Vaiko gimtadienis: kur švęsti, ką kviesti, kiek investuoti

Meileakimirkai.lt

Jai susilaukėte vaiko, anksčiau ar vėliau jį kas nors pakvies į gimtadienį, o ką jau kalbėti apie tą dieną, kai patys jam turėsite suruošti gimtadienio šventę. Tada iškils ne vienas klausimas.

Išklausykime mamos pasakojimo ir psichologės patarimų.

Pasakoja 5 metų Adrijos mama:

Kiek prisimenu savo gimtadienius, viskas lyg ir buvo paprasta – draugai atvyksta į namus, tėvai suruošia valgyti (stalo „karaliai“ būdavo sumuštiniai su vadinamąja šlapia dešra ir agurkais), o mes žaidžiame, plepame ir dūkstame. Vėliau šventės persikėlė į makdonaldus, kėglines, picerijas ar net kino teatrus. Dabar, kai pati auginu dukrą, susidūriau su naujomis gimtadienių madomis bei… komplikacijomis. Pavyzdžiui, tėvai dabar daug labiau domisi sveika mityba, nebenori vaikams kišti cukraus, glitimo ir pan.

Dukrai perėjus į naują darželį, atsiskleidė gimtadienių mada – šventimai žaidimų kambariuose, į kuriuos sukviečiama geriausi darželio draugai. Kvietimai kabinami darželio spintelių viduje, tad gana akivaizdu, kas ką kviečia. Ir kas būna pamirštas. Kadangi dukra naujokė, ilgai buvo nekviečiama į gimtadienius, dėl to labai išgyveno.

Kai pagaliau atėjo dukters gimtadienis, į žaidimų kambarį nusprendėme pakviesti visus grupės vaikus, kad nebūtų nuskriaustų ir liūdinčių. Vaikų dalyvavo 20, kai dukra pūtė žvakutes, jos draugus reikėjo kviesti pagal sąrašą, kad būtų ramu, jog visi vaikai patalpoje.

Maistą užsakėme įvairų – buvo daržovių, humuso, suktinukų vegetarams, buvo ir morengų vaikams, nes juk koks gimtadienis be saldumo. Viskas buvo šaunu, bet po gimtadienio dukra prasitarė, kad kitąkart norėtų mažiau vaikų gimtadienyje, nes… labai sunku namo parsinešti daugybę dovanų maišų.

gimtadienis

Dovilės Linkuvienės nuotr.

Taigi keli klausimai, kurie padės man rengti kitą dukters gimtadienį ir, manau, pravers ir kitiems tėvams.

  1. Kaip elgtis, kviečiant į gimtadienį draugus iš darželio? Ar kviesti diskretiškai, asmeniškai per tėvus? O gal tikrai vis dėlto geriau kviesti visus (jei tik leidžia piniginė, žinoma)? Vienas dukters draugas savo gimtadienį (su maistais, balionais ir animatoriumi) šventė darželyje, tėvai buvo iš anksto perspėti, kas norėjo, atnešė dovanėlę, vaikai žaidė lauke su supermenu, o auklėtoja visai džiaugėsi laisvesne diena. Galbūt toks variantas optimaliausias?
  2. Gavome pastabų iš kitų tėvelių, kad per anksti pakvietėme vaikus, o juk visi žino, kaip vaikai nemoka laukti. Girdėjome, kad vaikai nuvargino savo tėvus, tris savaites kas rytą klausinėdami, ar jau gimtadienis. Kada geriausia kviesti vaikus į gimtadienį?
  3. Ką daryti dėl vaišių? Juk taip smagu kartą per metus valgyti saldumynus ir dėl nieko nesijaudinti, bet ką daryti, jei yra jautresnių tėvų, draudžiančių cukrų savo vaikams? Ar jau atėjo tie laikai, kai reikia prašyti vaikų R.S.V.P. (pranc. „Repondez s’il vous plait“ – prašom atsakyti), patikslinti, ar jis vegetaras, ar ne (valgo cukrų ar ne/ alergiškas glitimui ar ne)?
  4. Kiek pamenu savo vaikystę, viena draugė ilgą laiką ateidavo į mano gimtadienį su jaunesniu broliu, nors visuomet tikėdavausi mergaičių vakarėlio. Paprasčiausiai jų mama laikėsi politikos, kad abu vaikai visur eina kartu. Ir šįkart dukters gimtadienyje pasirodė vieno berniuko brolis. Nei jis žinojo, kaip atrodo jubiliatė, nei man buvo pranešta, kad jis atvyks, nei dukra suprato, kas atvyko. Kaip elgtis tokiais atvejais? Ar man nusiteikti, kad nors vienas vaikas tikrai atvyks su broliu ar sese? Ir kaip mandagiai tai išsiaiškinti prieš gimtadienį?
  5. Kaip elgtis dėl dovanų? Kai einame į kitų vaikų gimtadienius, visuomet paskambinu vaiko mamai, išsiklausinėju, kuo domisi vaikas, ir po to smagiai einu pirkti dovanos. Kartą kvietime buvo nurodyta, kad vaikas kaupia pinigus tam tikram brangiam pirkiniui, tad paprašė dovanoti pinigus. Susidūrėme su dilema: kokia suma yra padori nunešti? Litais, rodos, ir 15 eurų buvo padoru, o dabar – ar tai normali suma? Ir lygiai taip pat, kokia suma yra tinkama išleisti dovanai (nes juk su per prabangia dovana irgi nesinori išsišokti)?
Vaikų psichiatrė Aurima Dilienė

Vaikų psichiatrė Aurima Dilienė

Komentuoja vaikų ir paauglių psichiatrė Aurima Dilienė, 7 vaikų mama, dabar gyvena Prancūzijoje:

Taip, iš tiesų, besikeičiant laikmečiui, keičiasi ir visuomenės elgesys vienu ar kitu atveju – tai galima pavadinti „mada“.

Auginame vaikus jau beveik ketvirtį amžiaus, nes vyriausiai dukrai 24, o jauniausiam sūnui 6-eri. Taigi, galima sakyti, kad esame gyvi pasikeitimų šioje srityje liudininkai.

Klausimas buvo apie darželinukus, taigi šiek tiek pakomentuosiu šios amžiaus grupės psichologiją, susijusią su šventėmis, šventimu ir savo gimtadienio suvokimu.

  1. Šventimas darželyje ir su darželio grupės vaikais.

Čia daug kas priklauso nuo darželio vadovų požiūrio ir tvarkos. Žinoma, gali būti, kad tai susitarimo reikalas, ir vadovai lanksčiai žiūri į tėvelių prašymus, ypač, jeigu tai privatus darželis. Tuomet, esant galimybei, atšvęsti kartu su visa grupe ir animatoriumi, kuris organizuoja visą šventės laiką, yra labai patogu.

Jeigu šventė organizuojama namuose arba kokioje nors tam specialiai skirtoje vietoje (dabar tikrai didelis pasirinkimas su edukacinėmis ir kūrybinėmis programomis), tai, manyčiau, tikrai nėra jokios būtinybės kviesti visus grupės vaikus, neva bijant ką nors nuskriausti.

Kodėl?

Nes ne visi vaikai mėgsta didelius susibūrimus, o čia jau susidaro tikrai nemaža grupės dalis.

Nes jūsų vaikas turi keletą draugų, su kuriais yra artimesnis, ir tikrai gali jums pasakyti, kuriuos iš jų norėtų matyti savo šventėje.

Nes priešmokyklinio amžiaus vaikai nesugeba bendrauti su daug draugų vienu metu, todėl geriau mažiau negu daugiau.

Nes tai didelė atsakomybė jums prižiūrėti daug mažamečių, atsakyti už juos visos šventės metu.

  1. Kada kviesti?
    gimtadienis

    Dovilės Linkuvienės nuotr.

Kadangi ne vaikas sprendžia – dalyvaus ar ne – draugo gimtadienyje, o šeimos paprastai planuoja savaitgalius iš anksto, todėl mandagu būtų įteikti pakvietimus vaiko tėvams mažiausiai prieš dvi savaites. Mano patirtis kitoje šalyje, Prancūzijoje, kur žmonės labai planuoja savo laiką, – čia kvietimai įteikiami prieš mėnesį.

Kita vertus, jeigu su savo vaiku aptariate, kur jis norėtų švęsti gimtadienį, ir renkatės, kokius draugus kvies, tuomet pats vaikas savo draugams apie tai papasakos, ir dar neįteikus kvietimų dažnai prasideda tas laukimas. Todėl, manyčiau, tai ne jūsų rūpestis, o kiekvienos šeimos uždavinys mokyti vaikus suvokimo apie laiką, aiškinti kalendoriaus sudarymą, sugalvoti, kaip įdomiai palengvinti tą laukimą. Priešmokyklinėse įstaigose jau mokoma suvokti laiką.

  1. Ką daryti dėl vaišių?

Maistas yra kiekvienos šeimos asmeninis reikalas. Jūsų vaikas yra šventės centras, taigi jūs jam rengiate šventę, o ne mėginate būti geri visam pasauliui. Paprastai šeima, kurios vaiką kviečiate į gimtadienį, pati jums praneša apie savo vaiko alergijas, maitinimosi ypatumus ir pasiteirauja, ar yra galimybė šalia įprastų produktų pasiūlyti vaiko mėgstamų, arba net pasisiūlo patys jų atsinešti. Jūs neturite būti restoranas, kuriame galima užsisakyti maisto. Kažko nevalgantys vaikai paprastai turi būti pamokyti, kaip elgtis tose vietose, kur yra jam draudžiamo maisto. Jeigu taip nėra, toks vaikas negali būti kviečiamas arba patys tėvai atsisako dėl jo dalyvavimo – vien dėl jo paties saugumo. Jūs neturite būti kitų žmonių pasirinkimų įkaitai savo vaiko šventėje.

Kitas atvejis, jeigu tai jūsų draugų šeima ir jūs tai derinate asmeniškai.

  1. Nekviesti svečiai gimtadienyje.

Tai iš tiesų labai senas „kaimietiškas“ įprotis, gal per smarkiai pavadinau, bet tai susiję su tuo, kai vaikus „augindavo visas kaimas“, ir tikrai vieni su kitais būdavo tampriai susiję: jeigu kaimynai žaisdavo viename kieme, tai visuomet visu būriu ir įvairaus amžiaus vaikai susirasdavo bendraamžių.

Laikams pasikeitus, tikriausiai kažkam dar išliko senasis suvokimas apie bendravimą: siųsti pas nepažįstamus žmones savo jaunesnes atžalas, neva broliai tokie „neišskiriami“. Tai labai žalinga, nes būtent asmeninės erdvės (savo lovos, kambario, draugų, daiktų, drabužių) turėjimas atskirai nuo brolio ar sesers yra svarbus gerų santykių pamatas šeimoje.

Ką daryti?

Mandagiai atsiprašyti ir pasakyti, kad gimtadienis – tik tam tikro amžiaus arba lyties vaikams, jeigu tai mergaičių vakarėlis arba berniukų pomėgius atitinkantis teminis gimtadienis. Tai padaryti primygtinai, parodant pagarbą savo vaikui ir taip pat tos šeimos vaikui, kuris yra pakviestas. Manau, kad būtent tas vaikas bus jums labai dėkingas.

  1. Dovanos.

Kaip pasirodo, daugeliu atveju darželinio amžiaus vaikams dovanos yra antroje vietoje po pačios šventės ir linksmybių: vaikai mėgsta žaisti, bendrauti, linksmintis, atrasti, kurti. Daiktai nėra jų pagrindinis tikslas, išskyrus, žinoma, tuos atvejus, kai vaiko meilės kalba yra būtent dovanos. Tačiau ir toks vaikas, jeigu su juo atskirai tai aptarsite, pačią šventę suvoks kaip jūsų dovaną jam, ir tai jam suteiks labai stiprų jausmą, kad jis yra mylimas.

Ar dovanoti pinigus, jeigu to prašo jubiliato tėvai? Galima dovanoti pinigų, įdėjus į voką (savo nuožiūra arba paklausus tėvų tiesmukai), tačiau bet kokiu atveju vaikas turėtų gauti nors visiškai pigią ir mažą dovanėlę – balioną, gėlių, atvirutę, saldainių maišelį ar kokį mielą niekutį, nes darželinukai dar nelabai moka skaičiuoti, ir nors supranta, kam naudojami pinigai, gali pasijausti tam tikrais įkaitais to tikslo, kurį išsikėlė padedamas savo tėvų. Tai nėra blogai – turėti tikslą, tačiau šventė yra šventė, jos tikslas – suteikti kuo daugiau džiaugsmo čia ir dabar, o ne rytoj.

Kaip gimtadienius švenčia prancūziukai

aurimos dilienes seima

Aurimos Dilienės šeima

Aurimos patirtis po 3 metų, praleistų Bordo. Kaip ten švenčiami vaikų gimtadieniai?

Kai atvykome prieš trejus metus, vaikų amžius buvo nuo 4 iki 15 metų.

Darželio mokyklėlėje jauniausio sūnaus 5-ąjį gimtadienį pažymėjome nunešdami mano pačios namie keptą pyragą, papuoštą saldainiais.

Pradinėje mokykloje šventimas labai priklauso nuo mokytojos, o mokytojos čia keičiasi kiekvienais metais. Taigi vienoje klasėje gimtadienio dieną vaikai atsineša ką nors, ką nesunku išdalinti (sausainių, saldainių, vaisių), ir pavaišina visą klasę, jeigu vaišių lieka, – parsineša namo. Viskas paprasta. Kitoje klasėje yra susitarimas paskutinį mėnesio penktadienį atšvęsti visų to mėnesio sukaktuvininkų gimtadienius, tuomet visi, kurie tą mėnesį švenčia, gali susitarę atsinešti vaišių pasidalindami: čia jau reikia pyrago ir gėrimų. Mūsų dukra nešėsi du pyragus, nes klasės nemažos, o kitas berniukas turėjo atnešti gėrimų, tačiau pamiršo… Ir nieko tokio, atsigėrė vandens!

Pradinukai mėgsta švęsti namuose ar vaikų žaidimų ir pramogų aikštelėse, pasikviesdami tiek draugų, kiek leidžia tėvai.

Pirmaisiais metais dukrai leidome švęsti namuose, suderinome gimtadienį su Helovino švente, todėl buvo labai lengvas scenarijus: vaišės, kaukės ir ėjimas prašyti saldainių. Tuo metu realiai mūsų šeimoje tik aš viena šiek tiek mokėjau kalbėti prancūziškai, tačiau nebuvo jokių problemų niekam, tėvai palydėjo pakviestąsias dukras iki mūsų namų, pasisveikino su mumis ir sutartu laiku atvažiavo pasiimti. Aš tikrai jaudinausi, gaminau nemažai maisto, bet vėliau sužinojau, kad per gimtadienius maisto tikrai niekas per daug negamina, –lengvi užkandžiai ir saldumynai, kai kada – tik saldumynai. Tą pirmą sykį viskas labai šauniai praėjo, po to mūsų mergaites pradinukes visus metus labai daug klasės draugų kviesdavo į savo gimtadienius: teko apsilankyti ir namuose, ir batutų centre, ir Piratų restorane, ir keliose vaikų žaidimų aikštelėse, kur švenčiami gimtadieniai.

Gimtadienis trunka vidutiniškai 3–4 valandas. Visi tėvai tvarkingai atveža vaikus ir pasiima. Kvietimus išdalina maždaug prieš mėnesį, jeigu vėliau, – labai atsiprašinėja. Tėvai turi būtinai telefonu iki tam tikros datos pranešti apie sprendimą – dalyvaus ar ne.

Dovanos visų amžiaus grupių vaikams yra labai nedidelės – smulkūs niekučiai, kurie patinka mergaitėms, o berniukams dažniausiai koks nors žaidimas. Populiaru yra lego arba koks kitas konstruktorius. Kainą aš pasirinkau pati, iki 15–20 eurų, ir, pasirodo, labai pataikiau.

garsas

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lr

Vyresnės dukros jau buvo pakviestos į gimtadienius kėglinėje, į dažasvydį ir tiesiog į namus. Vyresnių vaikų dovanos labai nebrangios, daugiau simbolinės, arba net keletas draugų susideda po kelis eurus ir nuperka vieną nedidelį daiktą. Susidarė įspūdis, kad dovana – paskutinėje vietoje, svarbiausia – draugystė.

Artimiausiu metu švęsime namuose 9 metų dukters Fėjos gimtadienį, ji išsirinko pasikviesti keturis draugus – du berniukus ir dvi mergaites.

Gimtadienio programą mano prašymu ir bendru sutarimu (už tam tikrą honorarą) organizuos vyriausia mūsų dukra, beveik jau 18 metų Bernarda, man tereikia nupirkti maisto produktų ir saldainių bei tortą arba iškepti pyragą. Kvietimus pagamino pačios mergaitės, išdalinome prieš mėnesį. Gimtadienis truks nuo 13 iki 16  val. – prancūzams tai yra gute (arbatos gėrimo su saldumynais) laikas, todėl nereikia gaminti jokio rimto maisto. Man toks gimtadienis kainuos tikrai nebrangiai. Praėjusį kartą dukros gimtadienį šventėme vaikų žaidimų aikštelėje (kamuoliukai, batutai ir viską organizuoja animatorius, netgi tortą) – viskas dešimčiai vaikų kainavo 100 eurų (už vaiką 10 eurų).

Kartelė tikrai nėra aukšta, nes, tarkime, Fėja per praėjusius metus buvo pakviesta į 10 gimtadienių. Eidavo kiekvieną mėnesį ir net ne po vieną kartą. Tai lengva prisiminti, nes žaislų parduotuvėje netoli mūsų namų pardavėjai mus pažįsta dėl to, kad labai dažnai perkame ir pakuojame dovanas.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− 2 = šeši

Kitos temos: