4 kg

Per projekto laiką priaugo 2 kg

Mamos pasakojimas

Mūsų mažutei jau metukai. Banali tiesa – laikas greitai bėga. Rodos, dar neseniai išgyvenome dėl dingusio pienelio, o štai mergytė jau gali beveik viską valgyti. Taip, taip, žinau, kad prie bendro stalo jos dar nereikia sodinti. Įdomu, o nuo kada galima vaikui duoti maisto, paskaninto prieskoninėmis žolelėmis (ne druska ar pipirais)?

Kaip gi pirmąjį gimtadienį švęsime be torto? Pamenu, kad savo pirmagimei gaminau tokį labai jau dietinį, vaikišką tortą, o Medeinai nebuvo galimybių kažką paruošti. Buvome išvykę, tad pasitenkinome pietiečių konditerija. Žinau, kad medikai mane išbartų, bet kaip tokią svarbią (man tai itin svarbus pirmasis gimtadienis) dieną neduosime dukrelei to pagrindinio patiekalo. Gavo kelis šaukštelius. Aišku, ji būtų norėjusi viso torto gabalėlio.

Apskritai per šias atostogas ne kartą „nuklydome“. Kokios atostogos be nuodėmių? Gavo mažoji ir ledų lyžtelėti, ir šokolado pačiulpti. Juk mato sesę valgančią, tai kaip gali susilaikyti, matydamas tas gailiai žvelgiančias akytes.

Per praėjusį mėnesį paragavo ir žuvies, ir kiaušinio. Bet nė tas, nė tas dukrytei nepatiko. Aš pati esu „žuvinė“, o abi mano mergytės jos visai nemėgsta. Viliuosi, kad dar pamėgs. Medeinai labai ir nekišau, nes žinau, kad žuvis – alergenas. Po truputį vis tiek ketinu pratinti. Juk tai sveikas produktas.

Kiaušinių pati nemėgstu, tai ir dukrelei per daug nesiūliau. Baltymo dar šiek tiek pakramsnodavo, o trynį tik bandydavo rankytėmis sutrupinti.

Apskritai dukrytės įpročiai nelabai keičiasi: ji puikiai valgo daržoves, vaisius, mėsą, tik kartais pavyksta įsiūlyti košės. Tiesa, labai mėgsta blynus – tikriausiai, kaip ir dauguma vaikų.

Svarbiausia, kad per šį laiką išvengėme rimtų negalavimų, kuriuos gali sukelti netinkami maisto produktai. O dabar, atėjus vasarai, bus tik dar lengviau ne tik maitinti, bet ir lepinti dukrytę. Visiems tėveliams linkime pasitikėti savo vaikučiu, nes jis žino, ko ir kiek jam labiausiai reikia.

Būtinai skaitykite užrašus ant maisto pakuočių ir nekartokite, jog jei visko baiminsimės, tai iš viso nebus ką valgyti. Tikrai yra, tik verta skirti tam laiko ir noro. Tegul visi vaikučiai auga sveiki, gražūs, linksmi ir laimingi.

Gydytojo komentaras

Ką turi valgyti kūdikis paskutinį kūdikystės mėnesį

Tokio amžiaus kūdikiai turi valgyti stambiai sutrintą, minkštą maistą, kurį galėtų atsikąsti, trinti dantenomis, (nes tik antrųjų metų pabaigoje bus išdygę visi pieniniai dantukai, kuriais maistas kramtomas). Maistas turi būti nekeptas, neprisotintas druska, atvežtiniais prieskoniais, saldumynais ir riebalais, šviežias, pagamintas iš kokybiškų produktų.

Nuo kada duoti žuvies?

Virtos žuvies, pvz., pagautos Lietuvos vidaus vandenyse (upėtakio, šlakio, šapalo, vėgėlės, šamo, raudės, kuojos, aukšlės, karoso, kario, kitaip tariant –neplėšriųjų žuvų), galima duoti, kai kūdikiui sukanka 9–11 mėn. Žuvies užtenka duoti vieną kartą per savaitę. Žuvis – labai greitai gendantis produktas, todėl ir perkant ją būtina būti itin atsargiems.

Nerekomenduojama pirkti:

  • žuvų, kurių žiaunos rudos, akys įdubusios ir neskaidrios bei pačios žuvys neblizga, atrodo pilkos;
  • gyvų žuvų, kurios plaukioja pilvu į viršų arba guli ant vandens talpos, iš kurios parduodamos, dugno;
  • žuvų iš šaldytuvų-vitrinų, kurių sienos apšerkšnijusios;
  • pageltusių, patižusių žuvų;
  • žuvų, turinčių nebūdingą joms arba abejotiną kvapą

Gyvos žuvys turi būti judrios, plaukioti nugara į viršų, o talpa, kurioje jos plaukioja, neturi būti perpildyta žuvų. Šviežių žuvų žvynai blizga, žiaunos rausvos-raudonos spalvos, akys išsipūtusios, blizgančios, skaidrios, o spaudžiant pirštu jaučiama standumas, susidaro negili duobutė, kuri, nustojus spausti, tuojau pat išsilygina. Nuo šviežių žuvų gali sklisti neaitrus joms būdingas kvapas, ant žvynų pastebima nedaug skaidrių gleivių.

Šaldytų žuvų paviršius blizgantis, o spalva būdinga žuvies rūšiai. Bet kokios žuvys turi būti nepažeistos.

Svarbu paruošti žuvies patiekalą taip, kad jis neprarastų mitybinės vertės, būtų patrauklios išvaizdos ir skanus.

Kelios „paslaptys“:

  • Žuvį geriausia kepti ant grotelių, grilyje, troškinti garuose (puode su garų vonele).
  • Šaldytą žuvį atitirpinkite sūrokame vandenyje – taip darant išlieka daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų.
  • Žuvies filė virkite ir kepkite neatitirpintą, tik supjaustytą porcijomis.
  • Skumbrę, silkę, menkę galima kepti orkaitėje. Sterkas ir lašiša skanesni virti.
  • Gaminant žuvies maltinius, į faršą medėkite piene ar vandenyje mirkyto batono, nes jis didina patiekalo rūgštingumą. Dėl minkštumo galima įtarkuoti šviežių morkų, bulvių, kopūstų.
  • Jeigu nusprendėte išsivirti žuvies, ją dėkite tik į karštą vandenį.

Kokios žuvies duoti? Dabar taip kritikuojamos parduotuvėje pardavinėjamos žuvys, tad iš kur jų gauti?

Mūsų prekybos centruose ne visuomet parašoma, iš kur atvežtos, kokiose vandenyse pagautos žuvys.

Neseniai buvo pigiai siūloma žuvis pangasija, kuri po to buvo pervadinta skorpionžuve. Mąstančiam pirkėjui visuomet turi kilti įtarimų, kur paslaptis, jei į mūsų šalį atkeliavusi žuvis iš kito pasaulio krašto kainuoja pigiau, nei vietinės žuvys. Bet kurios žuvys, pagautos iš cheminėmis medžiagomis užterštų vandenų, yra pavojingos.

Baltijos jūros vandenyse pagautuose šprotuose, lašišose, strimelėse („riebiose“ žuvyse) aptinkama cheminių medžiagų, vadinamų dioksinu ir polichlorintais bifenilais. Jei šios žuvys dažnai valgomos, cheminės medžiagos gali pažeisti centrinę nervų sistemą, sukelti vėžį, nepriklausomai nuo vaiko ar suaugusiojo amžiaus. Pavojingiausia tai, kad minėtos cheminės medžiagos yra patvarios, jų kiekio nesumažina žuvies produkto ruošimo būdas, jos kaupiasi žmogaus organizme ir jame ilgai išlieka.

Geriausiai tinka šviežia žuvis, kurios ne visada yra kur nusipirkti. Keptą žuvį mažų vaikų organizmas sunkiau virškina nei virtą.

Vaikams iki 1 metų negalima duoti sūdytų, rūkytų, vytintų žuvų ir žuvies konservų. Kadangi iki 1,5-2 m. mažyliai maistą trina dantenomis, jiems duodama žuvis turi būti minkšta, negalima duoti žuvies gabalų, pvz., silkės. Nors silkė ir patinka daugeliui mažylių, ji turi būti išmirkyta ir kuo paprasčiau paruošta, stambiai sutrinta šakute.

Vieni teigia, kad žuvis – labai naudingas produktas, kiti – kad tai cheminių teršalų „sandėlys“. Kaip yra iš tiesų?

Vienos tiesos nėra… Europos Sąjungoje susirūpinta dėl cheminių teršalų, sunkiųjų metalų, ypač gyvsidabrio ir jo junginių grėsmės žmonių sveikatai ir gyvenamajai aplinkai (gyvūnijai, augalams, kurie gali būti vartojami kaip maisto produktai). Gyvsidabris ypač kenkia vaisingo amžiaus moterims ir bet kurio amžiaus kūdikiams ir vaikams. Nuodingiausias gyvsidabrio junginys – metilo gyvsidabris – labiausiai kaupiasi žuvyse ir kituose jūros produktuose. Dabar, kai šalies ūkininkai mažiau naudoja įvairių cheminių medžiagų, vidaus vandenų žuvys yra kur kas mažiau užsiterštos chemija.

Gyvsidabrio kiekis priklauso nuo žuvies amžiaus, dydžio, vandens telkinio, kuris gali būti daugiau ar mažiau užterštas. Europos maisto saugos tarnyba rekomenduoja nėščioms ir žindančioms moterims saikingai vartoti jūrų žuvies – per savaitę suvalgyti ne daugiau kaip 100 g ryklių, kardžiuvių, marlinų ir lydekų patiekalų, o tuno valgyti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę. Į minėtas rekomendacijas reikėtų pažvelgti plačiau: mažiau plėšriųjų žuvų reikėtų valgyti visoms vaisingo amžiaus moterims, kūdikiams, bet kokio amžiaus vaikams ir visiems savo sveikata besirūpinantiems žmonėms. Kūdikiams ir mažiems vaikams negalima duoti jokių žuvų produktų, pagamintų pramoniniu būdu, pvz., krabų lazdelių, žuvų kotletų, žuvų pirštelių, nes neaiški jų sudėtis.

Ar sveikos tvenkiniuose užaugintos žuvys?

Ir taip, ir ne. Taip – jei tvenkinys prie sodybos, jame neplaukioja naminiai ir laukiniai paukščiai, o žuvys primaitinamos grūdais, bulvėmis be cheminių medžiagų. Dideliuose tvenkiniuose užaugintų žuvų kokybė priklauso nuo pašarų kokybės, kurią ne visuomet įmanoma nustatyti.

Ekologiškai užauginta tvenkinių žuvis yra sveika.

Jei neduodame žuvies, kuo ją pakeisti?

Žuvis – vertingas maisto produktas, nes joje yra lengvai virškinamų ir labai kokybiškų, lengvai pasisavinamų gyvūninių baltymų, riebaluose ir vandenyje tirpstančių vitaminų, įvairių mineralinių medžiagų. Žuvų baltymų maistinė vertė prilygsta mėsos, paukštienos ir pieno produktų baltymų. Jūrų žuvyse yra daugiau mineralinių medžiagų (ypač jodo) nei gyvenančiųjų upėse, ežeruose. Ikimokyklinio amžiaus vaikai per dieną gali suvalgyti iki 100 g žuvies, mokyklinio – iki 150 g. Normos, kiek reikėtų suvartoti žuvies per dieną ar savaitę, nėra. Geriausia, kad žuvies 11-12 mėn. kūdikiai ir maži vaikai gautų 1-2 kartus per savaitę. Žuvis nepakeičiama jokiais vėžiagyvių ar kitų jūros gėrybių patiekalais.

Ar tikrai žuvis ir kiaušiniai – didžiausi alergenai?

Alergizuoti gali bet koks produktas, turintis baltymų. Tose šalyse, kur dažniau maistui vartojama žuvis ir kitos jūros gėrybės, alergija žuviai pasitaiko dažniau. Lietuvoje žuvis yra rečiau vartojama. Pasitaiko alergijos ir kiaušiniams, tačiau ir jie nėra didžiausias alergenas. Jei vaiko artimiausi giminaičiai yra alergiški žuviai arba kiaušiniui, geriau vaikui minėtų produktų neduoti, o pirmiau atlikti alerginių mėginių paletę maisto produktams. Jeigu nebus nustatyta reakcija į žuvį ir kitus jūros produktus, tuomet labai atsargiai, pradedant nuo mažo kiekio, pvz., 5 g (apie 1 arbatinio šaukštelio), galima duoti šviežios žuvies.

Ar alergiškam vaikui geriau žuvies ir kiaušinių nesiūlyti?

Jei nustatyta alergija kokiam nors maisto produktui, pvz., sojai ar kviečiams, tai dar nereiškia, kad vaikui iš viso negalima duoti žuvies ar kiaušinio.

Tokiems vaikams geriau neduoti žuvies ar kiaušinio, jeigu nėra žinoma, kaip žuvis ir vištos buvo maitinamos. Tų vištų, kurios nebuvo lesinamos kviečiais ir sojos pašarais (sojos gali įeiti į kombinuotų pašarų sudėtį), mėsos ir kiaušinių produktus galima duoti. Tvenkiniuose auginamos žuvys dažnai šeriamos kombinuotais pašarais, todėl tokių vaikams duoti nederėtų.

Nuo kada galima vaikui duoti maisto, pagardinto prieskoninėmis žolelėmis (ne druska ar pipirais)?

Lietuvoje augančiomis prieskoninėmis žolelėmis, pvz., kmynais, krapais, čiobreliais, raudonėliais, mairūnais, geltekle, petražolėmis, krapais, pipirne, maistas gali būti gardinamas nuo vienerių metų amžiaus.

Kokių naujų produktų galima įvesti dvyliktą mėnesį?

Dvyliktą mėnesį kūdikis ir metukų vaikas jau gali valgyti visus šeimos vartojamus sveikai paruoštus produktus. Nebus nuodėmė, jei tėvelis ar mamytė su nesušilusiu vaiku kavinukėje pasivaišins ledais, pamokys, kad jie valgomi iš lėto, jų valgoma saikingai ir jie nevalgomi gatvėje.

Kaip toliau maitinti vaiką (nuo metų)?

Duoti minkšto maisto – tokio, kurį mažasis žmogus gali sutrinti dantenomis ir kramtyti dar ne visais išdygusiais krūminiais dantimis. Neduoti trapaus maisto, nes juo galima užspringti. Svarbiausia – maistas turi būti kokybiškai pagamintas ir patiektas po pagaminimo. Neduoti laikytų šaldytuve, o vėliau atšildytų (vakarykščių) maisto produktų.

Ko neduoti dar bent metus?

Bent metus dar neduoti konservuotų, skrudintų, keptų patiekalų, pagardintų parduotuvėse įsigytais prieskonių ar padažų rinkiniais, saldumynų.

Pavyzdinis 12 mėnesių vaiko valgiaraštis

Svarbiausia kasdien – įvairus šviežias sveikas šeimos maistas. Kelis kartus per dieną dera valgyti tų produktų, kurie yra piramidės apačioje – juodos duonos dažniau nei baltos, įvairių košių (grikių, avižų, miežių ir rečiau kviečių (manų)) bei bulvių, įvairių ekologiškai užaugintų vaisių ir daržovių, būtinos ir lapinės daržovės, pvz., įvairūs kopūstai, ir kitos, tinkančios salotoms. Piramidės viduryje kasdien sakingai vartotini pieno produktai, nerafinuoti aliejai, ankštinės daržovės, riešutai, raudona mėsa, paukštiena ar žuvis. Retai turėtų būti valgomi produktai, esantys piramidės viršūnėje – pyragaičiai, riebūs ir saldūs kepiniai, sausainiai, spurgos, riebūs sūriai, druska, saldainiai. Piramidė „remiasi“ į vandenį – jo rekomenduojama išgerti apie 1,5-2 litrus (priklausomai nuo vaiko amžiaus) per dieną.

Konsultavo docentas Algimantas Vingras

„Mamos žuralas“

Susiję straipsniai


Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


penki − = 3

Kitos temos: