5 proc. vaikų iki 5 metų pereina mikčiojimo fazę mokydamiesi kalbėti.
Netaikant ikimokyklinės intervencijos, iki 20 proc. vaikų gali išlikti chroniškas mikčiojimas, kuris gali tęstis ir jiems suaugus. Iš visų vaikų iki 5 metų dvigubai daugiau mikčioja berniukų, o iš visų mikčiojančių suaugusių – keturis kartus daugiau vyrų negu moterų.
Ir dabar mikčiojimas vis dar lieka sąlyginai nežinomas, nesuprastas ir klaidingai aiškinamas kalbos sutrikimas.
Mikčiojimas atsiranda dėl sudėtingos genetinių, kalbos formulavimo (apdorojimo) faktorių, emocinių-socialinių aspektų ir kalbos motorinės kontrolės, sąveikos. Mikčiojimas pasireiškia tada, kai sutrinka nerviniai impulsai, sukeliantys koordinuotus kvėpavimo, balso ir artikuliacinės sistemos judesius.
Būtent pastebint subtilias detales galima būtų paaiškinti, kodėl atsilieka Jūsų vaiko kalbos vystymasis.
Dirbdama esu susidūrusi su atvejais, kai pirmaisiais metais mažylis gugavo ir tarė skiemenis taip, kaip ir turėtų daryti jo amžiaus vaikutis. Tačiau staiga vystymasis sustojo, vaiko kalba pradėjo net degraduoti, ir būdamas trejų jis kalba taip pat, kaip kalbėjo metukų laiko.
Pokalbiuose su mamomis paaiškėdavo, kad būtent tuo metu mažylis kažko labai išsigando. Vieną vaikutį smėlio dėžėje užpuolė ir sužeidė šuo. Kitą labai išgąsdino girtuoklis gatvėje. Dar kitam vaikui vidinį šoką sukeldavo… įjungta buitinė technika. Ir dabar, mamai įjungus bulvių trintuvę, jis visas dreba. Jeigu jūsų vaiko kalbos vystymosi procesą sutrikdė išgąstis, šokas, jis gali pradėti kalbėti ne palaipsniui, o staiga.
Mažylis nustoja garsiai tarti skiemenis ir žodžius, tarsi kompiuteryje nuspaudus klavišą „stop“. Tačiau po kiek laiko jis gali prabilti žodžiais ir žodžių junginiais.
Kalbos vystymasis vyko vaiko viduje, mes jo tiesiog negalėjome stebėti.
Ko išsigąsta vaikai
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis dažnai išsigąsta maudomas, sukamas virš suaugusiojo galvos, atliekant su juo staigius judesius. Nuo 6 mėnesių atsiranda naujų baimių: kūdikis gali išsigąsti svetimų žmonių (ypač jei jie neįprastai atrodo – su tamsiais akiniais, su ūsais, labai aukšti ar per arti pasilenkia virš vaiko), kaukės, mechaninio žaislo, bėgančio vandens, veikiančių buitinių prietaisų, stipraus garso, gyvūnų, vabzdžių.
Maždaug 18 mėnesių vaikų baimės jausmas pamažu silpnėja.
Išsigąstama todėl, kad tam tikrose smegenų srityse pasigamina per daug dopamino.
Dauguma vaikų baimių vadinamos tranzitinėmis, t.y. praeinančiomis. Vis dėlto negalima sumenkinti baimingų išgyvenimų padarytos psichologinės žalos. Vaiko baimė gali pasireikšti įvairiausiais požymiais – ir tiesioginiais, kai vaikas žodžiais nusako savo baimę, ir netiesioginiais – įvairiausiais skausmais (pilvo, galvos), nesugebėjimu susikaupti, nenoru eiti į darželį ar mokyklą, padidėjusiu agresyvumu, nervingumu, liūdnumu rytais, mikčiojimu, šlapinimusi į lovą.
Kaip įveikti baimę
Galima vaiką „pripratinti“ prie nepavojingų, bet vaikui išgąstį sukeliančių situacijų, pvz., prie svetimų žmonių, nematytų žaislų, buitinių prietaisų. Atsargiai, paaiškinant, per atstumą. Jautriausi išgąsčiui yra 1,5-5 metų vaikai. Tuo metu ypač reikėtų vengti staigių judesių, trenksmo, gyvūnų.
Jautrūs vaikai išsigąsta greičiau ir silpnesnio dirgiklio, pvz., garso. Tokiems vaikams galimi stipriau išreikšti liekamieji išgąsčio reiškiniai.
Psichiatrė Aurima Dilienė
„Mamos žurnalas“
