Karantino metu atgimsta mažų bendruomenių tradicijos. Ši tendencija pastebima net sporte – visame pasaulyje išpopuliarėjo mažų grupių treniruotės. Psichologai tikina, kad streso laikotarpiu galimybė saugiai kurti artimus kontaktus – itin svarbi. Tai vienas geriausių būdų atkurti emocinę pusiausvyrą.
Bendravimas judant – emocinė pagalba
„Matome, kad aktyvus judėjimas su mažu būriu bendraminčių tampa vis paklausesnis. Tai prieinamas būdas žmonėms pasinaudoti specialistų patirtimi, kartu gaunant kur kas daugiau motyvacijos ne tik smagiai, bet ir naudingai praleisti laiką. Dabar, kai po ilgos pertraukos galima po truputį grįžti į sveikatingumo klubus, neviršijant tam tikro žmonių skaičiaus ir laikantis atstumo bei higienos reikalavimų, stebime augančią tokių užsiėmimų paklausą. Žmonės nori judėti, prižiūrimi specialisto, bet kartu komandoje, bendraujant bei palaikant vieniems kitus. Ir svarbiausiai – saugiai“, – sako „Impuls“ sporto dalies vadovė Ieva Rackevičienė.
Bendruomeniškumo poreikis išlieka stiprus
Remiantis Europos sveikatos ir fitneso pramonėje veikiančių atstovų apklausa, mankštos mažose grupėse pernai buvo 5 vietoje pagal sporto užsiėmimų populiarumą. Tuo tarpu populiariausios buvo asmeninės treniruotės, antroje vietoje – aukšto intensyvumo treniruotės, toliau rikiuojasi įvairios treniruotės savo kūno svoriu, funkciniai fitneso užsiėmimai. Tiesa, pandeminė situacija tokias tendencijas koreguoja.
„Kai kurios apklausos jau dabar rodo, kad šiemet žmonės vis labiau atsigręžia į aktyvų judėjimą lauke individualiai ar su bendraminčiais. Populiarėja ir sporto inventoriaus įsigijimas namams, taip pat nuotolinės treniruotės. Bet įdomu tai, kad noras aktyviai judėti bendraminčių kompanijoje, kad ir kokia forma, nedingsta. Bus įdomu stebėti, kiek tokios tendencijos iš tiesų įsitvirtins ir kiek laikysis“, – komentuoja I. Rackevičienė.
Motyvacija ir nauji kontaktai
Ieva Rackevičienė sako, kad treniruotės mažose grupelėse ypač naudingos žmonėms, kuriems kyla problemų motyvuoti save mankštintis. Kai kuriems iš mūsų gali prireikti palaikymo ir bičiulystės, o kitiems papildomos motyvacijos gali suteikti ir tam tikras noras draugiškai „pakonkuruoti“ tarpusavyje. Drovesniems žmonėms tai puiki aplinka ne tik užmegzti naujų pažinčių, bet ir jausti nuolatinį palaikymą.
„Be to, pradedantieji mankštintis, ypač besiskundžiantys antsvoriu, neretai randa „pasiteisinimų“, kad jų kūno sudėjimo žmogus negali atlikti tam tikrų pratimų. Tačiau mankštindamiesi mažose grupėse mato, kaip bičiuliai gerina savo fizinę būklę, ir tai įkvepia juos elgtis taip pat. Ypač jei visų grupės narių fizinis pasirengimas yra panašaus lygio . Grupės pažanga gali įkvėpti siekti tų pačių tikslų“, – sako Ieva Rackevičienė. Mažose grupėse treneris turi galimybę praleisti daugiau laiko stebėdamas konkretaus žmogaus pažangą ir padėdamas jam tinkamai atlikti pratimus.
Bent dukart per savaitę
Mažų grupių treniruotės leidžia greitai susipažinti su visų rūšių pratimais ir įranga, be to, išmoko tinkamos pratimų atlikimo technikos.
„Tokių treniruočių metu treneris sudaro programą. Jei treniruotės funkcinės – dažniausiai tai vyksta rato principu, keičiantis pratimams. Jei treniruotės lėtesnės, treneris atlieka, paaiškina pratimus, o vėliau koreguoja, aiškina grupės dalyviams. Taip sėkmingai mankštinamos skirtingos raumenų grupės“, – sako I. Rackevičienė. Paprastai tokioms treniruotėms rekomenduojama skirti laiko bent po valandą du kartus per savaitę.
Daug gerų patarimų ir idėjų apie sportą www.impuls.lt
„Mamos žurnalas“
