5 nepamirštamos kelionių idėjos Lietuvoje: pakaks savaitgalio ar laisvo pusdienio

Per vasaros atostogas visi bandome įgyvendinti kokią nors svajonę – praleisti savaitėlę kitą prie šiltos Viduržemio jūros, pasivaikščioti po kalnus ar aplankyti tolimą šalį. O keliauti po gimtąjį kraštą galima ne tik vasaros atostogų metu, bet ir savaitgalį ar atradus laisvą pusdienį. 

Pažintinės kelionės trukmė ir kryptis pirmiausia priklauso nuo vaikų amžiaus.

Darželinukams dažnai pakanka žaidimų aikštelės su įdomesniais atrakcionais, o sudominti paauglius gali būti kur kas didesnis iššūkis. Keliauti su vaikais nėra paprasta, tačiau jei išbandysite keletą gudrybių, bus kur kas lengviau.

Idėjomis dalinasi Vytautas Kandrotas, knygos „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“ autorius

Kelionės pamokų ritmu

Mokykloje gyvenimas vyksta pamokų tvarkaraščio režimu – 45 minučių užsiėmimai ir pertraukėlė. Įveikdami ilgesnius atstumus su vaikais pagalvokite apie šią taisyklę. Tarpinės stotelės gali būti tiesiog poilsio aikštelė su pavėsine užkandžiams suvalgyti, piliakalnis su gražia panorama asmenukei pasidaryti ar miesto parkas su treniruokliais ir sūpynėmis susikaupusiai energijai išlieti. Padūkę vaikai greitai išalksta, tad į kelionę pasiimkite greitai negendančių ir patogiai suvalgomų užkandžių: obuolių, sumuštinių, javainių batonėlių. Atsigerti geriausiai tinka vanduo, jis malšina troškulį, jį galima saugiai gerti net važiuojančiame automobilyje – netyčia apsiliejus ant drabužių ir sėdynių neliks dėmių. Orams atvėsus, kelionėje praverčia termosas su karšta arbata.

Prisiminimai ne tik asmenukėse

Neplanuokite intensyvios kelionės su daug lankytinų objektų. Geriau pagalvokite, kaip „fiksuoti“ aplankytą vietą. Ne vien nuotraukomis ir asmenukėmis „Facebooke“, bet ir aktyvia veikla. Pasiimkite dviračius ar paspirtukus, įsimeskite kamuolį, aitvarą, prisiminkite savo vaikystės žaidimus (gaudynes, slėpynes ar „Aukščiau žemės“). Vaikai tikrai labiau įsimins ne paties objekto detales, bet jame patirtas geras emocijas ir laiką, praleistą kartu su tėvais.

Vaikai kitaip priima informaciją nei suaugusieji. Sugalvokite maršruto temą ir pagal ją parinkite objektus. Vaikams bus lengviau suvokti kontekstą, „nešokinėjant“ nuo gamtos prie architektūros, nuo istorijos datų prie dailės kūrinių. Kelionės kryptį ir lankytinas vietas nesunkiai išsirinksite iš kelionių vadovo „Įdomiausios kelionės po Lietuvą. Šimtmečio leidimas“, kuriame aprašyta net 1600 lankytinų objektų.

1. Pilys ir valdovai

Pilys ir jų valdovai – kažkas paslaptingo ir įdomaus. Tiesa, Lietuvoje pilių nėra daug, bet yra keletas maršrutų, kuriuos bet kada galima išbandyti.

Jei sugalvosite keliauti Lietuvos valdovų pėdsakais, galite apimti Vilnių, Kernavę ir Trakus. Kernavėje veikia įspūdingas muziejus, kuriame pristatomi archeologiniai radiniai iš ankstyvosios pagoniškosios Lietuvos valstybės laikų, o Trakų Salos pilyje vaikai neatitrauks akių nuo lobių ekspozicijos.

Kitas pilių maršrutas – dešiniuoju Nemuno krantu nuo Kauno Jurbarko link. Startavę Kauno pilyje, pakeliui aplankysite Raudondvario dvarą, Raudonės ir Panemunės pilis. „Rojaus keliu“ vadinama atkarpa garsėja itin vaizdingu kraštovaizdžiu, o spalio mėnesį galima „suspausti sūrį“ ar „išprausti“ vienas kitą auksiniuose lapuose kuriame nors iš pilių parkų.

Tie, kurie nebijo ilgesnio atstumo, gali leistis į Biržus. Pilyje veikia Biržų muziejus „Sėla“, kuriame jauniesiems lankytojams skiriama itin daug dėmesio. Galima užsisakyti vieną iš keliolikos siūlomų edukacinių programų ir kartu su vaikais pasinerti į Biržų pilies istorijos, senovinių matavimo vienetų ir amatų pasaulį. Pilyje užtruksite visą pusdienį, o kelionę užbaigsite Biržų apylinkėse, apžiūrėdami jau ne patrankų sviedinių, o gamtos jėgų suformuotas smegduobes. Šios įgriuvos – retas, tik Šiaurės Lietuvoje aptinkamas gamtos reiškinys.

2. Gamtos maršrutai

Maršrutai gamtoje visada pasiteisina, jei tik leidžia oro sąlygos. Čia galima „pasikinkyti“ ir dviračius. Tad nutaikę gerą orą galite aplankyti bet kurį iš nacionalinių ar regioninių parkų. Net 17 procentų Lietuvos ploto užima saugomos teritorijos.

Šalyje įkurti 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų. Taigi praktiškai už keliolikos kilometrų nuo savo gyvenamosios vietos atrasite dar nelankytų gamtos stebuklų.

Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įrengti nemokami lankytojų centrai, kur galima susipažinti su parko teritorijoje esančiomis įdomybėmis, pažaisti pažintinius žaidimus, dalyvauti interaktyviose viktorinose. Išėjus iš lankytojų centro galima aplankyti dar 3–4 pasirinktus objektus, nors regioniniuose parkuose paprastai jų būna keliolika ar net keliasdešimt. Vaikams visada patiks užkopti į apžvalgos bokštą, žinoma, jei tik tėveliai nebijo aukščio.

3. Rekordai

Didesnį susidomėjimą vaikams kelia ypatingos vietovės: aukščiausia, seniausia, ilgiausia… Grįžus yra kuo pasigirti ir draugams papasakoti. Tad leiskitės ieškoti nuotykių į rekordines Lietuvos vietoves. Puikus pavyzdys – kelionė į Medininkus. Aplankę didžiausią Lietuvos aptvarinę pilį, už poros kilometrų atsidursite ant dviejų aukščiausių šalies kalvų: Juozapinės ir Aukštojo. Čia daug erdvės, galima surengti iškylą ar palaidyti aitvarą.

Vaikams patiks apsilankyti geografiniame Lietuvos centre. Tad vykdami į Kėdainius būtinai užsukite įsiamžinti į Ruoščių kaimą. O štai geografinis Europos vidurys – pakeliui iš Vilniaus į Molėtus. Šalia Molėtų įrengti vieni galingiausių teleskopų Rytų Europoje. Giedru oru net ir naktį galima patekti į Etnokosmologijos muziejaus bokštelį, ten 80 cm skersmens teleskopu „iš arti“ pasižvalgyti į šiemet vasarą arčiausiai žemės atsidūrusią, plika akimi matomą Marso planetą. O gal norėsite „pasivaikščioti“ po Mėnulio kraterius?

Lankantis gamtoje, visada smagu pabandyti apglėbti medžius rekordininkus. Tik ar pakaks šeimos narių rankų? Platelių dvaro parke auga vienas storiausių Lietuvos uosių, jo kamieno apimtis siekia 7,2 m. Platelių liepa – 5,4 m skersmens, vinkšna – 4,8 m skersmens. Stelmužėje (Zarasų r. sav.) tebežaliuoja seniausiu laikomas 1500 metų amžiaus Stelmužės ąžuolas. Kintuose (Šilutės r. sav.) auga aukščiausia tituluojama Lietuvos tuja, o Vilkyškių miške auga paslaptinga 17-kamienė Raganų eglė.

Aukščiausias Lietuvos pastatas – Vilniaus televizijos bokštas, jo aukštis siekia 326 m. Bokštas net 6 m aukštesnis už garsųjį Eifelio bokštą Paryžiuje. Bokšto „lėkštėje“ 165 m aukštyje veikia apžvalgos aikštelė, iš kurios galima pasidairyti po Vilnių ir jo apylinkes. Giedru ir vaiskiu oru iš čia galima matyti kitus Lietuvos rekordininkus – Elektrėnų kaminus. 250 m aukščio Lietuvos elektrinės kamino skersmuo apačioje – 22 m, viršuje – 7 m, masė – 17 000 t. Šis kaminas, tik jį pastačius, buvo aukščiausias Baltijos šalyse, o pasaulyje – trečias pagal aukštį. Beje, įrengus modernius elektrinės blokus, nenaudojamus kaminus ateityje žadama griauti, tad verta apsilankyti prie jų, kol jie dar stovi.

Keliaujant po Lietuvą galima pamatyti ir žmogaus rankomis sukurtų kūrinių, patekusių net į pasaulio „Gineso“ rekordų knygą. Štai Lietuvos banko Pinigų muziejuje Vilniuje eksponuojama milijono monetų piramidė, sudėliota iš 1 000 935 lietuviškų 1 cento monetų. Ekrane galima pamatyti 10 min. trukmės filmuką, kaip dvi savaites šią piramidę dėliojo daugiau kaip 100 savanorių. O Telšių rajono Degaičių seniūnas Antanas Kontrimas, pats pasaulyje išgarsėjęs kaip stipriausios barzdos savininkas, sumeistravo į „Gineso“ rekordų knygą patekusį sunkiausią pasaulio dviratį, jo svoris – 1385 kg. Dviračio padangas atstoja dvi girnapusės, tačiau dviračiu galima važiuoti – jis turi ir pedalus, ir vairą. Dabar šis 283 cm ilgio, 180 cm aukščio ir 135 cm pločio dviratis rekordininkas puošia Degaičių parką.

4. Gyvūnų stebėjimas

Tiek suaugusiesiems, tiek vaikams daug džiaugsmo ir įspūdžių suteikia nuostabus gyvūnijos pasaulis. Tad verta prisiminti, kad, be Lietuvos zoologijos sodo, įsikūrusio Kaune, ir Lietuvos jūrų muziejaus-delfinariumo Klaipėdoje, šalyje veikia dar keli įdomūs objektai. Štai aplankius Degaičius visai šalia – Laukstėnų žvėrinčius, kurį Telšių miškų urėdijos teritorijoje įkūrė Petras Dabrišius. Žvėrinčiuje įrengtas 14,7 ha ploto miško aptvaras danieliams ir muflonams, 50 ha – stumbrams ir 2,4 ha – vilkams. Taip pat čia galėsite išvysti stirnų, lūšių, didįjį apuoką ir net rudąjį lokį. Lankytojų patogumui įrengtos dvi apžvalgos aikštelės, pažintiniai stendai ir vaikų žaidimų aikštelė.

Kitas panašus objektas – Pašilių stumbrynas (Panevėžio r. sav.). Tai unikali vieta, skirta stambiausiems Europos gyvūnams, įrašytiems tiek į Lietuvos, tiek į Europos raudonąją knygą. 50 ha aptvare ganosi apie 15 stumbrų, dar apie 50 gyvūnų paleisti gyvena laisvėje šalia esančiuose miškuose. Čia įrengta stebėjimo aikštelė, pažintinis takas ir stoginės su suoliukais iškylai surengti. Į stumbryną geriausia atvykti iš ryto, kai žvėrys yra šeriami, tada didžiausia tikimybė pamatyti dūkstančius didžiuosius stumbrus ir jų jauniklius. Vėliau jie tingiai sugula užuovėjoje ar pavėsyje ir lėtai atrajoja.

5. Paaugliams – paslaptingi objektai

Didžiausias iššūkis, kaip sudominti keliauti paauglius, kurių kategoriška ir dažnai viskam prieštaraujanti nuomonė kelerius metus varo tėvus į neviltį. Pabandykite aplankyti paslaptingas, mistines Lietuvos vietas. Berniukams patiks karinis paveldas – Plokštinės branduolinių raketų bazė Žemaitijos nacionaliniame parke ar Atominis bunkeris Kaune. Įspūdį padaro ir kriptų lankymas bažnyčiose, ypač ten, kur ilsisi palaidotų didikų, fundatorių ar dvasininkų palaikai. Įdomesnės Pažaislio vienuolyno, Telšių katedros, Kėdainių evangelikų reformatų, Kretingos bažnyčių kriptos. O Liškiavos ir Varnių bažnyčių rūsiuose pro stiklines sieneles galima iš arti apžiūrėti karstuose begulinčius griaučius ir kaukoles.

Pramogos. Kaipgi be jų?

Vaikams visada norisi patirti kuo daugiau pramogų. Jei kelionė buvo ramesnė ar sutaupėte lankydami nemokamus objektus, skirkite laiko ir lėšų bent vienai aktyviai pramogai. Lankydami muziejų užsisakykite edukacinę programą ar ekskursiją su gidu. Būdami prie vandens bent valandai išsinuomokite valtį, vandens dviratį ar leiskitės į ekskursiją laivu. Jei vaikams patiko gyvūnai, užsukite į žirgyną pajodinėti. Aplankykite kartodromą ir surenkite pašėlusias šeimos lenktynes. Pabandykite įveikti „Pabėgimo kambarį“, bendras užduočių sprendimas suvienys bet kokio amžiaus šeimos narius.

Tam, kad netektų laukti eilėse ar nusivilti kelione nepatekus į norimą objektą, geriausia pasiskambinti ir paslaugas rezervuoti iš anksto.

Keliaujantiems po Lietuvą rekomenduojame įsigyti kelionių po Lietuvą vadovą „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“, kurį rasite internetu www.terrapublica.lt ir šalies knygynuose.