Kai kūdikis jums įkanda aštriais kaip skustuvai dantukais, nusibraukite skausmo ašarą ir pasidžiaukite – jo raida normali. Mat kandžiojimasis yra įprasta iki trejų metų vaikų raidos dalis.
Kalbant apie mažų vaikų kandžiojimąsi, reikėtų atsiminti šiuos punktus:
- Kandžiojimasis dažniausiai nėra piktybinis ir tyčia kenkėjiškas vaiko elgesys.
- Berniukai kandžiojasi dažniau.
- Tobulėjant kalbai, vaikai kandžiojasi rečiau.
- Vaikui augant, įprotis kąsti išnyksta.
Kūdikis ir mažas vaikas kandžiojasi, kai:
Tiesiog tyrinėja aplinką. Kūdikiai aplinkos tyrimui naudoja burną lygiai taip pat, kaip ir rankas. Viskas, ką tik sugriebia kūdikis ar mažas vaikas, dažnai patenka į burną, tad kodėl nepakramčius.
Dygsta dantys. Taip vaikas malšina uždegimo apimtų, patinusių dantenų skausmą.
Jaučiasi alkanas.
Bando sužinoti, kas leistina, ir atvirkščiai.
Nori sužinoti, kokią reakciją sukelia vienas ar kitas veiksmas. Vaikas gali apkandžioti sesę, brolį ar draugą, nesuvokdamas, kad jiems skauda.
Mėgdžioja. Vaikas, pamatęs ar pajutęs, kaip kandžiojasi kitas, daro tą patį.
Nesuvaldo emocijų ir energijos arba nuobodžiauja.
Ginasi, kai yra puolamas, – tai natūralus gamtos šauksmas „akis už akį“.
Patiria stresą. Vaikas nežino, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Kąsdamas vaikas save nuramina.
Nori atkreipti į save dėmesį, kai jo pritrūksta.
Jaučiasi priblokštas per didelio triukšmo ar šviesos, nori pakeisti aplinką.
Jaučiasi pervargęs.
Nesugeba žodžiais pasakyti, kaip jaučiasi, pranešti tokių stiprių emocijų, kaip nusivylimas, pyktis, baimė. Vaikui kandimas gali būti būdas susigrąžinti mėgstamą žaislą, pasakyti, kad jis yra nelaimingas, arba pranešti kitam vaikui, kad nori likti vienas.
Vaikas greičiau nustos kandžiotis, kai:
Pastebėję dygstantį dantuką (juolab kelis), kol jis neprasikalė, pagal poreikį duosite pakramtyti vėsių kramtukų.
Kūdikiui įkandus, nesijuoksite ir nesupyksite. Kai vaikas įkanda, jis stebi, ką darysite. Jei juoksitės ar paversite tai žaidimu, jis gali pabandyti įkasti dar kartą, kad sužinotų, ar sulauks tokios pačios reakcijos. Jei supyksite, jį gali sužavėti jūsų reakcija, dėl kurios jis irgi gali norėti pabandyti dar kartą! Rami ir konstruktyvi reakcija yra pirmasis žingsnis teigiamo elgesio skatinimo ateityje link.
Įkandimo fakto nesureikšminsite, neparodysite išskirtinio dėmesio ir emocijų. Kitaip tariant, vaikui nesuteiksite preteksto vėl kandžiotis ir tokiu būdu išprovokuoti neįprastą jūsų elgesį.
Vengsite situacijų, galinčių išprovokuoti vaiko irzlumą. Prieš eidami žaisti įsitikinkite, kad visi vaiko poreikiai patenkinti, mažylis sotus ir išsimiegojęs.
Pasiimsite užkandį, kad nuramintumėte vaiką, jei jis pasijus alkanas.
Skirsite vaikui laiko per dieną. Tuomet savaime sumažės vaiko poreikis elgesio pokyčiais ieškoti dėmesio, išreikšti nusivylimą. Papildomas dėmesys ypač svarbus, kai į šeimą ateina naujas kūdikis, persikraustoma į naujus namus, vyksta skyrybos.
Kai antrų gyvenimo metų pabaigoje ir trečiųjų pradžioje vaikas pradeda kalbėti trumpais sakiniais, jį skatinkite sakyti „aš ant jūsų pykstu“ arba „tai mano žaislas“, o ne kandžiotis. Daug kartų paaiškinkite, kad kandžiojimasis nėra būdas išspręsti problemą.
Stebėsite žaidžiantį vaiką ir pajutę, kad kils ginčas ar konfliktas, linkusį kandžiotis sūnelį ar dukrelę patrauksite iš žaidimo.
Pamatę, kad žaidžiantys vaikai nebevaldo emocijų ir energijos arba prasideda nuobodulys, jiems pasiūlysite individualios veiklos žaidimą, pavyzdžiui, spalvinimą.
Stebėsite su kitais vaikais bendraujantį savo vaiką, kad sužinotumėte, kada ir kokiomis situacijomis jis kandžiojasi.
Išmokykite vaiką žodžių, kurie žaidžiant tarp žaidėjų nustato ribas, pvz., „ne“, „sustok“ ar „tai mano“. Tai sumažina konflikto riziką.
Jei vaikas įkando, tvirtai jam pasakykite, kad toks elgesys nepriimtinas, sakydami: „Ne. Mes nesikandžiojame!“ arba „Negalima kandžiotis. Įkandimas skauda“. Pakomentuosite, kaip jaučiasi kitas vaikas: „Žiūrėk, Aistė verkia, nes tu jai įkandai ir jai skauda“. Su vaiku kalbėkite trumpai, paprastai ir aiškiai. Paaiškinkite, kad kandimas kenkia kitam žmogui.
Tada patraukite vaiką iš susidariusios situacijos ir duokite jam laiko nusiraminti – pasiūlykite ramų žaidimą. Įkandęs mažylis ir įskaudintas vaikas neturėtų būti verčiami toliau žaisti kartu, nebent jie to nori.
Nuolat vaikui parodysite, kad kandžiojimosi netoleruojate.
Pagirsite vaiką, kai jis elgiasi gerai, pvz., „Man patinka, kai jūs gražiai žaidžiate“.
Taip suplanuosite vaiko kasdienę veiklą, kad perėjimai iš vienos veiklos į kitą bus vaikui nuspėjami ir nuoseklūs. Stenkitės valgyti, žaisti, miegoti kasdien tuo pačiu metu. Maži vaikai būna ramūs, kai žino, kas bus toliau.
Vaiko neklaidinsite neteisingu patarimu, pvz., „Jei tau įkando, įkąsk ir jam“. Jei duosite tokį patarimą, vaikas supras, kad įkandimai yra toleruotini.
Padėsite vaikui išplėsti žodyną. Iki 3 metų vaikai savo žodyną paprastai praplečia nuo mažiau nei 10 iki 400 žodžių ir pradeda suformuoti sakinius iš kelių žodžių. Jei vaiko kalba vėluoja, kreipsitės į logopedą ir vaikų neurologą.
Jei įkando „kaip reikalas“
Jei oda nepažeista, įkandimo vietą nuplaukite muilu ir vandeniu. Jei įmanoma, ant įkandimo vietos uždėkite šaltą kompresą. Paguoskite ir nuraminkite vaiką.
Jei oda pažeista, įkandimo vietą nuplaukite muilu ir vandeniu. Leiskite negausiai kraujuoti. Tekėdamas kraujas išplauna žaizdą – saugo nuo infekcijos.
Žaizdos nespaudykite. Sutepkite dezinfekuojančiu geliu ar tirpalu. Jodo ar briliantinės žalumos tirpalai netinka. Po 2–3 min. užklijuokite pleistru.
Stebėkite pažeistą vietą kelias dienas. Jei atsirado patinimas ar paraudimas, dera kreiptis į gydytoją.
Jei įkąsta vieta stipriai kraujuoja ir žaizda atrodo gili, nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą.
Kaip nubausti kaltininką
Nukentėjusį vaiką paguoskite, nuraminkite. Aukos paguodimas yra pirmas žingsnis pažabojant blogą elgesį. Daugiau dėmesio skirkite aukai nei kaltininkui. Taip netinkamai besielgiančiam vaikui parodysite, kad jo veiksmai nenusipelnė dėmesio.
Vaiko gėdinimas dėl kandžiojimosi ir bausmės nepadeda, nes padidina vaiko baimę ir nerimą, nemoko susidoroti su situacijomis, kurios provokuoja netinkamą elgesį.
Besaikis kandžiojimasis ir kitoks agresyvus elgesys gali būti raidos sutrikimo požymiai. Jei kandžiojimasis neišnyksta ketvirtais gyvenimo metais, reikia pasikonsultuoti su vaikų neurologu ir psichologu.
Konsultavo vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
