Įsibėgėjus virusų sezonui gydytojai nuolatos girdi klausimą: „Kaip pastiprinti imunitetą?“

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

Atšalus orams, gydytojai nuolatos girdi klausimą: „Kaip pastiprinti imunitetą?“ Pataria vaikų ligų gydytoja, vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja.

Pirmasis vaistas – poilsis

Dažniausiai po nusilpusio imuniteto kauke slepiasi vaiko nuovargis. Dabar gyvenimo tempas yra be galo didelis ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Vaikai per vėlai gulasi, per anksti keliasi, lanko per daug būrelių. Imunitetui būtina kartais tiesiog nieko neveikti, persikrauti, pailsėti.

Tiek paprastas nuovargis, tiek lėtinio nuovargio sindromas turi tiesioginės įtakos mūsų imuniteto pajėgumui apsiginti nuo infekcijų. Miego trūkumas didina streso hormonų išskyrimą ir ilgainiui organizmą išsekina. Norint, kad vaikas nesirgtų, jis turi miegoti bent 8–10 val. per parą. Priešmokyklinio amžiaus vaikus patarčiau guldyti miegoti 20.00 val., mokyklinukus – ne vėliau kaip 20.30–21.00 val. Skandinavijoje priešmokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai miegoti guldomi 19.00 val.

Organizmo išsekimą sukelia ne tik fizinis bet ir emocinis nuovargis. Vaikas gali nelankyti jokių būrelių, tačiau kęsti patyčias, nemėgti mokytojo, pyktis su draugais, ir dėl to būti mažiau atsparus ligoms.

Vitaminas, kurio trūksta beveik visiems

Jeigu vaikas gerai pailsi, puikiai išsimiega, tačiau vis tiek dažnai sirguliuoja, jam gali trūkti kokių nors medžiagų.

Saulės ir vitamino D stygius – viena ir pagrindinių imuniteto nusilpimo priežasčių. Kad odoje pasigamintų pakankamai aktyvaus vitamino D, vaikas turi būti saulėje apnuogintu veidu ir galūnėmis bent 5–20 min. kasdien. Šaltuoju metų laiku Lietuvoje tai neįmanoma, tad tenka vartoti papildus. Geru pasirinkimu jaunam organizmui gali tapti žuvų taukai, nes jie padeda organizmui lengviau išgyventi šaltąjį laikotarpį ir aprūpinti reikiamomis medžiagomis. Be žuvų taukuose esančio vitamino D, jis praturtina vaiko organizmą ir omega-3 rūgštimis, o jos pasitarnauja protinei veiklai.

Kiti imuniteto sargybiniai

Imuninei sistemai svarbus vitaminas C. Jo yra spanguolėse, bruknėse, erškėtuogėse, serbentuose, svogūnuose, garuose virtose bulvėse, raugintuose kopūstuose ir agurkuose. Sutikite, tai nėra vaikų mėgstamiausias maistas. Nemažą dalį vitamino C  galime prarasti dėl netinkamo maisto paruošimo. Pavyzdžiui, garuose ar mikrobangų krosnelėje gamintas maistas išsaugo daugiau vertingų vitamino C medžiagų nei virtas. Šaldomos daržovės praranda nemažai vitamino C. Nors didžiausi šio vitamino šaltiniai – citrusiniai vaisiai ir paprikos, pomidorai – dažniausiai vartojami niekaip neapdoroti, visuose juose žiemą vitamino C kur kas sumažėja.

Imunitetas nusilpsta ir esant mažakraujystei dėl geležies trūkumo. Jei vaikas ne tik mažai valgo, bet ir greitai pavargsta, dažnai serga, išblyškęs, verta padaryti kraujo tyrimą.

vitaminai

Freepik.com

Daugiau vitaminų reikia:

Kai vaikas sparčiai auga – ypač pirmaisiais gyvenimo metais bei paauglystėje.

Sportuojantiems ir labai judriems vaikams.

Valgantiems monotonišką maistą, pavyzdžiui, kai vaikas labai mėgsta makaronus ir blynus, o nevalgo daržovių.

Susirgus ar neseniai persirgus infekcine liga.

Jei vaikui skirti antibakteriniai vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai.

Jei vaikas nesportuoja, tegul… dūduoja

Fizinis krūvis irgi būtinas imuninės sistemos visavertiškai veiklai. Seniai įrodyta, kad sportuojantys žmonės mažiau serga, yra atsparesni infekcinėms ligoms. Jei vaikas nelanko jokio sporto būrelio, kasdien pasivaikščiokite bent pusvalandį gryname ore. Tai grūdina organizmą, gerina kraujotaką, gilesnis kvėpavimas padeda išsivalyti plaučiams nuo į juos patenkančių virusų. Pučiamaisiais instrumentais grojantys vaikai irgi rečiau serga infekcinėmis ligomis, giliai kvėpuodami jie tiesiog mechaniškai padeda išsivalyti plaučiams.

Patarimai, kaip teisingai vartoti vitaminus

Stiprinant imuninę sistemą svarbu nepersistengti, neišprovokuoti alergijų, nevartoti visų maisto papildų vienu metu, atsižvelgti į kiekvieną vaiką individualiai. Tarkime, vitaminas C gali pažeisti vaiko skrandžio gleivinę, didinti rūgštingumą.

Bet kokius vitaminus geriausia vartoti kasdien tuo pačiu metu, pirmoje dienos pusėje po pusryčių bei užsigerti stikline vandens, tačiau kai kuriems preparatams galioja specialios vartojimo instrukcijos. Perskaitykite, kai nusipirksite.

Vitaminas D gali sumažinti miego hormono išsiskyrimą, todėl nerekomenduojama jo vartoti vakare. O štai vitaminą C specialistai rekomenduoja gerti ryte, likus maždaug pusvalandžiui iki pusryčių arba praėjus bent porai valandų po valgio.

Maistas yra labai svarbus tinkamam vitaminų įsisavinimui, pavyzdžiui, jei vaikas vartoja geležies preparatus, juos netiks užsigerti arbata ir pienu, nes jie slopina geležies pasisavinimą. Vitaminams A, D ir E pasisavinti būtinos riebalinės medžiagos – rekomenduojama šiuos vitaminus vartoti su riebiu maistu.

Reikėtų rinktis preparatus, kurių sudėtyje ne daugiau kaip 4 veikliosios medžiagos. Jeigu preparatų sudėtyje yra viena ar vos kelios veikliosios medžiagos, jų koncentracija kur kas didesnė nei kompleksuose su 20 komponentų. Kuo komplekso sudėtyje mažiau sudedamųjų dalių, tuo didesni jų kiekiai, o tai leis greičiau atkurti mineralų ir vitaminų trūkumą.

Pasirinktus maisto papildus įprastai reikėtų vartoti bent 3 mėnesius, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas, o žuvų taukus galima vartoti nuolatos.

Kūnas daug pasako

Geriausiai apie vitaminų ir kitų medžiagų trūkumą pasakys kraujo tyrimas, tačiau ir plika akimi galima pamatyti, kad vaikui kažko trūkta. Tai išduoda pablyškusi veido oda, apsiblausę akių baltymai, sausesnės gleivinės, nuovargis, pablogėjęs miegas, suskirdę lūpų kampučiai, lūžinėjantys arba žydintys nagai, kojų mėšlungis ir, žinoma, dažnesnis sirguliavimas.

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Rekomenduojami video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


7 + = šešiolika

Kitos temos: