Moterų psichinė sveikata po gimdymo – tema favoritė portaluose ir socialinėje žiniasklaidoje. Regis, visas pasaulis susivienijo ir trokšta padėti mamai, kuri po gimdymo yra sutrikusi, pervargusi, nesuprasta ir vieniša.
Tėčiams „po gimdymo“ dėmesio niekas neskiria. Ar jiems tikrai viskas gerai?
Kalbamės su klinikinės sveikatos psichologijos magistrantu Arnoldu Žukausku
Arnoldo Žukausko specializacija – vaiko ir šeimos psichologija. Arnoldas atlieka tyrimą „Vyrų emociniai išgyvenimai auginant pirmagimį“. Paimta 10 interviu iš tėčių, auginančių pirmagimius iki vienerių metų. Šiuo metu specialistas analizuoja surinktą medžiagą ir sutiko pasidalinti pirmaisiais įspūdžiais bei ryškėjančiais pastebėjimais.
Arnoldai, kodėl jus sudomino tokia nepopuliari tema – „vyras po gimdymo“?
Dabar daug kalbama apie kūdikius auginančias mamas, pogimdyminės depresijos rizikas. Vyrams nėra skiriama tiek dėmesio. Vesdamas įvairius pagalbos kursus vyrams, pastebėjau, kad jų psichikos sveikatos pokyčiai gimus kūdikiui ne ką mažesni. Vyrai pasipasakodavo, kaip juos paveikė žmonų pogimdyminės nuotaikos, kaip jiems buvo emociškai nelengva po kūdikio gimimo. Tai skatino judėti į priekį.
Supratau, kad trūksta šios temos analizės. Ir ne tik viešumoje, bet ir mokslinėje literatūroje. Lietuvoje iki šiol nėra jokio publikuoto tyrimo apie tėčio išgyvenimus gimus kūdikiui.
Pats šeimos neturiu, bet mano partnerė buvo viena iš motyvatorių, kuri padrąsino nagrinėti šią temą.
Papasakokite, kaip tyrimas vyksta techniškai?
Mano tyrimas nėra kiekybinis. Jis kokybinis, nes nutariau atlikti gilesnę analizę. Apklausiau 10 vyrų, su kuriais kiekvienu kalbėjau labai ilgai. Dabar medžiagą analizuoju. Tyrimas yra mano magistro diplominis darbas. Visi šie vyrai neseniai susilaukė pirmagimių. Vaikučių amžius – nuo kelių mėnesių iki metų. Man buvo svarbu, kad vyrų patirtis būtų šviežia.
Klausinėjau chronologiškai, nuo momento, kai vyras sužinojo, jog taps tėčiu. Kokie išgyvenimai lydėjo per visą partnerės nėštumo laikotarpį, gimdymo metu, pirmas savaites gimus vaikui? Užkabindavau įvairų išgyvenimų spektrą – kas buvo malonaus ir džiuginančio, o kas sunku ir liūdna.
Tyrimas yra konfidencialus, todėl vyrai galėjo būti maksimaliai atviri.
Apklausų metu padėjo tai, kad aš pats esu vyras, – vyrai vis dėlto lengviau atsiveria vyrams.
Ar visi vyrai, gimus kūdikiui, jaučiasi panašiai? Kokius dėsningumus atradote?
Pastebėjau, kad labai daug kas priklauso nuo to, koks vaikas būna pirmaisiais mėnesiais. Ar ramus, ar dirglus. Jei kūdikis turi sveikatos problemų ar sutrikimų, tai labai sustiprina stresą, nerimą, įtampą.
Labai daug įtakos turi, kokią emocinę paramą vyras gauna iš draugų, giminių, partnerės. Lengviau su problemomis dorojasi tie vyrai, kurie turi daugiau galimybių ir progų išsikalbėti, arba kurie labiau drįsta dalintis savo sunkumais. Kai vyras bendradarbiauja su partnere ir vienas kitą paremia arba kai vyras susitinka ir pasikalba su draugais, kitais tėčiais, – tai veikia kaip resursas, atsparumo veiksnys toliau dorotis su iššūkiais.
Yra vyrų, kurie kreipiasi į specialistus bei ragina tai daryti kitus. Tai ir aš siūlau – nelikti vieniems su savo išgyvenimais. Toks yra mano darbo tikslas, čia matau prasmę. Surinkti duomenys patvirtina, kad vyrai tikrai išgyvena emocijas. Jie nėra tik viską pakelianti siena. Jiems irgi reikia sienos. Jiems labai svarbu užsiimti emocine higiena, turėti su kuo pasikalbėti.
Ir kas gi vyrams taip sunku, juk, pagal įsivaizdavimą, visą kūdikio auginimo naštą velka moteris?
Mano pašnekovai buvo vyrai, kurie nori būti lygiavertiški tėvystėje. Kai jie kalbėdavo apie gimdymą, pirmas savaites ir mėnesius, ryškėjanti tema buvo bejėgiškumas. Vyrai jausdavo, kad labai nori padėti, bet nelabai žinodavo, kaip ir ką. Kalbėdami apie gimdymą, taip apibūdindavo emocijas: „Norėčiau padėti ar net pagimdyti už ją, bet neturiu galimybių“. Pasakodavo apie bejėgystę, kai susidurdavo su nenuraminamu kūdikio verksmu.
Pasikeitusios partnerės emocijos irgi slegia vyrus. Apie pasikeitusią po gimdymo moters išvaizdą nepaminėjo nė vienas pašnekovas, nors moterys tokius dalykus sureikšmina. Vyrai minėjo, kad ir jų organizmas po vaiko gimimo yra alinamas, nes ir jie negali išsimiegoti, jiems tenka didesnis krūvis, sunku ištverti įtampą dėl sau keliamų lūkesčių ir reikalavimų. Be to, slegia ir finansinė atsakomybė. Iš vienos pusės, jie labai nori prisidėti prie vaiko auginimo, iš kitos pusės, – uždirbti pinigus.
Vaiko gimimas aprėpia visą jausmų skalę – nuo euforijos ir visiško išsipildymo, savirealizacijos. Vieni vyrai kalbėjo apie prasmės ir išsipildymo jausmus. Kiti kalbėjo apie jaučiamą vienišumą ir izoliaciją dėl didesnio dėmesio, kuris skiriamas moteriai. Giminės bei draugai daugiausiai domisi, kaip jaučiasi mama ir vaikas, deja, niekas nepasidomi vyru. O jeigu paklausia, tai tarp kitko, nesitikėdami nuoširdaus atsakymo.
Dar prieš keliasdešimt metų tokia apklausa būtų nesuprasta. Mamai kūdikis, vyrui darbas. Kuo dabartiniai tėvai skiriasi nuo ankstesniųjų?
Seniau vyrai buvo emociškai atriboti nuo kūdikio auginimo. Kai aš augau, pagrindinis tėčio uždavinys buvo užtikrinti finansinį saugumą. Ryšys su vaiku buvo antraeilis trečiaeilis dalykas.
Viskas iš esmės pasikeitė. Dabar vyrai kalba, kaip jie nori užmegzti ryšį su vaiku, kaip laukia pirmųjų šypsenų. Būna pasiskaitę, kada ko tikėtis. Žino, kad pirmus mėnesius nebus daug atsako. Pasakoja, kaip juos džiugina grįžtamasis ryšys, kai kūdikis užmezga akių kontaktą.
Ar tai reiškia, kad vyrai moteriškėja?
Oi ne, tikrai ne. Išgyventi sunkumus ir emocijas yra žmogiška. Tai neturi lyties. Ir tėčiai nėra tik pagalbininkai tėvystėje, jie yra lygiateisiai tėvai, kurie turi tokias pat teises jausti ir norėti būti išgirsti. Leidimas išgyventi nemalonias emocijas ir jas paleisti gali šeimą tik sustiprinti. Tada vyksta bendradarbiavimas, atsiranda glaudesnis ryšys ir tai sustiprina galimybę tvarkyti kylančius sunkumus visai šeimai.
Kokie jūsų praktiniai patarimai?
Labai rekomenduočiau vyrams įsitraukti į pasiruošimą gimdymui. Tyrimai parodė, kad tai padeda ne tik jiems, bet ir sumažina moterų pogimdyminės depresijos riziką. Vyksta įvairių vyrams skirtų mokymų, nuoširdus patarimas vyrams į juos eiti. Norėčiau, kad būtų daugiau ir platesnių kursų vyrams apie tapimą tėvu. Ketinu parengti paskaitų ciklą apie tai, skleisti mintį, kad vaiko susilaukia dviese. Ir vyras yra didelis emocinis pasaulis.
Kita rekomendacija – kuo ilgiau pabūti su vaiku, eiti tėvystės atostogų, turėti galimybę stebėti kūdikio augimą visą parą. Labai skiriasi tai, koks kūdikis būna ryte, dieną. Vakare mažylis dažniausiai jau būna pavargęs, o juk tada tėčiai ir grįžta iš darbo.
Pagrindinė žinia, kurią skleidžiu, – vyrai neprivalo būti tik stiprūs, emocijų slopinimas kelia didžiulį stresą. Vyrai turi teisę būti išklausyti.
Neila Ramoškienė
Projektą „Motinystės debesys: šviesūs ir tamsūs“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui 2025 metais skirta suma 5000 eurų. Straipsnis paskelbtas 2025.06.23.
Susiję straipsniai
