Kodėl vaikui reikia sakyti, kad jis – pats geriausias

savivertė

Daivos Sirvydienės nuotr. www.fotodina.lt

Savigarbos pojūtis pradeda vystytis dar ankstyvoje vaikystėje. Savigarba – tai, kaip žmogus vertina save, savo galimybes, poelgius.

Dažnai girdime: „Tu jau toks didelis, o užsirišti raištelių (valgyti košę, skaityti ir t.t.) taip ir neišmokai!“ Tėvai nesusimąsto, kad būtent iš jų vertinimų vaikas pirmiausia ir susidaro nuomonę apie save. Vėliau, mokykliniame amžiuje, jis išmoks pats vertinti savo galimybes, sėkmes ir nesėkmes. Būtent šeimoje vaikas sužino, ar yra mylimas, ar priimamas toks, koks yra, ar jam sekasi, ar ne.

Kaip pasireiškia savigarbos lygis vaiko elgesyje?

Aktyvumas, išradingumas, žvalumas, humoro jausmas, noras ir mokėjimas bendrauti – štai savybės, būdingos vaikams, kurių savigarba yra adekvati. Jie mielai dalyvauja žaidimuose, neįsižeidžia, jei pralaimi.

Pasyvumas, nebūtų rūpesčių susikūrimas, per didelis jautrumas, dažni įsižeidimai dažniausiai būdingi vaikams, kurių per žema savigarba. Jie nenori dalyvauti žaidimuose, nes bijo pasirodyti blogesni už kitus, o jeigu ir žaidžia kartu – dažnai įsižeidžia, supyksta. Kartais vaikai, kurie blogai vertinami šeimoje, siekia tai kompensuoti bendraudami su bendraamžiais. Jie visur ir visada nori pirmauti ir labai jautriai reaguoja, jeigu jiems tai nepavyksta.

Jeigu vaiko savigarba per didelė, jis visur siekia būti geresnis negu kiti. Dažnai galima išgirsti tokį vaiką sakantį: „Aš – pats geriausias (stipriausias, gražiausias). Jūs visi turit manęs klausyti“. Toks vaikas kartais agresyviai elgiasi su kitais vaikais, kurie irgi nori būti lyderiais.

Testas „Kopėtėlės“

Norite patikrinti, kaip vaikas save vertina, kokia jo savigarba? Tai nesunku sužinoti atlikus testą „Kopetėlės“. Testuoti galima vaikus nuo 3 metų amžiaus.

Ant popieriaus lapo nupieškite kopėčias su 10 pakopų. Parodykite jas vaikui ir paaiškinkite, kad ant žemiausio laiptelio stovi patys blogiausi (pikti, pavydūs ir t.t.) berniukai ir mergaitės. Ant antrojo laiptelio – šiek tiek geresni, ant trečiojo – dar geresni ir t.t. O štai ant viršutinio laiptelio stovi patys protingiausi (geriausi, gražiausi) berniukai ir mergaitės. Labai svarbu, kad vaikas teisingai suprastų išdėstymą ant pakopų, todėl galima jo perklausti ir paprašyti, kad pats paaiškintų. O dabar paklauskite, ant kurio laiptelio stovėtų jis pats? Tegu nupiešia save ant šio laiptelio. Štai užduotis ir atlikta. Dabar lieka tik padaryti išvadas.

• Jeigu vaikas nupiešė save ant pirmos, antros, trečios pakopos – jo savigarba labai žema.

• Jeigu ant ketvirtos, penktos, šeštos ar septintos – tuomet savigarba vidutinė (adekvati).

• O jeigu vaikas save mato ant trijų viršutinių laiptelių – jo savigarba per didelė. Darželinukų savigarba per didele laikoma tik tuomet, jeigu vaikas nuolatos save piešia ant dešimtojo laiptelio.

Ką gi daryti, jeigu vaikučio savigarba neadekvati (per žema arba per didelė)? Savigarbos lygį galima keisti, ypač jei vaikas dar nelanko mokyklos. Kiekvienas mūsų kreipimasis į vaiką, kiekvienas jo veiklos vertinimas, reagavimas į sėkmes ir nesėkmes – visa tai lemia mažylio savęs vertinimą, t.y. mes galime padėti vaikui suformuoti adekvačią savigarbą.

Patarimai tėvams

*Nesistenkite apsaugoti vaiko nuo kasdienių reikalų, nesistenkite išspręsti visų jo problemų, tačiau ir neapkraukite jo per didele atsakomybe. Tegu mažylis padeda kasdieniuose namų ruošos darbuose, pats palaisto gėles, tegu pajunta pasitenkinimą padarytu darbu ir nusipelno pagyrimo. Nereikia vaikui kelti per sudėtingų užduočių, kurias atlikti jam tiesiog dar per anksti.

*Negirkite vaiko per daug, bet nepamirškite ir paskatinti, kai jis to nusipelno. Jeigu mažylis seniai moka pats naudotis šaukštu, nereikia kaskart jo už tai girti. O štai jeigu jam pavyko pavalgyti tvarkingai, nepridrabsčius košės po visą stalą, būtinai vaiką pagirkite.

*Skatinkite vaiko iniciatyvą.

*Nepamirškite, kad vaikas jus dėmesingai stebi. Savo pavyzdžiu rodykite adekvačią reakciją į sėkmę ir nesėkmes. Palyginkite: „Mamai nepavyko pyragas. Na, nieko tokio, kitą kartą įdėsime daugiau miltų“. „Siaubas! Pyragas nepavyko! Daugiau niekada nieko nekepsiu!“

*Nelyginkite mažylio su kitais vaikais. Lyginkite jį tik su juo pačiu (koks jis buvo vakar arba koks bus rytoj).

*Nebijokite nuoširdžiai mylėti savo vaiko ir rodyti jam savo meilę!

Žaidimai, padedantys geriau pažinti vaiką

„Vardas“

Pasiūlykite vaikui sugalvoti sau naują vardą arba pasilikti savąjį. Paklauskite, kodėl jam nepatinka arba patinka jo vardas, kodėl jis norėtų, kad jį vadintų kitu vardu. Šis žaidimas gali suteikti daug informacijos apie mažylio savigarbą. Neretai savo vardo atsisakymas reiškia, kad vaikas nepatenkintas savimi arba nori būti geresnis.

„Situacijos“

Vaikui pasiūlomos situacijos, kuriose jis turi vaizduoti patį save. Situacijos gali būti pačios įvairiausios, sukurtos arba paimtos iš vaiko gyvenimo. Kitus vaidmenis atlieka vienas iš tėvų arba kiti vaikai. Kartais naudinga pasikeisti vaidmenimis. Štai keli situacijų pavyzdžiai:
– Tu dalyvavai varžybose ir laimėjai pirmą vietą, o tavo draugas buvo beveik paskutinis. Jis labai nusiminė, padėk jam nusiraminti.
– Mama atnešė 3 apelsinus, tau ir sesei (broliui). Kaip tu juos padalinsi? Kodėl?
– Vaikai tavo darželio grupėje žaidžia įdomų žaidimą, o tu pavėlavai, žaidimas jau prasidėjo. Paprašyk, kad tave priimtų žaisti. Ką darysi, jeigu vaikai nenorės priimti?

„Akla višta“

Nesistebėkite, šis senas ir visiems žinomas žaidimas labai naudingas. Vaikas galės pasijusti lyderio vaidmenyje ir sėkmės atveju tai smarkiai pakels jo savigarbą. Galima žaisti klasikinį žaidimo variantą (kai užrištomis akimis bandoma surasti kitus vaikus orientuojantis tik į balsus ir apčiuopomis atspėti, kas tai), galima vaikams į rankas duoti varpelius ir t.t.

„Veidrodis“

Šį žaidimą galima žaisti dviese su vaiku arba su keliais vaikais. Vaikas žiūri į „veidrodį“, kuris tiksliai pakartoja visus jo judesius, gestus, mimiką. „Veidrodžiu“ gali būti vienas iš tėvų arba kitas vaikas.

Žaidimas padeda vaikui atsiskleisti, pajusti vidinę laisvę, atsipalaiduoti.

Veiksmingi visi klasikiniai, visiems žinomi žaidimai („slėpynės“, „parduotuvė“). Svarbiausia, kad vaikas sėkmingai susidorotų su užduotimis ir mokytųsi garbingai pralaimėti.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai


Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ devyni = 10

Kitos temos: