Mūsų vaikas serga ir serga

Mamos laiškas:

Mūsų dukrytei Kristinėlei 2 metai. Mergaitė pradėjo labai sirgti. Nežinau jau nei ką daryti, nei į kokius specialistus kreiptis. Praėjusią žiemą buvo sveika, nesirgo, o jau atėjus pirmosioms kovo dienoms prasidėjo mūsų bėdos. Rašant net ašarą tenka nubraukti, kaip skaudu prisiminus tas dienas. Du kartus gulėjome ligoninėje, kartą dėl gripo, kitą kartą dėl katarinės anginos. Dabar prasidėjo kita bėda.

Mano dukrytė kosti. Kosulys panašus į šuniuko lojimą, tarsi būtų laringitas. Kur tik nebuvome. Ir pas alergologus, ir pas LOR, ir pas bendrosios praktikos gydytojus, ir pediatrus. Nenoriu kiekvieną kartą dukrytei kišti visokių vaistų ir antibiotikų. Duodu jai ir vitaminų, ir vaisių su daržovėmis, bet, manau, kad jos imunitetas nusilpęs.

Ar reikia stiprinti mano dukrytei imunitetą, jei ji taip dažnai serga? Kaip stiprinti? Ką daryti, kad nesirgtų taip dažnai?

Kristinėlės Mama Jolanta

Apie dažnai sergančius vaikus kalbamės su pulmonologe Jovita Mažeikiene

Nuo ko priklauso, kad vieni vaikai užauga nesirgdami, o kiti serga be paliovos, net ir vasarą?

Tai priklauso nuo vaiko įgimtų savybių, aplinkos veiksnių, persirgtų ir lydinčių ligų bei kitų dalykų.

Didžiausią įtaką turi įgimtos vaiko savybės. Tačiau, žinoma, kad tėvų rūpestingumas, vaikelio grūdinimas, taisyklinga mityba, dienos režimas irgi turi svarbios reikšmės.

Kodėl vyksta tokie paradoksai – puoselėjamas vaikelis serga, o asocialus yra sveikas kaip ridikas?

Manau, kad tai nėra visiškai teisingas teiginys, galbūt tik mums, susirūpinusiems savo vaikeliu, atrodo, kad aplinkui visi sveiki. Serga visi vaikai, nesvarbu, kokio socialinio sluoksnio jie būtų.

Kiek kartų per metus normalu, kad vaikas sirgtų, gulėtų ligoninėje?

Įvairiuose literatūros šaltiniuose rašoma, kad visiškai normalu, kai vaikas serga iki 5 kartų per metus ūmiomis ligomis. Tai dažniausiai nesunkios infekcinės ligos. Tačiau medicinoje liga ligai nelygu, o kiekvieno vaiko istoriją reikėtų vertinti individualiai. Kadangi dažnesnį ar retesnį sirgimą irgi įtakoja šeimos anamnezė, lydinčios ligos, vaiko amžius ir kiti veiksniai.

Negalima tiksliai pasakyti, kodėl vieni vaikai dažniau serga anginomis, kiti – bronchitais, treti – šlapimo takų uždegimais ir t.t. Tai sąlygoja įgimtos vaiko savybės. Kaip kai kurie suaugusieji, taip ir vaikai turi vadinamąją silpnąją vietą, kitaip sakant „Achilo kulną“, prie kurios dažniausiai kabinasi įvairios infekcijos, alergijos ir t.t. „Achilo kulnų“ yra įvairių: vieniems viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų ligos, kitiems – virškinamojo trakto ligos, tretiems – šlapimo takų ligos. Šios trys grupės yra dažniausios, tačiau nereiškia, kad vaikai neserga kitomis dažnai pasitaikančiomis širdies ir kraujagyslių, odos ir poodžio, reumatinėmis ir kitomis ligomis.

Gydytojai tėvams žada, kad vaikas iš ligų „išaugs“. Kada yra tas „išaugimo“ terminas? Kada jau suprasti, kad „neišaugo“?

Kuo vaikelis mažesnis, tuo jautriau reaguoja į išorinius aplinkos veiksnius, šeimos sąlygas, mitybą.

Augant šie veiksniai turi vis mažiau įtakos. Be to, formuojasi imuninė sistema, vaikas išmoksta kovoti su infekcijomis susidurdamas su jomis. Dar vienas labai svarbus periodas, kai persitvarko visos organizmo sistemos, yra brendimas.

Taigi išaugimo periodas nėra griežtai apibrėžtas, jis gali būti tarp 4-6 metų bei brendimo periodu.

Ar ligotas vaikystėje vaikas ir užaugęs bus ligotas?

Tai priklauso nuo pačios ligos (sergantys kai kuriomis lėtinėmis ligomis vaikai neišauga jų), buvusių paūmėjimų, pakankamo gydymo ir kitų veiksnių. Pasibaigus brendimui lieka mažai tikimybės, kad vaikas išaugs tam tikrą ligą.

Kaip vaiką išsaugoti, kaip ištausoti po ligos, kad vėl „neatkristų“?

Nėra šimtaprocentinių rekomendacijų, kurios garantuotų, jog vaikas po ligos nesusirgs artimiausiu laiku. Po ligos rekomenduojama 1) užtikrinti sveiką mitybą; 2) jei leidžia galimybės, pabūti su vaiku namie bent keletą dienų, kol organizmas atsigaus po buvusios infekcijos ir „pailsės“; 3) vengti žmonių susibūrimo vietų (pvz., parduotuvių), lankytojų, kad apsisaugotumėte nuo naujo infekcijos sukėlėjo.

Kaip sustiprinti imunitetą, jei grūdinti jau per vėlu (grūdinimas – ilgas procesas, o tėvai nori staigaus poveikio).

Nėra stebuklingų vaistų ar priemonių, kurios šimtu procentų padėtų apsisaugoti nuo įvairių ligų.

Įvairiausi vaistai, stimuliuojantys imunitetą, kitos priemonės yra prieštaringai vertinamos įvairių gydytojų bei mokslininkų. Nesubrendusiai imuninei sistemai gali būti net pavojingesni šie greitą poveikį suteikiantys preparatai.

Grūdinimas – tai pati natūraliausia, naudojama daugelį metų ir turbūt pati patikimiausia priemonė nesusirgti. Vėsūs išvėdinti kambariai, buvimas gryname ore, vandens procedūros ir tinkama mityba yra gyvenimo būdo dalis, padedanti apsisaugoti nuo įvairių ligų.

Ar toks ligotas vaikas, kaip Kristinėlė, gali lankyti darželį?

Labai sunku pasakyti, ar ši mergaitė tikrai yra labai ligotas vaikas. Iš šio laiško supratau, kad per du metus Kristinėlė sirgo tris kartus, tad tikrai nevertinčiau šios mergytės kaip didelės ligoniukės. Dėl darželio vertėtų spręsti patiems tėvams. Aš rekomenduočiau dar metukus pabūti namie, paaugti, sustiprėti, o paskui pabandyti.

Kada vaikams būna vadinamosios imuniteto duobės, kai jie labiau pažeidžiami?

Labiausiai pažeidžiami vaikai yra tarp 3 ir 6 mėnesių bei brendimo periodu. Trečią gyvenimo mėnesį išnyksta iš mamos gauta apsauga, ir pats vaikelis pradeda gaminti antikūnius, padedančius apsisaugoti nuo įvairių ligų. Augant imuninė sistema bręsta, išmoksta kovoti su įvairiais aplinkos veiksniais, todėl vaikas mažiau serga. Brendimo periodu dėl stiprių hormoninių pokyčių organizmas tampa labai jautrus įvairiems išoriniams veiksniams, galintiems sukelti įvairias ligas.

Kaip elgtis toms duobėms atėjus?

Kūdikiams rekomenduočiau vengti dažnų lankytojų, ypač sirguliuojančių, vengti susibūrimo vietų (parduotuvių, įvairių masinių renginių). Mamos pienas, šeimos narių globa ir meilė padės apsisaugoti nuo įvairių ligų.

Vyresniems vaikams labai svarbu stabili dienotvarkė, tinkama mityba, grynas oras, na ir, žinoma, miegas.

Kodėl mažiems vaikams ir sloga, ir gerklės uždegimas, ir visos kvėpavimų takų ligos, ir alergija – viskas gali sukelti kosulį?

Kosulys tiek suaugusiajam, tiek vaikui yra apsauginis mechanizmas, kurio metu iš kvėpavimo takų pašalinama svetima medžiaga, pvz., įkvėptos dulkės ar kitos mikrodalelės, sekretas.

Kosuliai yra skirtingi. Lojantis kosulys yra vienas iš pagrindinių laringito (balso stygų uždegimo) požymių. Sausas kosulys nuo drėgno skiriasi tuo, kad esant drėgnam kosuliui atkosima gleivingo ar pūlingo sekreto, o esant sausam – neatkosima. Tiek sausas, tiek drėgnas kosulys gali būti įvairios kilmės. Tai nustatyti turėtų gydytojas, įvertinęs esamus skundus ir simptomus.

Ar reikia sunerimti, jei kosulio nelydi jokie kiti ligos požymiai – temperatūra ar sloga?

Tai priklauso nuo daugybės veiksnių, pvz., kosulio intensyvumo, trukmės, bendros vaiko būklės bei vaiko amžiaus. Manau, kad bet kuriuo atveju reikėtų apie tai pasakyti savo gydančiam gydytojui, o jau jis turėtų spręsti, ar reikia nerimauti, ar reikia tiesiog palaukti ir stebėti.

Kosi tiek maži, tiek vyresni vaikai. Skirtumas tas, kad mažieji ligoniukai dažniau nei vyresni serga peršalimo ligomis. Tai lemia tiek anatominė kvėpavimo takų sandara, tiek jautrumas aplinkos veiksniams, tiek kiti dalykai.

Rekomenduočiau mamoms vaikučių negydyti pačioms be gydytojų konsultacijos. Kiekvienas vaistas turi turėti pagrįstą skyrimą. Nereikalingas antibiotikų ar kitų vaistų skyrimas gali tik pabloginti esamą situaciją. Pirmenybę reikėtų teikti natūraliems preparatams, kurie mažiausiai alina organizmą.

„Mamos žurnalas“