Lietuvoje vis dar vykstant aršioms diskusijoms apie vaikų su negalia teisę mokytis bendro lavinimo mokyklose, programėlės „Burbulai“ kūrėjos siūlo nemokamai klausyti istorijų apie skirtingas negalias bei mokymosi sutrikimus vaikams suprantama kalba ir nuo mažens ugdyti pozityvų požiūrį į mūsų visų skirtumus.
Šiuo metu programėlėje galite nemokamai klausyti 5 istorijų – apie autizmą, Dauno sindromą, disleksiją, regos bei klausos negalias. Programėlės kūrėjos žada dar šį pavasarį plėsti temų ratą ir pristatyti istorijas vaikams apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, cukrinį diabetą bei judėjimo negalią.
Iš viso Lietuvoje yra daugiau kaip 14 tūkstančių vaikų su negalia. Per 8 tūkst. jų mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, o daugiau kaip 3 tūkst. – specialiosiose mokyklose.
„Esu mama, auginu du sūnus, vieną su sunkia negalia, autizmu, o kitą – įprastos raidos vaiką. Iš patirties žinau, kad su visais vaikais labai svarbu kalbėti apie negalias nuo mažens – jie auga laisvoje Lietuvoje, kur žmonės su negalia nebėra slepiami uždarose įstaigose, bet gyvena visuomenėje. Galbūt darželio grupės draugas, klasiokas, kursiokas ar kolega darbe bus su negalia. ” – pasakoja istorijų autorė ir įgarsintoja Barbora Suisse, „Draugiški autizmui” įkūrėja. – „Dažnai suaugę nežinome, kaip kalbėti, todėl temą tiesiog ignoruojame. O nuo tylos, nepažinimo nukenčia ne tik vaikai su negalia, jų broliai ir sesės, bet ir visi vaikai. Šiomis istorijomis norime Jus paskatinti ir padėti pradėti pokalbį. Ramiai, pozityviai, negėdinant ir atsakant į visus, net galbūt juoką ar nepatogumus keliančius vaikiškus klausimus.”
„Auginu tris įprastos raidos vaikus ir ugdymo įstaigose jie turi draugų, klasiokų su skirtingais iššūkiais. Ypatingai jiems sunku suprasti nematomas negalias – pavyzdžiui, autizmą. Juk autistiški vaikai išorėje atrodo kaip visi, jų iššūkiai nėra matomi, ir vaikams tampa neaišku, kodėl lyg ir tokiam pačiam vaikui kartais mokytoja teikia papildomą pagalbą arba prašo kitų grupės vaikų supratimo. Dažnai pritrūksta to aiškinančio pokalbio, pozityviai pateikiamos informacijos, vietoj to – nukertant klausimus trumpu „Jis/ji – kitoks“. Arba tai paliekama vaiko su negalia tėvų atsakomybei. O aš pati nesu tikra, ar pati teisingai vaikams paaiškinsiu, todėl nusprendėme pradėti rengti tokį turinį,“ – sako programėlės bendraautorė Dr. Eglė Karmazienė.
Jau daugiau nei 2000 Lietuvos šeimų, auginančių vaikus, bei pedagogų parsisiuntė programėlę „Burbulai“, kuri kurta atsižvelgiant į skirtingų neurotipų vaikų individualius poreikius. Šį lietuvišką produktą sukūrė ramybės programėlės vaikams „Mybe“ autorė Dr. Eglė Karmazienė ir „Draugiški autizmui“ įkūrėja Barbora Suisse, bendradarbiaudamos su gausiu būriu garso turinio kūrėjų. Programėlėje „Burbulai“ rasite raminančių praktikų vaikams, garsų veikloms arba nusiraminimui, pozityvių istorijų apie vaikų gyvenime pasitaikančius iššūkius bei lietuviškų pasakų.
Programėlę galite nemokamai atsisiųsti tiek „Apple“ (App Store), tiek ‚Android“ (Google Play) įrenginiams ir savaitę naudoti visą joje esantį turinį. Švietimo bei ugdymo įstaigoms (mokykloms, dienos centrams ir pan.) suteikiama neribota nemokama prieiga prie viso programėlės turinio.
Kai kuriuos mūsų skirtumus lengva pastebėti – plaukų spalvą ar ūgį, o kiti skirtumai yra nematomi.
Autistiški vaikai atrodo taip kaip visi, bet jų smegenys veikia šiek tiek kitaip.
Įsivaizduok, lyg du panašiai atrodantys vaikai galvoje turėtumėte skirtingas žaidimų konsoles – tu „Playstation”, o jis „Xbox”.
Dėl to jūs skirtingais bendraujate, mokotės ar jaučiate aplinką.
Daug žmonių yra autistiški – galbūt tai tavo klasiokas, draugas, draugės brolis ar sesė.
Argi nebūtų smagu juos suprasti geriau?
Autistiški žmonės kartais kitaip išreiškia savo jausmus. Nuliūdęs vaikas gali pravirkti, o štai autistiškas vaikas galbūt ims šokinėti ar garsiai kartoti tuos pačius žodžius.
Kai esi labai laimingas, tu suploji rankomis, o štai tavo autistiškas draugas jomis gal plasnos.
Kartais jiems svarbu rankose turėti tam tikrus daiktus – virvelę, minkštą kamuoliuką ar suktuką. Šie daiktai padeda mažiau jaudintis ir greičiau nusiraminti.
Autistiški žmonės dažnai būna jautrūs garsams, kvapams ar šviesai. Įsivaizduok, jeigu paragavęs pyrago, galėtum pasakyti, iš kokios rūšies miltų ar sviesto jis pagamintas. Arba klausydamas mašinos variklio burzgimo, galėtum suprasti, kas sugedo. Skamba neįtikėtinai!
Tačiau tokie stiprūs pojūčiai gali labai varginti – esant stipriam garsui, gali skaudėti ausis arba galvą, todėl autistiški žmonės kartais nešioja ausines. Nuo buvimo triukšmingoje klasėje jiems dažniau norisi pabūti ramiame kambaryje.
Kai kurie autistiški vaikai puikiai kalba, o kai kurie dar neišmoko kalbėti, todėl jie bendrauja naudodami paveiksliukus arba planšetinį kompiuterį. Įsivaizduok, lyg norėtum draugo, kuris nesupranta lietuviškai, paprašyti saldainio – tu gali jam parodyti saldainio paveikslėlį!
Mes visi norime turėti draugų – autistiški vaikai irgi. Tik jiems kartais būna sunku susidraugauti ar būti suprastiems.
Štai keletas patarimų, kad Jums pavyktų tapti draugais.
Pasirink žaidimą, kuris būtų įdomus Jums abiems. Autistiški vaikai turi ypatingų pomėgių ir mielai jais pasidalins – ar tai būtų traukiniai, ar dinozaurai, ar kosmosas.
Jeigu tu esi piktai suraukęs antakius, tavo autistiškas draugas gali nesuprasti tavo jausmų – kad tau kažkas nepatiko ar tave nuliūdino. Todėl labai svarbu, kad pasakytum, ką tu jauti.
Būk kantrus ir kalbėk paprastais žodžiais. O jeigu tavo draugą ištiko nesėkmė ar jis susierzino, negėdyk jo, o pabūk šalia. Galbūt toks elgesys tau atrodo keistai, bet atmink – jūs tiesiog skirtingai išreiškiate jausmus.
Pagalvok, o kuo ypatingas tavo autistiškas draugas? Gal jis turi neprarastą atmintį, greitai pastebi klaidas, o gal jam labai gerai sekasi matematika?
Ir galbūt jis tau padės spręsti uždavinius, o tu jam padėsi susirasti draugų mokykloje?
