• Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
Mamos Žurnalas
No Result
View All Result

Juosta ir gyvenimo virsmai

Mamos puslapis, Šeimų istorijos
0
juostos

Arvydo Gurkšnio nuotraukoje „Obelija“

juostos
Arvydo Gurkšnio nuotraukoje „Obelija“

Šie metai paskelbti Tautinio kostiumo metais, tad yra puiki proga apie jį pakalbėti ir su vaikais. Tik kai reikia atsakyti į visus smalsučių klausimus, kartais ir patys nebežinome, kokia vieno ar kito simbolio reikšmė, drabužių detalių paskirtis.

Šįkart plačiau pakalbėsime apie juostas – juk jos ne tik praktinė kostiumo dalis, išlaikanti šilumą arčiau kūno. Juostos baltų kultūroje turėjo ritualinę paskirtį, buvo naudojamos visais svarbiausiais žmogaus gyvenimo momentais.

Baltiškojo archajinio folkloro grupės „Obelija“ vadovė, kultūros istorikė ir antropologė Eglė Česnakavičiūtė ne tik mielai dėvi senovines juostas, bet ir pati jas vija senąja technika jau dešimtį metų.

Egle, senovės lietuviai juostas ne ausdavo staklėmis, o vydavo specialiomis kortelėmis ar kaladėlėmis?

Taip, tai tiesa. Tos kortelės dar vadintos burtomis. Manoma, kad taip vadintos dėl to, kad juostų raštais buvo buriami, tarsi užrašomi linkėjimai.

Dabar suvenyrų parduotuvėse galima nusipirkti ar užsisakyti austinių juostų „Antanui 80“ arba „Piršliui melagiui“, kur juostos paskirtis tiesiog užrašyta žodžiais. Anksčiau prasmės buvo suvokiamos pagal tam skirtus simbolius. Gaila, kad esame stipriai nutrūkę nuo prasmių suvokimo, nebemokame skaityti raštų – mums jie tapę reikalingais tik estetikos sumetimais.

Vytinės juostos
Vytinės juostos

Kaladėlės, arba burtos, yra tikrų staklių pirmtakės – vytinės juostos atsirado kur kas anksčiau už austines. Senovėje mamos ir močiutės perduodavo amatą mergaitėms, kiek paaugusi mergaitė jau gebėdavo nusivyti juostą, nes technologija nėra labai sudėtinga, jei kas paaiškina ir pamoko.

Žinoma, tai reikalauja didelės kantrybės ir atidumo, reikia sužiūrėti kiekvieną siūlelį. Mano pačios pirmoji juosta išėjo kreiva šleiva, jau maniau, kad juostas vyti – ne man. Bet pamažu įgudau.

Neteko girdėti, kad audžiant ar vejant juostas būtų laikomasi tokių griežtų tradicijų, kaip, pavyzdžiui, būdavo kepant duoną. Beveik iki XIX amžiaus duonos kepimas neapsiėjo be apeigų – tarkime, prie duonos galėjo prisiliesti tik brandos sulaukusi mergina, po pirmųjų mėnesinių. Vaikams ir paaugliukėms nei žaisti su tešla, nei jos minkyti neleisdavo.

Taip pat negaliu teigti, kad juostų audimas būtų turėjęs tokį griežtą amžiaus cenzą. Pačių seniausių, baltiškosios kultūros juostų kapinynuose išlikę tik maži fragmentai, pagal kuriuos istorijos rekonstruktoriai bando atkurti kopijas. Trūksta rašytinių šaltinių, kurie paaiškintų ar daugiau papasakotų apie juostų paskirtį, jų simboliką. Kiek atlikau ir domėjausi etnografiniais tyrimais, susidariau įspūdį, jog juostų audimas nebuvo kiekvienos mergaitės prievolė. Audė ar vijo tos, kurioms tas darbas patiko, sekėsi. Juostos, kaip ir lovatiesės, audiniai drabužiams, buvo kraičio dalis. Jaunos merginos prisiausdavo juostų visam gyvenimui, nes vėliau, gimdant ir auginant vaikus, šiam darbui nebebūdavo laiko.

Juostos vijimo procesas
Juostos vijimo procesas

Kiek juostų privalėjo turėti savo kraičio skrynioje mergina?

Na, čia būtų tas pats, kas klausti: kiek suknelių privalo turėti šiuolaikinė mergina? Viena gal turi vos kelias, daugiau dėvi sijonus ar kelnes, gal nelabai ir pinigų tam leidžia, o kita gali turėti jų ir keliasdešimt, gal ir vienetinių. Na, jei rimtai… Ta, kuriai juostas vyti patikdavo bei tam turėjo pakankamai medžiagų, tikriausiai jų turėdavo daug ir įvairių. Kita nusivydavo keletą juostų tik būtiniausioms reikmėms. Dar reikėtų nepamiršti ir turto aspekto.

Baltiškojoje kultūroje juostos pažymėdavo ir socialinę žmogaus padėtį. Vytinėmis juostomis būdavo puošiami aukštesnį statusą visuomenėje užėmusių žmonių drabužiai: marškinių ar sermėgų rankogaliai, apykaklės, sijonų apačios, skraisčių, kepurėlių pakraščiai. Naudotos autjuostės, kurių ilgis – bent po 3 metrus. Žinoma, žemesnį statusą turėję žmonės autus tvirtindavo paprasta virvute ar pan. Juosta atstojo ir mūsų laikais dėvimas rankines ar kišenes. Ant jos būdavo kabinami peiliukai, kapšeliai, įvairūs smulkūs dalykėliai (šukos, pjautuvėliai), reikalingi turėti po ranka.

XIV amžiaus pabaigoje juostos pradėjo nykti. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad maždaug tuo pat metu, kai į Lietuvą atėjo krikščionybė, pamažu pradėjo nykti ir žalvariniai papuošalai. Vytines juostas, kuriomis moterys ryšėjo apie juosmenį, Vilniuje, o vėliau ir likusioje Lietuvos teritorijoje, ėmė keisti ilgi odiniai dirželiai – tai iš Vakarų perimta mada.

Dabartiniame tautiniame kostiume juosta vis dar lieka svarbus elementas, bet drabužių kraštai juostelėmis nebeapsiuvami. XIX amžiuje juosta dar galėjo būti naudojama kaip nuometo dalis, juostele būdavo puošiamos vyriškos kepurės ar auliniai batai.

juostos
Patirtis perimama iš senolių

Papasakokite apie ritualinę juostų paskirtį.

Juosta lydėjo žmogų per visą gyvenimą, per tris svarbiausius gyvenimo virsmus: gimimą, santuoką ir mirtį. Ne tik mūsų kraštuose, bet ir skandinavų šalyse juosta būdavo surišamas tik gimęs ir suvystytas kūdikis. Juostos paskirtį tikriausiai nusakydavo joje įausti simboliai. Kūdikiui reikėdavo apsaugos, tad surišimo juosta ritualas tikriausiai tai ir suteikdavo. Vytinių juostų simbolių nėra daug: rombas, varnelė, žalčiukas… Teko domėtis Šiaurės Amerikos senąja kultūra – ten irgi juostos būdavo vejamos tokiomis pačiomis kortelėmis, kaip ir pas mus, ir simboliai panašūs. Ši technika gyvavo ir Azijoje.

Dabar mes galime tik spėlioti, kodėl vienos juostos puoštos rombais, kitos – varnelėmis?

Manoma, kad senosiose kultūrose rombas buvo moteriškumo, vaisingumo simbolis. Randama senovinių žemės derlingumo, vaisingumo, visa ko motinos dievybės skulptūrėlių, kur įbrėžtas ar iškaltas rombo ženklas. Spėjant, kad rombas siejamas su vaisingumu, moteriškumu, vestuvėms – labai svarbiam gyvenimo įvykiui – vijo būtent rombais margintą juostą. Per vestuves juostas mergina dovanodavo vyro giminei, tėvams. Šiandien tuokiantis pagal baltiškąsias tradicijas jaunųjų rankos surišamos juosta, taip juos sujungiant į vieną neišskiriamą vienetą. Taip pat per jungtuves ant juostos užmaunami žiedai ir pašventinami virš aukuro ugnies.

Trečias svarbus žmogaus gyvenimo virsmas – mirtis. Ko gero, tai vienintelės apeigos, kurių metu vis dar plačiai iki mūsų dienų naudojamos juostos karstui į duobę nuleisti. Galbūt pastaraisiais metais jau keičiasi laidojimo papročiai, vis rečiau pastebėsi austas juostas, dažniau naudojamos tampa sintetinės, it saugos diržai, populiarėja kremavimas, tačiau aš atsimenu savo senelio laidotuves, kuomet karstas tikrai dar buvo nuleistas į duobę juostomis.

Vytinė-rinktinė juosta
Vytinė-rinktinė juosta

Egle, kodėl Jums pačiai įdomu ir svarbu vyti juostas?

Mano ryšys su senove nepaaiškinamas… Buvau gal trejų metukų, kai nuvažiavome į svečius pas mamos pusseserę, kuri augino panašaus amžiaus dukrą. Ta mergaitė turėjo daug barbių namų, kurių mūsų namuose nebuvo. Mama manė, kad aš neišlįsiu iš vaikų kambario. Kai po kurio laiko mamos atėjo pažiūrėti, ką jų dukros veikia, kambaryje rado tik pusseserę. Aš balkone vijau iš skalbinių virvių tikriausiai pirmąją savo juostą. Niekas man to nebuvo rodęs. Kai mama paklausė, ką aš veikiu, ramiausiai paaiškinau: „Man reikia nusivyti juostą“. Draugai juokauja, kad aš tikriausiai esu kažkokia senovės reinkarnacija.

Mama mėgo dainuoti, bet folkloro ansamblių nelankė. O mane nuo 4 metų užrašė į vaikų folkloro ansamblį „Reketukas“, kurį aš lankiau iki paauglystės. Paskui pradėjo traukti tik tam tikros dainos, pabuvau viename, kitame ansamblyje, kol subūriau savo grupę „Obelija“, gyvuojančią iki šiol. Esame keturios merginos, atliekančios liaudies dainas. Keliaujame po Dzūkiją, renkame folklorą, bendraujame su garbaus amžiaus sulaukusiais žmonėmis ir stengiamės tradiciją perimti gyvai, tiesiogiai iš turbūt paskutiniųjų kaimo šviesuolių – deja, pačių senolių vaikams retai rūpi tai, ką mes stengiamės fiksuoti savo laisvu metu. Dabar būtent apie tai kuriu filmą.

Pirmąją juostą nuvyti pabandžiau etnokultūrinėje „Romuvos“ stovykloje, kai man buvo 14 metų. Nuo pat siūlų paruošimo iki juostos kutų sutvarkymo. Iki tol Kernavėje rengiamose gyvosios archeologijos dienose vis varvindavau seilę, kaip norėčiau pabandyti. Kartais prisėsdavau pabandyti jau pradėtą juostą, kur tereikia kartoti tą patį kaladėlių sukimo ir ataudo kaišiojimo ciklą, – juk tos dienos ir skirtos populiarinti seniesiems amatams, rengiama daug kūrybinių dirbtuvių.

Mane domina seniausia juostų gamybos technika – vijimas ir pynimas, staklėmis austi nė nebandžiau, nors suprantu, kad tai irgi turi didelę vertę.

Tiesiog jaučiu, kad tai šiuo metu yra ne man.

Per kiek laiko galima nuvyti juostą?

Eglė Česnakavičiūtė
Eglė Česnakavičiūtė

Tai priklauso nuo juostos rašto sudėtingumo, ilgio, pločio. Kortelėmis galima vyti dviejų tipų juostas: paprastas vytines, kuomet visos kortelės sukamos kartu, o raštas priklauso nuo siūlų sunėrimo į korteles tvarkos, ir taip pat vytines – rinktines, kuomet kortelės sukamos ne visos vienu metu, o pagal raštą vienas keliant viršun, kitas paliekant apačioje, panašiai kaip mezgant raštuotą mezginį. Taigi pirmu atveju juostos metrą galima nusivyti per keletą valandų, bet antruoju taip ir sukinėji po vieną siūlelį, tad metrą juostos nuvyti gali užtrukti net 10 valandų – tai ir vėl priklauso nuo pločio, rašto sudėtingumo. O juk dar užtrunki pasiruošti siūlus, sugalvoti raštą.

Kai tyrinėjame archeologinius radinius, neapleidžia nuostaba, kaip senovės žmonės gebėdavo visa tai padaryti? Kaip juostas vydavo mažos mergaitės?

Matyt, tada žmonės turėjo kitokius įgūdžius – daugiau kantrybės, kruopštumo. Bet lygiai taip pat senovės baltai stebėtųsi mūsų jaunimu, kaip jie sugeba naudotis išmaniomis technologijomis, koks sudėtingas visas gyvenimas. Mes gyvename didelio informacinio srauto visuomenėje, pati pagal save galiu pasakyti – jei man reikėtų 10 valandų vyti juostą tyloje, žiūrint į sieną, turbūt neištverčiau, nebent būčiau itin pavargusi nuo visko, – tuomet tai tampa it meditacija. Dabar dažniausiai viju, bet kartu žiūriu filmą ar klausausi kokios paskaitos, garso knygos. Mes gyvename tokiu tempu, kad tenka daryti keletą darbų iš karto. Klausydama paskaitų studijų laikais VU irgi dažnai prisirišusi prie stalo kojos vydavau užsakytas juostas. Dėstytojai niekad nepykdavo, nors ką nors ir pajuokaudavo ta tema.

Egle, ar kuriate tikslias baltiškųjų juostų kopijas, ar įdedate ir savo kūrybos?

Iš pradžių labai griežtai laikiausi kopijavimo. Kiekvieną raštelį tiksliai atkartodavau net pagal spalvas. Nagrinėdama originalus, lankiausi Lietuvos ir Latvijos muziejų archyvuose, bandydavau fotografuoti tą negausią išlikusią medžiagą. Vis labiau įgusdama vyti supratau, kad negali naudoti skirtingų gamintojų vilnos, nes siūlai atlaiko nevienodą įtempimą, viduryje darbo gali pradėti trūkinėti, o su mazgais juosta jau negraži. Juostoms tinka vilna, kuri ne per daug pūkuojasi.

Senovėje vilna būdavo dažoma augaliniais dažais. Dedešvų žiedai, rugiagėlės, ramunėlės, augalų lapai, medžių žievės – iš viso to galima išgauti beveik visą spalvų gamą. Netvari juoda spalva, nes gana greitai iš juodos ji nublunka į pilką – todėl juodos nenaudoju niekada. Istorijos rekonstruktoriai juostoms vilną dažo ne tik tokiais pat dažais, kaip prieš tūkstantį metų, bet net ir vilną suverpia verpstuku. Žinoma, tokios autentiškos juostos vertė didelė.

Ar šiais laikais yra tokių senovinių juostų poreikis?

Aš pati gaminu juostas pagal užsakymus. Pavyzdžių daug. Kartą užsienyje gyvenanti lietuvė norėjo baltiškos kultūros akcentų vestuvių drabužiuose, vijau juostas ir jai, ir jaunikiui. Aišku, kur kas dažniau juostų ar baltiškų drabužių pageidauja Lietuvoje gyvenantys žmonės. Kartais juostų prašo krikštynoms, kūdikėlio gimimui, taip pat retsykiais nori įteikti tokią dovaną per vestuves. Visada padaugėja užsakymų balandžio ir gegužės mėnesiais, artinantis vasarai. Paaiškinti paprasta – prijaučiantys senajai kultūrai nori pasipuošti Rasų šventėms, be to, vasarą daug jungtuvių, mergvakarių, istorijos rekonstruktoriams tai įtemptas gyvosios istorijos festivalių, stovyklų sezonas, kuriam irgi reikia pasiruošti daug. O iš tikrųjų senąja baltiškąja kultūra domisi nemažai jaunimo, jiems tai gražu, prasminga.

Kai kuriu užsakymus, visada nuaudžiu geru spindžiu ar net pusmetriu ilgesnę juostą, negu prašo užsakovas, tą galiuką nukerpu ir atsidedu. Tų juostų gabaliukų galima rasti daug. Pasitaiko, kad paskubomis ruošdamasi kas rytą į darbą vis ko nors nerandu: tai segtuko, tai dirželio, taigi kartais megztuką persirišu juosta, o plaukus sutvirtinu juostele. Kai ateinu į darbą ar lakstau po miestą su šiais akcentais, kurių pati nesureikšminu, dažnai tas juostas pastebi kiti. Atrodytų, jos nėra ryškios, ir spalvos labai subtilios, bet žmonės atkreipia į jas dėmesį. Pastebiu, kad dabar net tie draugai iš mokyklos, kurie kartu besimokant stebėjosi mano keistenybėmis, kad per pertraukas sėdžiu ir narplioju siūlus, ar paprašyta mokytojos padainuoju liaudies dainų, jų nesigėdydama, dabar „Facebooke“ dažnai „laikina“ mano darbus, o buvo, kad kai kurie jų net užsakymų pateikė. Tada tikriausiai atrodžiau kažkokia keistuolė, nes dar prieš dešimtį metų apie etninę kultūrą buvo kalbama kur kas mažiau negu dabar. Visa liaudies dainų ir amatų kultūra jaunimui tebuvo vien laidos „Duokim garo“, „Ryto suktinis“, Kaziuko mugė, Dainų šventė. Turbūt dėl to, paminėjus, kad dainuoju folklorą, mokyklos laikais pasipildavo visokie pajuokiantys komentarai – juk toks televizinis mūsų tradicijų pateikimas yra visiškai netinkamas jauniems žmonėms. Mano užsivedimu ir atsidavimu etninei kultūrai džiaugdavosi tik mokytojos, vienas kitas prijaučiantis tradicijoms moksleivis. Džiugu, kad dabar požiūris kinta, kad visuomenės akiratis plečiasi, imama iš naujo atrasti gilesnė mūsų kultūra, kyla didelis susidomėjimas ją pažinti ir bent nedidelę to dalelę perimti.

Lina Ausiejienė2
Lina Ausiejienė

Juostos audžiamos ir staklėmis

Vilnietė Lina Ausiejienė, profesionali tradicinio audimo meistrė

Lina šiek tiek apgailestauja, kad neturi dukrų ir nėra kam perimti tradicinio audimo amato. Jos vienuolikmetis sūnus rankdarbiais nesidomi, o ir nuo senų laikų audimas buvo laikomas moterišku užsiėmimu. „Kai buvo mažiukas, kartais nusivesdavau pas save į darbą, bet jam greitai nusibosdavo“, – sako audėja.

Vaikystėje Lina girdėjo, kad jos senelė mokėjusi austi, namuose turėjusi audimo stakles, bet gyvos senelės jau nebepamatė, liko tik jos išaustos lovatiesės ir rankšluosčiai. Pati Lina namuose staklių neturi – jos bute užimtų per daug vietos. Kol buvo motinystės atostogose ir augino sūnelį, mažomis staklytėmis ausdavo tik tautines juosteles, kurias žmonės noriai perka kaip suvenyrą.

„Mane visą laiką traukė audimas. Atsimenu, kaip būdama maža Rumšiškių buities muziejuje pamačiau gražią senovinę staltiesėlę, tai net sustojau – čia tai bent! Mokydamasi vidurinėje mokykloje, užsirašiau į audimo staklėmis pamokas (tais laikais buvo gamybinės pamokos), vėliau, baigusi mokyklą, įstojau studijuoti tekstilės specialybės. Bet kol baigiau universitetą, keitėsi laikai, užsidarė daug fabrikų. Ieškodama darbo, atsidūriau profesorės Vidos Kulikauskienės įkurtoje individualioje įmonėje, kuri gamino rankomis austus tautinius drabužius. Iš pradžių skeptiškai galvojau: kam tų tautinių kostiumų reikia? O pasirodė, kad jų reikia daugiau, negu moterys sugeba rankomis priausti. Juk visoje Lietuvoje daug folkloro ansamblių, tautinių kostiumų prireikia dirbantiems diplomatinį darbą, norintiems pasipuošti per valstybines šventes.

Toje įmonėje dirbau apie 15 metų, vėliau ji buvo perduota muziejui. Austi senoviniu būdu būdavo smagu, nes tai yra ir kūryba, tu laikaisi tam tikrų principų, bet gali improvizuoti spalvomis, kurti raštus. Juk senovėje moterys taip ir darydavo. Kartais tenka į rankas paimti kokį XX amžiaus pradžios sijoną ir matau, kad sijono pradžioje audinio raštas vienoks, toliau jis šiek tiek keičiasi, tobulėja. Juk senoviniam sijonui pasiūti reikėdavo apie 4 metrų audinio, tai tie 4 metrai ir liudydavo moterų kūrybą. Jei sėdėtum visą dieną ir austum, sijoną gali nusiausti per savaitę. Aš pati kartais prie staklių prasėdžiu po 7–8 valandas per dieną. Bet mūsų senelės austi galėdavo tik tada, kai būdavo nudirbti lauko darbai, dažniausiai žiemą. O tada dienos trumpos, prie žibalinės lempos daug nepriausi. Kiek žinau, ausdavo jaunos moterys ir merginos, kurių regėjimas geras. Senolėms tekdavo vilnos verpimas“, – pasakoja Lina.

Linai Ausiejienei teko dirbti ir muziejuje – ten per septynerius metus kelios audėjos atkūrė tikslias 22 kostiumų kopijas. „Čia jau reikėjo dirbti be jokių improvizacijų. Mokslininkai prižiūrėdavo, kad būtų kuo tiksliau atkartotos dažomų siūlų spalvos, o tai nėra paprasta, nes mūsų laikais dažai kitokie, negu buvo senovėje. Visiems atrodo, kad senoviniai lietuvių rūbai prislopintų spalvų, neryškūs, o iš tikrųjų būdavo labai ryškūs. Kai atverti vidinę drabužio siūlę, kur laikas nepakeitė spalvų, net nustembi. Bet senovės lietuvės turėjo skonį, raštai ir spalvų deriniai įdomūs, gražūs“.

Tautinius kostiumus siūdavo rankomis. Lina sako, kad tai nelengva, nes būna daug mažų klostelių, siūlės turi būti smulkios ir tvirtos. O kur dar puošyba, siuvinėjimas. Vienas iš dekoratyvių tautinio kostiumo elementų – juostos. Lina moka ir jas austi, vieną juostą galima nuausti maždaug per tris dienas, priklausomai nuo rašto sudėtingumo ir juostos pločio. Senovėje merginos juostų prisiausdavo visam gyvenimui – 20 ar net 30. Juk tai buvo ir dovana daugeliu progų, juostomis surišdavo suvystytus kūdikėlius, o kartais jomis net puošdavo arklius, kai šeimyna važiuodavo į bažnyčią.

Juostos būdavo audžiamos iš vilnonių ar lininių siūlų.

Ginta Liaugminienė

Nuotraukos Arvydo Gurkšnio ir iš herojų asmeninių albumų

„Mamos žurnalas“

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė projektą „Etnokultūrinis realybė šou jaunai šeimai“ ir 2017 metams skyrė 3000 eurų.

Šis straipsnis įkeltas 2017 metų rugpjūčio 22 dieną.

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

  • Ar skani grikių boba picų ir sušių kartos vaikams?
  • nušalo
    Ar vaikas turi žinoti apie mirtį?
  • Atgaila už pavogtą obuoliuką
  • Atostogos iš praeities, kurios kainuoja... 1 eurą per dieną
  • Etninė kultūra – tai ne žaidimas senove
  • Guminukai iš išrūgų ir kiti archajiški gardėsiai
  • mažosios pėdutės
    Išrinkti tinkamą dovaną vaikui – atsakingas žingsnis
  • nelaimės
    Kaip kalbėti su vaikais apie nelaimes. Psichoterapeutė dalinasi patarimais kiekvienai amžiaus grupei
  • Kaip vaikai senovėje švęsdavo gimtadienius. Skaniausias „tortas“ – balta duona
  • papuošalai
    Karoliukai vyro papuošaluose – kokius akmenis pasirinkti?
  • mama 1956 su draugais
    Kiek senovėje truko vaikystė?
  • Lino burtai. Apie patalynę, kuri daro stebuklus
  • Mūsų tėtis – kuršių vikingas!
  • Rankdarbiai
    Nukreipkime dėmesį nuo nerimo į žaismingą veiklą. Dailininkės Sigutės Ach patarimai
  • Prieš Velykas – smagus laikas su vaiku gaminant dekoracijas
  • senovė
    Seneliai – mūsų vaikščiojančios „vikipedijos“. Prieš googlindami paskambinkime jiems!
  • ruduo
    Tvarumas rudens dekoracijose – neprivalote skubėti į didžiuosius prekybos centrus ieškoti naujų dekoracijų
  • vėlinės
    Tėvai vaikų nesiveda į laidotuves, nes tai „ne vaikų renginys“. O kaip buvo anksčiau?
  • vaikystė
    Vaikystė visada nuostabi, o užpečkis – ideali vieta edukacijai, nes iš ten geriausiai matėsi ir girdėjosi
  • kaimas
    „Tu“, mamyte, ar „jūs“, mamyte? Kodėl kreipdamasis į tėvus ar senelius „tu“ galėjai gauti antausį

 

Gairės: EtnokultūraTautinis kostiumasVaikystė senovėje
Next Post
Australietiška mokykla Lietuvoje – be klasių sienų, skambučio ir nuobodulio

Australietiška mokykla Lietuvoje - be klasių sienų, skambučio ir nuobodulio

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


5 − trys =

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Mamos skalbykla atidaryta! Patarimai, kaip skalbti vaikų drabužius
Yra ne viena priežastis, kai svoris auga „iš oro“, ir kalorijų skaičiavimas nieko neduos
Anželos ir Žygimanto Gečų šeimoje auga ketverių su puse metukų performeris Žakas
Tėčio dienos proga siūlome dovanų idėją tėčiams, kuri bus įveikiama bet kokio amžiaus vaikams

Kūdikis

Kūdikio oda: būklės, kurių nereikia bijoti
Kaip reaguoti į kūdikio verksmą? Vienas patarimas yra esminis
Kūdikiai klykia, kad išgyventų, tačiau kaip išgyventi tėvams? Raminimui siūlomas 5S metodas
„Normalūs“ ir „nenormalūs“ dantų dygimo požymiai

Laisvalaikis

Keliaujančios mamos dalinasi – svajonių Balis su vaikais
Vaikas prašo augintinio? Specialistė pataria, kaip pasiruošti
„Atostogų parke“ – visada geras oras
Jei planuojate šeimos fotosesiją – patyrusios fotografės patarimai

Nėštumas

Antrojo vaikelio laukimas – psichologė pataria kaip pasiruošti pokyčiams
Atmintinė nėštumą planuojančioms ir jau besilaukiančioms – ką svarbu žinoti?
Akušerė apie gimdymą namuose: „Vargu, ar aš pati drįsčiau“
Strijos – nemaloni nėščiųjų, paauglių ir sportininkų problema

Receptai

Naminių ledų receptai – nuo egzotiškųjų skonių iki išskirtinių su pipirais ar avokadais. Dalinasi tinklarašis „Mano vaikas valgo viską“
Velykų burtai virtuvėje. Receptais dalijasi tinklaraščio „Paprasta gaminti“ autorė Karina
Ar humusas naudingas žmogaus organizmui?
VERGNANO – itališkos kavos kultūros ženklas, vertinamas pasaulyje jau 150 metų

Tėčiams

Tėčio dienos proga siūlome dovanų idėją tėčiams, kuri bus įveikiama bet kokio amžiaus vaikams
8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių
Kūdikio gimimo proga: 11 dovanų idėjų mamai nuo vyro
Tyrimas atskleidė: 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyminės depresijos požymius

Vaiko psichologija

Juda ir garsiai kalba, trukdo kitiems vaikams, nesusikaupia ir elgiasi, kaip jam šauna į galvą. Judrus ar hiperaktyvus?
Vaikas nemoka spręsti konfliktų su draugais? Išmokykite jį sistemos SPRĘSK
Padėkite, namuose „sunkus“ paauglys
Tėvams atrodo, kad ir vaikams reikia tempo, kad išmoktų gyventi šitame pasaulyje. Tačiau vaikams trūksta tiesiog pauzės nieko neveikti

Ekologija

Kaip aš iš paskutiniųjų stengiausi būti „eko“ mama ir kas iš to gimė
Kartą ir visiems laikams – plauti ar neplauti rūšiuojamas atliekas?
Kaip sutvarkyti namus, kad juose būtų kuo sveikiau gyventi vaikui
Tvarios Kalėdos: patarimai, kaip neapšnerkšti planetos per didžiąsias metų šventes

Kelionės

Keliaujančios mamos dalinasi – svajonių Balis su vaikais
Ką su vaikais pamatyti Londone per savaitgalį: mokami ir nemokami objektai
Lekiam į Katovicus? Lina iš instagramo paskyros „Nėra Blogo Oro“ sudarė jums idealų maršrutą
Kelionė į Londoną Hario Poterio pėdsakais sužavės kiekvieną vaiką

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės

Dovanų kuponas

Dovanų kuponas
saulės apsauga
vitaminai mamoms
Iki pergalės
Mįsliaus dirbtuvės
kepuraitės vaikams

Vaikystės sodas

privatus darželis
batukai vaikams
vežimėliai
dantukų gydymas
batukai
kosmetika moterims
Deinavos baldai vaikų kambariui
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
saulės gojus
Mamos žurnalo prenumerata
kūdikių maistelis
revu klinika
sebamed baby
papuošalai
filharmonija
Zuza.lt - Vaikų prekės
žuvų taukai
dantų klinika
auksomeistrai.lt-300X300
neutral
knygos tėvams

ŽYMOS

Aktyvių mamų zona Antibiotikai Atopinis dermatitas Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Gimdymo baimė Globa Imunitetas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Ką veikti su vaiku Kūdikio raida Lieknėjimas Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pirmokas Pogimdyminė depresija Skaitymas Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaiko raida Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vieniša mama Vilma Grigienė Vitaminas C Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos