Tarpvietės plyšimas – tai viena dažniausių gimdymo komplikacijų.
Nuo ko priklauso, ar gimdymo metu tarpvietė plyš, ar ne?
Ši komplikacija 2-3 kartus dažniau pasitaiko pirmą kartą gimdančioms moterims. Plyštant tarpvietei dažnai kartu plyšta makštis ir sužalojami išoriniai lytiniai organai. Dabar dažniausiai (30-40 proc. gimdyvių) tarpvietė kerpama.
Gimdymo takų sužalojimų priežasčių yra įvairių. Tai anatominės gimdymo takų ypatybės – siaura makštis, siauras gaktikaulių kampas, infantiliški lytiniai organai ir kt.
Funkcinės gimdymo takų ypatybės – sumažėjęs audinių elastingumas, pavyzdžiui, vyresnėms moterims, gimdančioms pirmą kartą, randai gimdymo takuose ir kt.
Stambi vaisiaus galvutė, netaisyklingai įsistačiusi vaisiaus galvutė, greitas gimdymas ir kt.
Akušerinė pagalba gimdymo metu – replės, vakuuminis ekstraktorius, vaisiaus ištraukimas už sėdmenų, neteisingas vadovavimas gimdymui, nepakankamas akušerės profesionalumas ir kt.
Dažniausiai pradeda plyšti didžiųjų lytinių lūpų užpakalinė jungtis, o paskui plyšta tarpvietė bei makštis.
Gimdant vaisiaus galvutė spaudžia ir tempia dubens dugną, dėl to čia sutrinka venų kraujotaka, ir tarpvietė pamėlynuoja. Pamėlynavusi tarpvietė yra ankstyviausias gresiančio tarpvietės plyšimo požymis. Iš persipildžiusių venų skystoji kraujo dalis – plazma – persisunkia į aplinkinius audinius, todėl tarpvietė paburksta, jos audiniai blizga. Jei audiniai ir toliau taip spaudžiami, sutrinka ir arterinė kraujotaka. Kadangi arterijomis čia nepriteka kraujo, tarpvietė pabąla. Sutrikus mitybai plyšta pertempti tarpvietės audiniai.
Pagal sužalojimo gilumą tarpvietės plyšimai skirstomi į 4 laipsnius.
I laipsnio – plyšta tarpvietės oda ir poodis, užpakalinė jungtis ir makšties užpakalinis trečdalis.
II laipsnio – plyšta ne tik šie audiniai, bet ir dubens dugno raumenys.
III laipsnio – kartu plyšta ir tiesiosios žarnos užtraukiamasis raumuo.
IV laipsnio – kai trečiojo laipsnio plyšimas pereina į tiesiosios žarnos gleivinę.
Retai pasitaiko centrinis tarpvietės plyšimas, kai sužalojamas tarpvietės centras.
Plyšus tarpvietei stipriau ar silpniau kraujuoja. Nesusiuvus ar netinkamai susiuvus plyšusius dubens dugno raumenis, gali pradėti slinkti ar net iškristi gimda. Placentai užgimus apžiūrimi gimdymo takai, rasti plyšimai turi būti tuoj pat susiūti.
Kokią nuomonę palaikote – kirpti tarpvietę ar ne?
Gimdymą prižiūri kvalifikuoti specialistai. Jeigu manoma, kad tarpvietė gali įplyšti, tuomet, veržiantis galvutei, įkerpami 2-3 cm tarpvietės odos ir raumenų (atliekama epiziotomija).
Kai gimdyvė yra nusistačiusi prieš epiziotomiją (apie tai būna pažymėta individualiame gimdymo plane), tada gimdymą prižiūrintis gydytojas ir akušerė epiziotomijos neatlieka.
Sakoma, kad kirpimas greičiau gyja nei plyšimas, ar tiesa?
Tarpvietei plyšus pažeidžiami audiniai ne tik plyšimo srityje, bet ir virš jos. Plėštinės žaizdos kraštai būna nelygūs, didesnis ir jos paviršius. Lyginant su pjautine žaizda, plėštinė dažniau užsikrečia bakterijomis, sunkiau prižiūrima, o gydama palieka didesnį randą.
Ar moteris gali kaip nors nėštumo metu „ištreniruoti“ tarpvietę, kad gimdant sumažėtų pavojus plyšti?
Jeigu nėštumo metu nėra jokių komplikacijų, reguliari mankšta ne tik nekenkia, bet ir stiprina sveikatą, gerina kraujotaką, stiprina raumenis, lavina sąnarių lankstumą. Gydomoji mankšta salėje ar vandenyje padeda įveikti kai kuriuos nėščiosioms būdingus negalavimus – vidurių užkietėjimą, nuolatinį nuovargį, padeda atsipalaiduoti. Fiziškai stipriai moteriai lengviau išnešioti ir pagimdyti, auginti vaikutį po gimdymo.
Nėštumo metu tinka daugelis pratimų, kuriuos moteris darė iki pastojimo, bet rekomenduojama pasitarti su savo akušeriu-ginekologu ir fizioterapeutu. Kineziterapeutas turėtų supažindinti su nėščiųjų mankštos taisyklėmis, apmokyti mankštos pratimų: išsijudinimo, lengvos mankštos, pilvo pratimų ir, žinoma, tarpvietę stiprinančių pratimų. Nėštumo metu galima „ištreniruoti“ tarpvietę, kad sumažėtų pavojus plyšti.
Rekomenduojama išmokti ir reguliariai atlikti dubens apačios pratimus. Jie stiprina pūslę ir makštį gaubiančius raumenis, padeda nuo šlapimo nelaikymo (prieš ir po gimdymo). Tuos pratimus reikia daryti po keletą kartų kas valandą. Tai nėra sudėtinga – šiuos pratimus galima daryti net kalbant telefonu, plaunant indus, laukiant autobuso ir pan.
Ar tarpvietės plyšimai pavojingi?
Nesusiuvus ar netinkamai susiuvus plyšusius dubens dugno raumenis, gali pradėti slinkti ir net iškristi gimda, moteris nelaiko šlapimo. Jeigu siuvant II laipsnio tarpvietės plyšimą pažeidžiama tiesiosios žarnos sienelė, susidaro makšties-tiesiosios žarnos fistulė. Moteris, kuriai yra III ar IV laipsnio tarpvietės plyšimas, nesulaiko dujų ir išmatų. Tai didelė psichologinė trauma. Todėl III ir IV laipsnio plyšimus siuva aukštos kvalifikacijos gydytojas akušeris-ginekologas, pritaikoma bendrinė ar regioninė nejautra.
Turi būti gera pooperacinė priežiūra bei slauga.
Jei plyšo gimdant pirmą kartą, plyš ir antrą?
Nebūtinai. Jei gimdant pirmą kartą plyšimų priežastis buvo gimdymo takų anatominės ypatybės, tarpvietė plyš. Todėl antrojo gimdymo metu rekomenduojama atlikti epiziotomiją. Gimdyvėms, kurioms gimdymo metu buvo III ar IV laipsnio tarpvietės plyšimas, kitas nėštumas užbaigiamas planine cezario pjūvio operacija.
Kadaise teko girdėti, kad moteriai nesiūdavo kirptos tarvietės, kol moteris nepagimdydavo visų vaikų. Neva, kam siūti, jei po metų kitų vėl plyš?
Visi tarpvietės plyšimai turi būti tuoj pat susiuvami!
Kiek laiko po gimdymo gyja plyšusi ir siūta tarpvietė?
Paprastai tarpvietę nustoja skaudėti po 7-10 dienų, užgijus žaizdoms, bet kartais skauda ir ilgiau. Kad žaizda greičiau gytų, išorinius lytinius organus reikia plauti 4 kartus per dieną, žaizdą švelniai nusausinti. Nusišlapinus ar pasituštinus lytinius organus reikia nuplauti silpnais dezinfekuojamaisiais tirpalais (dažniausiai – kalio permanganato tirpalu 1:6000 ar 1:8000). Jei moteris nepasituština 3 paras po gimdymo, skiriama vidurius laisvinamųjų medikamentų. Moteris gali išgerti silpnų nuskausminamųjų.
Kokias priemones rekomenduojate, kad tarpvietė geriau gytų?
Kad tarpvietė geriau gytų, galima pasėdėti dubenyje ar vonelėje su šiltu vandeniu, po to švelniai nusausinti. Ant skaudamos vietos galima dėti šaldantį kompresą (pavyzdžiui, į rankšluostį suvyniotą ledo pūslę). Patariama daug gerti, kad šlapimas būtų ne toks „aštrus“, imtis priemonių nuo vidurių užkietėjimo. Naudoti reikėtų storus minkštus įklotus, nes ploni yra kietesni. Kai kuriuose gimdymo namuose siūloma purkšti žaizdą priemone nuo nudegimų, naudoti šaltalankio kompresėlius, fizioterapines procedūras. Taikomos ir oro vonios – moteris turi pagulėti praskėtusi kojas be kelnaičių.
Kiek ilgai negalima sėdėti? Kaip greitai sutirpsta siūlai?
Jei yra I laipsnio plyšimas – režimas laisvas, jei II laipsnio – galima atsargiai sėdėti ant vienos šlaunies, o normaliai atsisėsti po 2 savaičių. Siūlai sutirpsta po 10-12 dienų, kartais – po 3-4 savaičių.
Ar esant tarpvietės kirpimams, siūloma vėliau atnaujinti lytinius santykius, ar tai neturi reikšmės?
Pogimdyminis periodas trunka 6-8 savaites. Žmogaus kūnas pavaldus Gamtos įstatymams, o Gamta išmintingai sutvarkė šį moters gyvenimo laikotarpį taip, kad šiuo metu jos libido (lytinis potraukis) nedidelis ir seksualinis aktyvumas neteikia džiaugsmo. Lytiniai santykiai šiuo metu neturi jokio biologinio tikslo, nes žindymas slopina ovuliaciją ir aiškiai įrodo, kad naujas nėštumas nereikalingas. Dėl šio gamtos sumanymo greičiau aprimsta po gimdymo jautrios makšties bei tarpvietės siūlių skausmai.
Praėjus 6 savaitėms po gimdymo moteris turėtų apsilankyti pas ginekologą, kuris apžiūrės ir parekomenduos kontracepcijos būdą. Tuomet ir galima atnaujinti lytinius santykius, o tarpvietės kirpimas tam neturi reikšmės.
Ar teko sutikti moterų, kurioms po gimdymo dėl plyšimo ir siuvimo pažeistų jautrumo centrų paskui visam laikui dingtų noras mylėtis ar lytiniai santykiai ilgam taptų skausmingi?
Per ilgametę savo darbo patirtį (40 metų) teko sutikti keletą moterų, kurioms dingo noras mylėtis. Kai kurios jų sirgo pogimdymine depresija, o po psichoterapeuto skirto gydymo kurso seksualinė funkcija atsistatė. Keletas moterų bijojo skausmo, jautė nemalonius pojūčius. Rekomendavome drėkinamąją želę, keisti pozas, po to lytinis gyvenimas tapo normalus.
Ar per Jūsų darbo metus tobulėjo siūlai, kitos priemonės, kurios palengvina gijimą?
Mano darbo metu kito pooperacinė slauga, nuskausminimo būdai, siūlai. Tarybiniais laikais tarpvietes siūdavo ketgutu, nes tai organinė medžiaga, kartais pasitaikydavo atmetimo reakcijų (susidarydavo infiltratų, šlapiuodavo siūlės). Dabar siūlai kitokie, modernesni, todėl nebūna atmetimo reakcijų.
Jei būdavo II laipsnio plyšimas, keltis leisdavo tik trečią parą, o esant II laipsnio plyšimui buvo skiriamas 6 dienų gulimasis režimas, laidžiama valgyti skystą maistą. Duodavo gerti opijaus tinktūros, o septintą dieną – ricinos aliejaus.
Anksčiau išoriniai lytiniai organai būdavo apiplaunami moteriai gulint ant basono 4 kartus per dieną su dezinfekuojamaisiais tirpalais. Dabar pačios gimdyvės apsiplauna bidė ar po dušu.
Tarpvietės gijimą dabar palengvina ir plačiai taikomos fizioterapinės bei kinezioterapinės procedūros.
Į skaitytojų klausimus atsakė Kauno II klinikinės ligoninės akušeriai
„Mamos žurnalas“
