Malonu auginti vaiką, kuris lenkia bendraamžius. Anksčiau sėdasi ir stojasi, raiškiau kalba ar išmoksta skaityti. Tačiau, nepatikėsite, ir tokių vaikučių tėvams iškyla daugybė klausimų.
Apie ypatingus vaikus kalbamės su psichologe Roma Vida Pivoriene.
Delfinų dresiravimas
Viena JAV psichologų šeima atliko eksperimentą: jie pradėjo mokyti raidžių savo pusės metų kūdikį. Visų nuostabai dar nemokantis kalbėti vaikas durdavo pirštuku į tą raidę, kokios paprašydavo tėvai. Ir Lietuvoje rasite mamų ir tėčių, kurie dėl įdomumo moko kūdikius skaityti. „Mūsų 2 metų Ainiukas pažino visas raides. Jį mokėme, kaip delfinuką. Išdėliodavome korteles ir prašydavome parodyti raidę B ar Ž. Jei pataikydavo, gaudavo pusę saldainio“, – pasakoja mama iš Klaipėdos.
tskirti raides išmoksta net dresiruojamos žiurkės, tad kodėl to negalėtų padaryti maži vaikai? Toks išmokimas bus mechaniškas, pagrįstas atmintimi. 2-3 metų vaiko kalba, pažintinės funkcijos dar yra nepakankamai išsivysčiusios, todėl jis negalės sąmoningai įsisavinti rašto. Be abejo, yra išimčių – kai kurie vaikai gali lenkti savo amžių tam tikrais gebėjimais.
„Visai kitaip reikėtų vertinti sąmoningą vaiko skaitymą. Jei 3,5 metų mergaitė skaito neskiemenuodama ir supranta, ką perskaitė, vadinasi, ji šioje srityje pralenkusi bendraamžius 2 metais. Juk kai kurie 3 metų vaikai tik išmoksta kalbėti sakiniais. Kodėl gi neatvedus tokio vaikučio pas psichologą, kad šis įvertintų ir kitus vaiko gebėjimus, patartų, kaip jį lavinti toliau?“ – sako R. Pivorienė.
Gali būti ir pirmūnu, ir trejetukininku
Vaikas anksti išmoko kalbėti, skaityti, skaičiuoti. Tėvai džiaugiasi, kad jis apdovanotas didesniais gabumais. Gal užaugęs bus protingesnis, geriau mokys? Pastebėta, kad vėliau ypatingi vaikai dažniausiai susilygina su bendraamžiais. Genealusis Einšteinas sklandžiai kalbėti išmoko tik 4 metų. Tai nesutrukdė jam protu nurungti tuos, kurie būdami metukų jau deklamavo ketureilius. Paklauskite pažįstamų protinguolių, kada jie išmoko skaityti. Dalis sakys, kad 5-erių, kiti – tik 7-erių. Dabar visi jie skaito taip pat.
Raidei – savas laikas
Mamos prisimena, kelių mėnesių kūdikis nusišypsojo, atsistojo, ištarė pirmą žodį. Jau tada norėjosi lyginti saviškį su pažįstamųjų vaiku. Kuris tai padarė anksčiau? Ši olimpiada tęsis amžinai. Visai natūralu, kad mokėjimas skaityti yra viena svarbiausių ,,rungčių“. Tėvai vaikus nori mokyti skaityti labai anksti. Jie nusprendžia, kad 4 metų jau laikas pažinti raides, nes jas pažįsta kaimynų Lukas (niekas nežino, kad raidžių jis išmoko delfinų dresiravimo būdu). „Kiekvienam gebėjimui lavėti yra tinkamas laikas. Paprastai spontanišką susidomėjimą raidėmis parodo 5-6,5 metų vaikai. Tuomet jie jau turi vystymosi galimybes suvokti raidę, skiemenį, žodį. Jei primygtinai mokysime vaiką skaityti, kol jis tam nepasirengęs, atbaidysime jį ilgam“, – sako psichologė. Kaip yra augimo šuoliai, taip ir vaiko protas bręsta netolygiai. Be to, kiekvienas to paties amžiaus vaikas bręsta individualiai. Tarkime, 6 metų sūnelis sprunka, kai siūlote pažaisti raidžių loto, o būdamas 6 su puse pats prašo pamokyti skaityti. Protingiausiai elgiasi tie tėvai, kurie kantriai laukia, kol vaikas pats panorės atidaryti tas „skaitymo dureles“, – sako psichologė.
Vienoje šeimoje – einšteinas ir perestukinas
Nereikėtų lyginti ir toje pačioje šeimoje augančių vaikų gabumų. Tėvai kremtasi: ,,Vyresnioji dukra skaitė 5-erių, o jaunėliui jau 6, bet jis dar nepažįsta raidžių…” Paprastai viską anksčiau daryti pradeda vyriausias vaikas. Psichologai tai vadina ,,pirmo vaiko fenomenu”. Neretai tai būna ir pirmas anūkas seneliams. Su juo daugiau žaidžiama, kalbama, iš jo daugiau tikimasi.
Susilaukę antrojo tėvai atsipalaiduoja. Juk jie labiau patyrę. Be to ir laiko užsiiminėti su vaiku mažiau, nes šeima juk didesnė, daugiau buities. Psichologai juokauja, kad ne retoje šeimoje antras ar trečias vaikas būna tarytum užaugęs patvory. Tėvai patys prisipažįsta: „Kai norėjome savo antrą vaiką išmokyti skaičiuoti iki 10, pasirodė, kas jis jau moka skaičiuoti iki 20“.
Nėra ko lyginti ir berniukų su mergaitėmis. Gamtos nustatyta, kad mergaitės lenkia berniukus 1-2 metais. Vaikas labiau lavės toje šeimoje, kur aplinka bus turtingesnė pažintiniais daiktais: namie bus knygų, žurnalų, muzikos įrašų, įvairių žaislų, piešimo priemonių. Svarbi ir galimybė bendrauti su įvairiais žmonėmis, stebėti gamtą, gyvūnus.
Treniruotės ir repeticijos, nors jam tik treji
Pastebėjus kelerių metų vaiko gabumą, tėvus aplanko dvejopos mintys. Pirmas kelias: ieškoti lavinančių mokyklėlių, samdyti mokytojus ir tą gabumą puoselėti. Antras: nekreipti dėmesio, kol vaikas paaugs ir pats nuspręs, ko nori. Psichologai nei vienai šeimai neatsakys, kaip elgtis yra teisinga. ,,Pajuskite vaiką”. Ko jis nori, parodo pats. Jei matote, kad vaikas domisi raidėmis, skaičiais, jei pats juos dėlioja, rašo, tuomet padėkite jam. Jei lavindamasis vaikas jaučia malonumą, tuomet nei vienas psichologas nedraus jo leisti į šokių pamokėles, karatė užsiėmimus ar mažųjų modelių mokyklėles. Kodėl gi nelavinti vaiko, pastebėjus ypatingą jo atmintį? Jei jis lengvai išmoksta eilėraščius, paskaitykite sudėtingesnių. Mokydamasis deklamuoti jis plės žodyną, turtins vaizduotę. Tačiau dažniau tėvai į vaiką sudeda savo lūkesčius“, – sako R. Pivorienė. Jei lavinamas vaikas nerodo ūpo, užsiėmimų nelaukia, po jų nesidalina įspūdžiais, vertėtų susimąstyti: ar to reikia jam, ar jums?
Vunderkindas ir batų raišteliai
Gal tokį gabų vaiką galima leisti į mokyklą penkerių? Psichologė nepamena, kad Lietuvoje būtų leista pirmą klasę lankyti penkerių metų vaikui (nebent jam rugsėjį ar spalį sukaks šešeri). Tačiau pasitarti dėl šešiamečių pirmokų ateina nemažai tėvų. Jie sako: „Mūsų vaikas gerai skaito, skaičiuoja. Ką jam veikti darželyje dar vienerius metus? Norime leisti į pirmą klasę“.
Pasak R. Pivorienės, skaitymas ir skaičiavimas čia nieko nereiškia. Pirmai klasei reikia kompleksinio subrendimo. Tai ir emocinė branda, mokėjimas dirbti kolektyve ir bendradarbiauti su kitais vaikais, savarankiškumas, atsakingumas. 6 metų vaikas gali laisvai skaityti laikraštį, bet nemokėti užsirišti batų raištelių, susikamšyti išsipešusių marškinių, nusipirkti bandelės. Tokiam psichologai dar pataria pabūti namie. Svarbu ugdyti visu vaiko gebėjimus – taip pat ir socialinius, emocinius – o ne susikoncentruoti tik į skaitymą ir rašymą.
„Mamos žurnalas“
