„Zuo yuezi“ yra senovės kinų pogimdyminė tradicija, egzistuojanti daugiau kaip 2000 metų. Verčiamas kaip „mėnesio sėdėjimas“, tai yra sveikatos ir gerovės principų rinkinys, skirtas mamos atsigavimui ir taikomas iki 40 dienų po gimdymo. Kinės iki šiol tiki, kad šie principai yra atsakingi už gyvybingumą, sveikatą bei jaunatvišką išvaizdą, kuria jos džiaugiasi net ir senatvėje.
Atsitraukite nuo šurmulio
Pagal senąsias kinų tradicijas, rekomenduojama po gimdymo 40 dienų likti namuose (lovoje arba šalia jos) ir apriboti visą veiklą, išskyrus kūdikio priežiūrą. Šiuo laiku mama ir kūdikis laikomi itin pažeidžiamais – mikrobams, šalčio, vėjo ir triukšmo poveikiui. Laikas, skirtas atsigavimui po gimdymo, gali padėti išlaikyti fizinę ir psichinę pusiausvyrą, išvengti įvairių ligų ir depresijos. Rytuose mamos ir naujagimio atsiskyrimas nuo aplinkos šurmulio, nesirodymas bendruomenei ir tik pačių artimiausių svečių priėmimas yra praktikuojamas ir šiandien.
Norėdama sulėtinti tempą ir atsitraukti, pasistenkite po gimdymo su kūdikiu likti namuose kuo ilgiau. Apsvarstykite, kiek privatumo pageidautumėte pirmosiomis savaitėmis. Mažylis bus šalia beveik nuolat – miegos, valgys ir susitiks su lankančiais svečiais. Tikriausiai būsite gana pavargusi ir pažeidžiama, o jei žindysite kūdikį, – dažnai ir atvira krūtine. Leiskite sau atsisakyti tiek fizinės veiklos ir socialinių susibūrimų, kiek norite.
Kinės tikėjo, kad išsaugotų savo „gyvybinę energiją“, pogimdyminiu laikotarpiu turi išlikti ramios ir tylios. Kūdikis taip pat atspindi mamos būseną per prisilietimus, širdies plakimą, balso toną bei hormonus, išsiskiriančius motinos piene. Norėdama išlaikyti ramybę, leiskite protui ilsėtis be jokių trukdžių. Užuot užpildydama pogimdyminį laiką serialais ar naršymu internete, pasinaudokite progomis pamiegoti. Arba praktikuokite dėmesingumą, stebėdama priešais jus esantį kūdikį.
Sukurkite ritualus
Tradiciškai pogimdyminis laikotarpis apėmė ritualus, kurie žymėjo metamorfozę, įvykstančią moteriai tampant motina. Bendruomenės moterys išpiešdavo mamos kojas ir pėdas chna raštais ne tik jos garbei, bet ir siekdamos užtikrinti ramų poilsį, kol jos kojos džiūsta. Nemažai sociologų pastebėjo, kad formalus motinystės pripažinimas, kaip pasididžiavimo ir galios šaltinis, padeda moteriai sumažinti gimdymo baimę ir stresą ar net depresiją po gimdymo.
Šiandieniniai ritualai gali būti maži ir dideli, priklausomai nuo jūsų asmenybės bei energijos lygio. Jei norite kažko įsimintinesnio, tai gali būti vaiko sutiktuvių vakarėlis su visomis draugėmis. O jei labiau traukia paprasti dalykai, puikiais ritualais gali tapti jūsų gimdymo istorijos aprašymas dienoraštyje ar vakarais mylimojo atliekamas kojų masažas.
Sušildykite kūną
Pagal kinų mediciną, gimdymas yra perėjimas iš „jang“ būsenos, kai nėščios moters kūnas yra šiltas dėl padidėjusio kraujo kiekio ir pilnas dėl kūdikio buvimo jos įsčiose, į „jin“ būseną – tuščią ir šaltą. Po gimdymo, šis „jin“ daro naują mamą ypač jautrią išsekimui ir ligoms. Būnant skersvėjyje, valgant šaltą ar sunkų maistą, maudantis, į kūną lengviau „įsiskverbti“ šalčiui ir vėjui. Pasak senovės kinų, tai dvi blogybės, neigiamai veikiančios sveikatą ir tapatinamos su lėtiniais bei sąnarių skausmais ir depresija.
Kad išvengtumėte ligų ir išsekimo, atsisakykite ledinių gėrimų ir per daug atšaldyto maisto – ledų, šerbeto. Šaltis sulėtina kraujotaką ir gijimo procesus. Vandenį gerkite šiltą arba kambario temperatūros. Kad natūraliai gerintumėte kraujotaką, po gimdymo valgykite minkštą ir lengvai virškinamą maistą. Tam puikiai tinka sriubos, sultiniai, košės, garuose virtos ir keptos daržovės bei troškiniai. Kad kūnas visuomet būtų šiltas, apsimaukite vilnones kojines, namuose šalia savęs turėkite antklodę, o lauke – nepamirškite kepurės.
Pripildykite maisto sandėliuką
Sakoma, kad senovės Kinijoje po gimdymo moteris suvalgydavo 8–10 kiaušinių per dieną, kad kūdikis iš jos pieno gautų užtektinai cholesterolio besivystančioms smegenims. Vis dėlto Rytuose yra išminties, prie kurios verta sugrįžti, – tai, ką valgote po gimdymo, gali jus sustiprinti ir gydyti. Naujai mamai tai reiškia maistą, kuriame gausu geležies kraujo kūneliams atkurti, baltymų audiniams atstatyti ir hormonams palaikyti, riebalų rūgščių motinos pienui praturtinti bei vitaminų ir antioksidantų – audinių gijimui pagreitinti. O atsiradus poreikiui, – gydomųjų žolelių ir prieskonių uždegimui slopinti ar laktacijai skatinti.
Visavertei mitybai užtikrinti susiplanuokite maistą dar iki gimdymo. Žolelių, skirtų arbatoms surūšiavimas bei ilgai galiojančių užkandžių, tokių kaip granola, paruošimas – puiki veikla paskutinėmis nėštumo savaitėmis. Išvirkite ir užšaldykite sultinių, sriubų ir troškinių. Pasirūpinkite maistingais produktais, kuriuos galima laikyti sandėliuke ar spintelėje, – alyvuogėmis, riešutais, konservuotomis sardinėmis, košėmis, aliejais bei prieskoniais.
Priimkite pagalbą
Pagal „zuo yuezi“ principus, visas pogimdymines 40 dienų nauja mama būdavo apsupta rūpestingų ir atsidavusių moterų – tetų, seserų, anytų, kaimynių. Pagalbininkės pasirūpindavo viskuo – nuo gydančios arbatos paruošimo ir kitų vaikų priežiūros, iki šiukšlių išnešimo ir motinos ašarų nušluostymo.
Vis dėlto šiandien, gyvenant toliau nuo savo artimųjų, toks pagalbos ratas nėra savaime suprantamas dalykas. Kad sėkmingai suburtumėte savo pogimdyminę komandą, apsvarstykite, kokiomis gyvenimo sritimis reikės pasirūpinti ir kas galėtų tai padaryti. Kai kurie pagalbininkai gali pasirodyti su paruoštu maistu, kiti – su laisvomis rankomis, kad iššluotų grindis, išplautų indus ar pasuptų kūdikį, kol jūs prausitės duše. Prisiminkite ir draugus, gyvenančius kitose miestuose, su kuriais galėtumėte reguliariai pasikalbėti telefonu.
Vakarų pasaulyje nauja mama susiduria su spaudimu „atsitiesti“ – grįžti prie prieš nėštumą buvusio produktyvumo, kūno ir dvasios. Nepaisant to, visos naujos mamos nusipelno mėgautis ramia, saugia atokvėpio vieta, gydančia šiluma, vertingu maistu, pagalba ir palaikymu, daugybe poilsio bei ritualinėmis akimirkomis. Būtent šis lėtas laikas leidžia moteriai „tapti mama“ savo tempu.
Heng Ou knygoje „First Forty Days: The Essential Art of Nourishing the New Mother“ pateikiami klausimai kiekvienai nėščiajai, norinčiai patirti lengvą pogimdyminį laikotarpį:
- Ar tikiu, kad nusipelniau šio poilsio, gijimo ir ryšio su savo kūdikiu laiko?
- Kaip jausiuosi pasitraukusi iš savo įprasto gyvenimo ritmo ir veikdama labai mažai? Į ką galiu kreiptis, norėdama pasidalinti džiaugsmais, kas bus šalia tomis dienomis, kai jausiuosi vieniša?
- Kaip jaučiuosi susidūrusi su naujais išbandymais ir situacijomis? Kam galiu skambinti, kai esu nusivylusi, išsigandusi ar sutrikusi?
- Kaip mes su partneriu galime iš anksto aptarti savo lūkesčius? Ar abu suprantame, kokie bus mūsų vaidmenys, kai gims kūdikis? Kaip išsakysime savo poreikius, kai pasieksime savo galimybių ribas?
- Kaip moku susidoroti su prieštaringomis emocijomis? Ar turiu žmogų, kuriuo galiu pasikliauti ir kuris manęs išklausys be jokio vertinimo ar patarimų?
- Kas gamins maistą man ir mano šeimai pirmosiomis savaitėmis su kūdikiu? Kiek esu atvira naujiems skoniams? Ar man patogu paprašyti konkrečių patiekalų?
- Ar turiu drąsos paprašyti pagalbos? Jei ne, kaip galiu ugdyti šią drąsą? Kaip galiu pradėti praktikuotis jau dabar?
Tekstas Gabrielės Valantinės
Susiję straipsniai
