Gimė su dantukais – džiaugtis ar nerimauti

Pieninių dantų priežiūros terminai vis griežtinami. Ar neperlenkiame lazdos, valydami mažytį vos prasikalusį dantuką? 

Gydytoja odontologė Sandra Nemuraitė, sandranemuraite.lt

Gydytoja ar jūsų aplinkoje pasitaikė, kad vaikutis gimtų su dantimis? Kaip į juos reaguoti, kaip prižiūrėti? 

Taip, kartais naujagimiai gali gimti su jau išdygusiu vienu ar keliais pieniniais dantimis. Dažnai jie būna iki galo nesusiformavę, turi silpną šaknį, gali būti smulkūs, klibantys, rudos ar geltonos spalvos. Šiuos dantis pastebime naujagimio apžiūros metu. Deja, jei dantis yra paslankus, dėl užspringimo rizikos arba galimo liežuvio traumavimo jis yra šalinamas. Be to, šie dantys gali apsunkinti maitinimą krūtimi, kadangi kūdikis gali netyčia įkąsti. Nors nėra nustatyta tiksli tokių dantų susiformavimo priežastis, pastebėta, kad šių dantų išdygimas dažnesnis vaikams, turintiems augimo, raidos sutrikimų. Tai siejama ir su kai kuriais sindromais.

Kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai pieniniai dantys išdygsta per pirmąjį gimimo mėnesį. Gera žinia ta, jog skirtingai nuo dantų, kurie jau būna išdygę gimus naujagimiui, šie dantys dažnai yra įprasti pieniniai dantys, išdygę tiesiog per anksti. Mūsų tikslas, jei įmanoma, išsaugoti juos kuo ilgiau burnoje.

Vis dėlto tokie atvejai yra labai reti. Nors savo klinikinėje praktikoje sutikti tokių pacientų dar neteko, manau yra svarbu supažindinti tėvelius, jog tokie atvejai yra galimi, bet nerimauti dėl to nereikėtų.

Kaip elgtis su kūdikio burna, kai dantys dygsta? Ar dantenų masažai, šaldymai ir kitos manipuliacijos nepablogina reikalo? 

Dygstant dantukams, kūdikis neretai pasidaro irzlus, sutrinka miegas, padidėja seilėtekis, kai kuriais atvejais šiek tiek pakyla temperatūra. Gali sumažėti apetitas, ypač dygstant iltiniams dantims. Pastebėta, jog šie simptomai ryškesni kūdikiams, gimusiems mažesnio svorio.

Padėti kūdikiui pereiti šį etapą tikrai galime. Norint vaikučiui palengvinti pirmųjų dantukų dygimo sukeliamą diskomfortą, rekomenduojame naudoti silikoninį antpirštį, kramtukus, marliukus, masažuoklius, skausmą malšinančius gelius, kurie lengvina dantų dygimą, malšina skausmą ir skatina audinių atsinaujinimą.

Kadangi dantų dygimo metu organizme laikosi lengva uždegiminė reakcija, galima naudoti atšaldytus kramtukus, sudrėkintą ir šaldytuve atšaldytą marliuką, nes šaltis ramina, sumažina skausmą ir uždegimo simptomus. Taip pat svarbu leisti kūdikiui žįsti pagal poreikį. Tai padeda jam nusiraminti.

Vis dėlto, jei išvardinti sprendimai nepadeda, galima naudoti skausmą mažinančius vaistus. Dėl jų vartojimo rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Kada reikėtų pradėti rūpintis burnos higiena? Gal trindami ir kitaip paveikdami dantuką mes jam tik kenkiame?

Dažnai pastebiu, kad konsultacijų metu tėveliai nustemba išgirdę, jog kūdikio burnos priežiūra privalo prasidėti net nesulaukus išdygusių dantukų. Tam naudojamos sterilios servetėlės ar marliukas ir šiltas vanduo (geriausia – atvėsintas virintas vanduo). Sudrėkinę servetėlę šiltu vandeniu valome kūdikio dantenas, liežuvį bei nepamirštame skruostų gleivinės.

Sulaukus pirmųjų dantų juos svarbu pradėti valyti vos jiems prasikalus pro dantenas.

Taisyklingai valydami dantukus tikrai jiems nepakenksime, jei naudosime tinkamas dantų priežiūros priemones ir taikysime taisyklingą valymo metodiką.

Kaip tai turėtų atrodyti? Naudojant minkštą vieno danties šepetėlį, kuris padės lengviau prieiti ir nuvalyti dantuką, bei nedidelį dantų pastos kiekį su fluoru nespaudžiant dantų šepetėlio valome dantis sukamaisiais arba šluojamaisiais judesiais iš visų pusių (nepamirštame pakelti lūpos ir skruostų gleivinės).

Jei tarp išdygusių dantukų nėra tarpelių – jie liečiasi vienas su kitu, – būtina valyti tarpdančius su vaikišku tarpdančių siūlu.

Pirmuosius dantukus valyti patariama dėl kelių priežasčių:

1. Nelikus minkšto apnašo ant dantų paviršiaus, bakterijos (kurių burnoje yra tiek gerųjų, tiek sukeliančių ėduonies pažeidimus) neturės „maisto“, kurį galėtų skaidyti ir išskirti rūgštis, sukeliančias dantukų gedimą.
2. Valydami dantis su tinkamomis dantų pastomis bei naudodami remineralizuojančius dantų kremus, prisotiname dantis fluoridais, hidroksiapatitų kristalais, kurie stiprina ir apsaugo dantis nuo ėduonies pažeidimų.
3. Rūpindamiesi burnos higiena nuo labai ankstyvo amžiaus, formuojame vaikui suvokimą ir įprotį, kad dantų, tarpdančių ir liežuvio valymas yra neišvengiama ir normali dienos rutinos dalis. Tuomet ir vizitai pas gydytoją odontologą, tikėtina, bus sklandesni, nes manipuliacijos burnoje vaikui nebus svetimos.

Į ką atkreipti dėmesį, renkantis priemones?

Dantų priežiūros priemones svarbu rinktis, atsižvelgiant į vaiko amžių. Kaip minėjau prieš tai, liežuvio, dantenų, skruostų gleivines valyti sterilia servetėle ir šiltu vandeniu reikėtų nuo pat ankstyvos kūdikystės, dar neišdygus dantukams, siekiant pašalinti pieno likučius ir apnašas nuo skruostų gleivinės, dantenų ir liežuvio.

Nuo pirmojo dantuko prasikalimo iki 3 metų, jeigu visi vaiko dantys sveiki, rekomenduojama valyti dantis du kartus per dieną (ryte ir vakare) dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų.

Jei vaiko gyvenamojoje vietovėje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, vaikams, turintiems mažą dantų ėduonies riziką, rekomenduojama naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm fluoridų.

Kadangi toks mažas vaikas nemoka išspjauti likusios dantų pastos po dantų valymo, patariame pastos ant šepetėlio dėti ne daugiau nei ryžio dydžio, kad vaikas jos neprarytų ir nekiltų fluorozės rizika nuolatiniams besiformuojantiems dantukams.

3–6 metų vaikams rinkitės dantų pastą, kurios sudėtyje būtų 1000 ppm fluoridų.

Nuo 6 metų tinkama dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų. Dantų šepetėlis turėtų būti minkštas, maža galvute, su daug šerelių (pirmiesiems dantukams puikiai tinka vieno danties šepetėliai). Svarbu nepamiršti valyti tarpdančių, liežuvio ir reguliariai apsilankyti pas gydytoją odontologą bent kartą per metus.

Kadangi nustatyti, jog vaikų motoriniai sugebėjimai, tinkami valytis dantis, išsivysto tik išmokus rašyti, iki to laiko svarbu leisti vaikui mokytis pačiam valyti dantukus, bet tėveliai privalo patikrinti ir dar kartą išvalyti dantis patys, kad neliktų minkšto apnašo ir dantys išliktų sveiki.

Kada su vaiku apsilankyti pirmą kartą pas odontologą?

Pirmas vizitas pas gydytoją odontologą rekomenduojamas išdygus pirmajam dantukui, jei nekyla klausimų anksčiau. Vizito metu gydytojas vaikutį apžiūrės, atsakys į visus klausimus, parinks tinkamas dantų priežiūros priemones, informuos ir patars, kaip turėtų būti valomi kūdikio ir paaugusio vaikučio dantukai. Po truputėlį mažasis pacientas bus supažindintas su gydytojo kabineto aplinka ir pačiu gydytoju. Tikėtina, kad ateities vizitai pas odontologą bus drąsesni ir sklandesni.

Kada esate taisiusi pirmąjį kariesą mažam vaikučiui?

Mažiausias pacientas, kuriam jau reikėjo gydyti sugedusį dantuką, mano praktikoje pasitaikė 4 metų. Liūdniausia, kad tėvai ne visuomet supranta pieninių dantų išsaugojimo ir gydymo prasmę bei naudą. Dažnai mano, jog šie dantys iškris, todėl gydyti jų neverta, arba kreipiasi tik tada, kai pažeidimai jau būna progresavę, sukeliantys skausmą, patinimą, diskomfortą pacientui. Neretai tokie atvejai baigiasi per ankstyvu pieninio danties netekimu, o tai gali lemti tolesnes problemas, tokias kaip gretimų dantų padėties pokyčius, vietos trūkumą nuolatiniams dantims.

Džiugu, kad pastaruoju metu vis daugiau specialistų edukuoja visuomenę ir siekia užkirsti kelią problemoms, kol dar ne per vėlu.

Kokia aukso formulė, kad būtų kuo ilgesnis laikas iki pirmo „karieso“?

Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į ėduonies (karieso) atsiradimo mechanizmą. Jam reikia trijų komponentų: danties, bakterijų ir maisto apnašo. Jei nors vieno iš šitų trijų dalykų grandinėje neliks, nevyks ėduonies pažeidimo mechanizmas. Patys iš šios grandinės galime pašalinti tik apnašas. Jei jų neliks ant dantų, nebus bakterijoms maisto, kurį jos galėtų skaidyti ir išskirti rūgštis, kurios ir tirpdo dantis, sukeldamos karieso progresavimą.

Žinoma, ėduonies plitimas priklauso ir nuo genetikos, mitybos, seilių sudėties ir skystumo, kadangi seilės veikia kaip apsauginis mechanizmas – vyksta savaiminis maisto apnašo nuplovimas, bakterijų koncentracijos mažinimas burnoje.

Be to nustatyta, kad dantų pažeidimai dažniau atsiranda vaikams, kurie valgo lipnų, saldų, daug angliavandenių turintį maistą, dažnai užkandžiauja. Vienų burnoje vyrauja daugiau bakterijų, kurios sukelia kariesą, kitų – mažiau. Beje, kariesą sukeliančias bakterijas pirmiausiai vaikui gali perduoti pačios mamos, bučiuodamos jį ar laižydamos šaukštą, kurį maitinant vaikui deda į burną.

Ėduonies plitimui galime užkirsti kelią rečiau užkandžiaudami, vartodami mažiau angliavandenių turintį maistą ir prižiūrėdami dantis ne tada, kai jie jau pažeisti, o nuo pat pradžių. Pasirinkdami tinkamas priemones ir taisyklingai valydami dantis, net stipriname juos, prisotindami medžiagomis, esančiomis dantų pastose ar kitose papildomose priemonėse.