Visi tėvai anksčiau ar vėliau susiduria klausimu, kada ir kaip vaikui praverti langą į suaugusiųjų pasaulį – supažindinti su lytiškumu. Natūralu, kad ši tema nėra labai patogi, todėl daugelis pokalbius atidėlioja, tačiau tai – ne išeitis. Tiesiog griebkime jautį už ragų ir pasikalbėkime apie tai.
Nedarykime tabu
Lytiškumas – labai svarbi mūsų gyvenimo dalis, todėl anksčiau ar vėliau iš vaikų sulaukiame klausimų šia tema. Suaugusiems apie tai kalbėti gali būti nejauku, todėl į pagalbą skuba tautosaka su vaikus nešančiais gandrais ir kūdikiais kopūstuose. Tačiau Knygos „Trikampiai ir apskritimai. Mano moteriškumo pradžia“ bendraautorė, „Mergaičių ir moterų akademijos“ narė, gydytoja ginekologė Brigita Vaigauskaitė-Mažeikienė teigia, kad pasakomis negalima apgaudinėti vaikų, nes jie greitai tai supranta.
„Jei tėvams nepatogu kalbėti šia tema, tai ir vaikas jausis nepatogiai. Vengiant pokalbio apie lytiškumą tai gali tapti tabu tema, tačiau jei vaikas bijo prieiti, pasiklausti, pasikalbėti apie tai yra blogai. Kai suaugusieji slepia, nutyli tiesą, tarsi sufleruoja, kad tai tarsi kažkas nenormalaus, gali kilti iškreiptas suvokimas, jog kažkas netvarkoje su jo lytiniais organais ir panašiai“, – kalbėjo gydytoja ginekologė Brigita Vaigauskaitė-Mažeikienė. Ji teigia, kad kalbėti reikėtų tiek, kiek vaikas nori, paprastai atsakant į klausimus.
Gydytoja ginekologė primena, kad geriausiai auklėja pavyzdys, todėl linki pirmiausiai patiems suaugusiesiems susidraugauti su savo kūnu, jei dar yra to nepadarę. „Pažiūrėkite į save veidrodyje, nebijokite savo nuogumo. Tada ir vaikas nebijos savojo. Nereikia manyti, kad vaikas išsigąs, nepatogiai jausis – jauskimės su savimi patogiai ir tuomet vaikas jausis patogiai taip pat“, – patarė pašnekovė.
Kada kalbėti?
Turbūt daugeliui tėvų kirba klausimas, o nuo kada kalbėti su vaikai apie lytiškumą? Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ Visuomenės sveikatos koordinatorė Neringa Bartkutė teigia, kad specifinio amžiaus nėra.
„Tinkamiausias laikas pradėti pokalbį – kai vaikas pats užduoda klausimus“, – pabrėžia visuomenės sveikatos koordinatorė. Ji pridūrė, kad svarbu neignoruoti, nevengti lytiškumą liečiančių klausimų ir nebausti vaiko už smalsumą.
N.Bartkutė teigia, kad tėvams svarbu pastebėti, kada vaikas susidomi lytiškumu. „Tai apima ne tik lytinius santykius, bet ir tarpusavio santykius, kūno dalis ir jų skirtumus, paauglystės pokyčius, ribas bendraujant su kitais, seksualinę orientaciją, tapatybę, televizijoje ar internete matytą turinį ir t. t.“ – vardijo visuomenės sveikatos koordinatorė.
O ką daryti, jei vaikas jau vyresnio amžiaus, tarsi ir turėjo įvykti pokalbis, bet ši tema neišsirutuliojo? „Jei praleidote progą pasikalbėti tuo metu, kai vaikas uždavė klausimą, galite grįžti prie šios temos vėliau, kai abu turėsite laiko ir būsite nusiteikę pokalbiui“, – teigė N.Bartkutė.
B.Vaigauskaitė-Mažeikienė teigia, kad specifinėmis apsisaugojimo, lytinių santykių temomis svarbu pasikalbėti prieš lytinio gyvenimo pradžią. „Yra vaikų, pas kuriuos seksualumas pasireiškia jau labai ankstyvame amžiuje, tėvai turėtų tai įvertinti. Vaikai bręsta skirtingai, tikriausiai, ne visada ir žinome, kada lytinis gyvenimas prasideda, tačiau reikia dar prieš tai pasikalbėti apie apsisaugojimą, lytiniu keliu plintančias ligas, pasiūlyti literatūros šiais klausimais. Taip pat svarbu neaplenkti ir itin svarbios temos apie lytinį išnaudojimą, kad vaikas neturi rodyti savo kūno vien todėl, kad kažkas prašo“, – įspėjo gydytoja ginekologė.
Išvengti nejaukumo
Dažnai pokalbiai apie lytiškumą kelia nejaukumą abiem pusėms. Kaip geriausia kalbėtis, kad patogiai jaustųsi ir tėvai, ir vaikai? N.Bartkutė pataria pokalbį apie lytiškumą pradėti tinkamomis sąlygomis. „Įsitikinkite, kad turite pakankamai laiko, nei jūs, nei vaikas nesate užsiėmę kitais darbais, nesijaučiate susierzinę, pavargę ar nuliūdę. Pasirinkite ramią ir privačią vietą pokalbiui“, – vardijo pašnekovė.
„Jei nedrąsu atsakyti į vaiko klausimą, prisiminkite, kad dažnai vaikams pavojinga yra ne informacija apie lytiškumą, o jos trūkumas, tad stenkitės suteikti vaikui tikslių ir aktualių žinių“, – teigė N.Bartkutė.
Ar tiesa, kad su vaikais lytiškumo tema turėtų kalbėtis tos pačios lyties asmenys? Ginekologė B.Vaigauskaitė-Mažeikienė mano, kad su vaiku turėtų kalbėtis tas, su kuriuo jis jaučiasi patogiai, saugiai, yra užmezgęs ryšį, šiuo atveju lytis nėra tiek svarbu“, – teigia gydytoja.
Neturite žinoti visko
N.Bartkutė atkreipia dėmesį, kad tėvai neprivalo būti lytiškumo ekspertais ir žinoti atsakymą į kiekvieną vaiko klausimą. „Kai kurios lytiškumo temos gali būti nevienareikšmiškos arba sukelti jums nemalonių emocijų ar prisiminimų. Pripažinkite tai vaikui ir jei reikia laiko pasiruošti atsakymui, pasidomėkite informacija patikimuose šaltiniuose ir grįžkite prie pokalbio vėliau, kai būsite pasiruošę“, – patarė N.Bartkutė.
Tai patvirtina ir B.Vaigauskaitė-Mažeikienė: „Tėvai turėtų nebijoti kažko nežinoti ir dėl to nepalikti nežinioje vaiko. Ten, kur nežinia, atsiranda vietos baimėms, nepagrįstoms interpretacijoms. Tėvai turi suprasti, kad jie gali paieškoti informacijos straipsniuose, kreiptis į vaikų psichologą, pasitarti su specialistais – jie tikrai nėra vieni. Tačiau lai nepamiršta, kad jei to nepadarys, vaikas to už juos geriau tikrai neatliks.“
Lytinio gyvenimo pradžia
Vienas sudėtingesnių klausimų, kurių galima sulaukti iš vaikų, kada galima pradėti lytinį gyvenimą? „Tai nėra paprastas klausimas, – konstatuoja B. Vaigauskaitė-Mažeikienė. – Įstatymas sako, kad tas amžius yra 16 metų. Tačiau ne paslaptis – yra kas lytines patirtis turi jau būdami penkiolikos-šešiolikos, tai priklauso nuo brendimo laiko.“
„Klausimas apie lytinio gyvenimo pradžią pirmiausiai turėtų būti aptariamas tarpusavyje, tarp tėvų – kas jiems priimtina, atrodo teisinga – ir tada apie tai kalbėti su vaiku. Ne reikalauti, bet pasakyti savo nuomonę, savo šeimos vertybes. Geriausiu atveju turėtų eiti kalba apie meilę, jausmus, pasitikėjimą, kad partneriai turi pažinoti vienas kitą, kad tai būtų abipusiu sutikimu atliekamas veiksmas. Pirmiausiai reikėtų kalbėti apie tai, o paskui apie ribas“, – pataria B.Vaigauskaitė-Mažeikienė.
Lygiai taip pat ji vertina ir dilemą dėl partnerių kiekio. „Idealu, jei yra vienas partneris, su kuriuo užmezgamas emocinis ryšys, po to pradedamas lytinis gyvenimas ir sugebama tokius santykius išlaikyti. Tačiau vėl gi, tai yra požiūrio klausimas, kur reikia rasti bendrą tašką, kokią vertybę norime perteikti savo vaikams“, – sakė pašnekovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad iš medicininės pusės geriau kuo mažesnis partnerių skaičius dėl rizikos užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis ligomis. „Prie to paties reikia pakalbėti apie barjerines apsisaugojimo priemones, prezervatyvą, taip pat įspėti, kad jis neapsaugo šimtu procentų“, – teigė B.Vaigauskaitė-Mažeikienė.
Taip pat ji prašo nepamiršti ir vakcinacijos nuo žmogaus papilomos viruso, kuris gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. „Mergaitės šia vakcina skiepijamos nuo vienuolikos metų, ji rekomenduojama ir berniukams, kadangi šis virusas gali kelti vėžį ir vyriškosios lyties atstovams, tačiau Lietuvoje tai dar nėra populiaru“,- pasakojo ginekologė.
Nebijoti tikslių kūno dalių pavadinimų
Visuomenės sveikatos specialistė N.Bartkutė atkreipia dėmesį, kad kalbantis su vaikus reikia prisitaikyti per jo amžiaus ir suvokimo. Nevartokite per sudėtingų žodžių ir teorijų, atsakykite tiek, kiek vaikas klausia“, – akcentavo specialistė.
Tačiau ji pabrėžia, kad reikėtų vartoti tikslius kūno dalių pavadinimus. „Kalbėdami apie išorinius lytinius organus vartokite žodžius „varpa“, „vulva“, o kalbėdami apie vidinius – „vagina“, „sėklidės“ ir t. t.“, – aiškino visuomenės sveikatos specialistė.
„Tai svarbu, jog vaikas išmoktų apie savo kūną kalbėti pagarbiai ir tiksliai, ugdytų į jį pagarbų požiūrį, suprastų, kad visos kūno dalys yra natūralios, reikalingos ir vertos pagarbos“, – teigia N.Bartkutė.
Tėvai turėtų stengtis būti atviri. „Reikėtų priimti ir gerbti vaiko jausmus, nuomones, net jei jie nesutampa su jūsų įsitikinimais. Venkite gėdinimo, kaltinimo. Bandykite įsivaizduoti save vaiko vietoje, pažvelgti į pasaulį jo akimis“, – patarė pašnekovė.
Domėtis pradeda ir nuo ketverių
Nuo kada vaikai ima domėtis lytiškumu, kaip tai pastebėti? „Vaikai pradeda domėtis lytiškumu nuo pat savo gimimo momento, – teigia N.Bartkutė. – Šis procesas yra natūralus ir prasideda labai anksti. Tai gali būti pastebima jau iki ketverių metų amžiaus, kai vaikai pradeda klausti klausimų apie savo kūną ir jo veikimą, eksperimentuoti su savo kūnu bei būti smalsūs apie kūno nuogumą. Todėl svarbu būti pasirengusiam pradėti atvirą ir pagarbų dialogą su vaiku šiuo klausimu, atsižvelgiant į jo amžių ir suvokimo lygį.“
N.Barkutė džiaugiasi, kad Vilniaus visuomenės sveikatos biuras aktyviai rūpinasi šia tema: „Šiuo metu mes semiamės žinių iš lytiškumo ugdymo ekspertų, dalyvaujame mokymuose ir nuolat giliname savo žinias šioje srityje.“
„Ypač didžiuojamės mūsų įsipareigojimu pritaikyti metodiką ir mokyklose vesti lytiškumo ugdymo užsiėmimus vaikams nuo 1 klasės iki 12 klasės, kurių metu didelį dėmesį skiriame draugystės, pagarbaus bendravimo, privatumo svarbos, brendimo pokyčių, sveikų santykių bei lytinės ir reprodukcinės sveikatos temoms“, – vardijo visuomenės sveikatos koordinatorė.
