Vasarą – „nešvarių rankų ligų“ pikas

viduriuoja

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Kartais gimtadienio šventė, grįžimas iš kelionės ar svečių baigiasi konsultacija pas gydytoją dėl vaiko žarnyno ligų. Atrodo, visi valgė tą patį maistą, o tik mažiausias šeimos narys pradėjo vemti, suviduriavo ar net pradėjo karščiuoti. Vasarą padidėja „nešvarių rankų ligų“– taip tradiciškai vadinami bakterijų sukelti viduriavimai, žiemą – virusų sukeltų žarnyno infekcijų.

Kalbamės su pediatre dr. Eglė Tamulevičiene.

Kokios dažniausios mažų vaikų viduriavimo ir vėmimo priežastys?

Visų pirma reikia žinoti, kad ne kiekvienas vėmimas ar viduriavimas yra infekcinis. Pirmais gyvenimo metais vaikas ne tik ištaria naują žodį ar pirmąkart atsistoja, bet ir ragauja naujus maisto produktus.

Dažniausiai tai produktai, kuriuos duodami vaikui tėvai neabejoja jų nauda: naujas reklamuojamas adaptuotas mišinys ar pas močiutę „tikru“ karvės pienu pagardinta košė. Staigiai pakeitus mišinuką, kūdikis gali jo netoleruoti, o „tikras“ karvės pienas gali būti per riebus, ir vien dėl šių priežasčių kūdikis vems ir viduriuos. Kartais ir patys mažieji prisiskina ir privalgo neišnokusių uogų ar vaisių, nepakankamai sukramto maistą ar jo suvalgo per daug. Vėmimas ir viduriavimas yra natūralios organizmo apsigynimo reakcijos.

Pašalinus priežastį, sutrikimai paprastai greit praeina, vaikas išlieka aktyvus, nepraranda apetito.

Viduriavimo priežastis gali būti ir saldikliai, kurie dedami į gaiviuosius gėrimus, saldainius, kramtomąją gumą.

Nepagalvojame, kad mažam vaikui sukeliantis viduriavimą saldiklio (pvz., sorbitolio) kiekis, yra kramtomosios gumos ar guminukų pakelyje, didesniame išgerto limonado kiekyje.

Sunkiau atpažinti alergiją maisto produktams. Ji gali pasireikšti net be bėrimo odoje – tik viduriavimu.

Tie patys adaptuoti mišiniai (dažnai ir sojos), karvės pienas, morkos, grikiai, šokoladas, citrusiniai vaisiai, žuvis – tai tik alergijas sukeliančių produktų sąrašo pradžia. Sunkiausia alerginį viduriavimą diagnozuoti tik mamos pienu maitinamiems kūdikiams. Jų išmatose dėl alergijos net gali atsirasti kraujo priemaiša, kuri greit išnyksta mamai nustojus valgyti alergiją sukėlusi produktą.

Vyresniems vaikams, rečiau kūdikiams, pasitaiko karvės pieno netoleravimo atvejų dėl fermento laktazės, skaldančios piene esančius angliavandenius, stokos. Tuo atveju, išgėrus pieno, pradeda pūsti pilvą, „gurguliuoja“ žarnynas, suskystėja viduriai, vaikas tampa neramus, skundžiasi pilvo skausmu.

Dažnai, paklausus mamos ar močiutės, paaiškėja, kad jos visai nevartoja pieno, nes pačios blogai jį toleruoja. Kartais laktazės stoka atsiranda po persirgto infekcinio, dažniausiai rotaviruso sukelto, viduriavimo. Tada nevirškinimo simptomai trunka keletą savaičių.

Skirtingai nuo išvardintų viduriavimų atvejų, užsikrėtęs žarnyno infekcijas sukeliančiais mikroorganizmais, kūdikis ne tik viduriuoja, vemia, bet ir karščiuoja. Sukėlėjai dažniau būna virusinės kilmės, nors skirtingo amžiaus vaikams žarnyno infekcijas sukelia ne tie patys mikroorganizmai. Žinoma, kad Europoje tarp vaikų iki 3 metų viduriavimo dažnis svyruoja nuo 0,5 iki 1,9 atvejų vienam vaikui per metus.

Dažniausias vaikų viduriavimų sukėlėjas yra rotavirusas, ypač tarp vaikų nuo pusės iki 5 metų. Žarnyno infekcijas sukeliantys virusai yra labai maži, o užkrečianti dozė – keliolika virusų, todėl šių infekcijų negalime suvaldyti vien rankų plovimu ar kitomis įprastomis higienos priemonėmis. Vasarą padidėja „nešvarių rankų ligų“ – taip tradiciškai vadinami tokie bakterijų sukelti viduriavimai kaip salmoneliozė, kampilobakterijozė, dizenterija ir kiti.

viduriuoja3

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Kaip kūdikiai gali užsikrėsti bakterinėmis infekcijomis, jei dar nevalgo uogų, geria ir valgo tik virtus produktus?

Infekcijos šaltiniu gali tapti pakeltas nuo žemės ir paduotas vaikui nenuplautas čiulptukas ar žaislas, nenuplautos rankos, kuriomis lietėme katę ar šunį ir panašiai. Pavojingi yra nesergantys, bet nešiojantys žarnyne šiuos sukėlėjus.

Jei tokie asmenys pasinaudoję tualetu neplauna rankų, infekcija lengvai plinta. Vyresni vaikai ir suaugusieji bakteriniais viduriavimais dažniausia užsikrečia ir per maisto produktus, vandenį.

Kodėl kūdikiai ir maži vaikai dažnai serga viduriavimais? Ką turi žinoti mamos apie vaikų virškinimo sistemą?

Kūdikių amžiuje dar nepakankamos virškinamojo trakto barjerinės funkcijos, kurios apsaugo organizmą nuo žarnyno infekciją sukeliančių mikroorganizmų: mažas skrandžio rūgštingumas, nesusiformavusi žarnyno mikroflora. Vaikui gimus, per kelias dienas iš aplinkos ant jo odos ir žarnyne „apsigyvena“ mikroorganizmai. Žarnyno mikroflorą sudaro virš 400 rūšių bakterijų, nuo kurių priklauso ne tik virškinimas, bet ir imuninės sistemos atsakas bei apsauga nuo ligą sukeliančių mikroorganizmų. Jei kūdikis po gimimo sirgo, ilgai buvo ligoninėje, jei buvo dažnai gydytas antibiotikais – žarnyne vystosi disbiozė – sutrinka žarnyne esančių bakterijų balansas. Tai lemia sutrikusį virškinimą, mažesnį atsparumą visoms infekcinėms ligoms ir didesnį žarnyno infekcijos pavojų.

Yra ir kita apsaugos sistema. Gimdami kūdikiai iš mamos gauną antikūnų, kurie juos saugo nuo įvairių infekcinių ligų. Nuo ketvirto gyvenimo mėnesio kūdikiams jų pradeda mažėti, o šeštą mėnesį motinos antikūnams visai išnykus, kūdikiai pradeda sirgti įvairiomis infekcijomis. Persirgus – jų organizme atsiranda jau savų antikūnų ir ligos tampa retesnės. Taip įgyjamas atsparumas – imunitetas.

Skirtingoms ligoms jis yra nevienodas. Pavyzdžiui, persirgus rotavirusine infekcija, geras atsparumas ligą sukėlusiai viruso rūšiai išlieka 2 metus. Jei užsikrečiama kita rotaviruso rūšimi – galima susirgti pakartotinai, bet ligos eiga jau lengvesnė, nes jau iš dalies apsaugo pirmos ligos metu atsiradę antikūnai.

Šia sistema pagrįstas skiepas nuo rotavirusinės infekcijos. O štai persirgus norovirusine infekcija, bakterinėmis infekcijomis atsparumas trumpalaikis arba visai nesusidaro.

Kaip išvengti žarnyno ligų ir ką daryti susirgus?

viduriuoja

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Nepermaitinti.

Prie naujų maisto produktų pratinti lėtai.

Jei žinomas produktas, kuriam vaikas alergiškas – neduoti net mažo jo kiekio.

Plauti rankas prieš ruošiant maistą, maitinant, pasinaudojus tualetu.

Higienos įgūdžius ugdyti nuo kūdikystės.

Laikytis maisto ruošimo higienos, nevalgyti pasenusio maisto.

Kūdikiams duoti gerti tik virtą ar iš butelių vandenį.

Netinkamo maisto sukeltų viduriavimų išvengti nesunku. Svarbu nepermaitinti kūdikio, o prie naujų maisto produktų pratinti lėtai, pradedant nuo kelių šaukštelių. Jei prisireikia pereiti nuo mamos pieno prie adaptuoto mišinio ar pakeisti mišinio rūšį, esant galimybei, pradėti nuo kuo mažesnio kiekio, pavyzdžiui, tik nuo trečdalio ar pusės porcijos per dieną. Kartu nepradėti maitinti keliais naujais produktais, pavyzdžiui, nauja koše ir tyrele. Vengti didesnio kiekio sunkiai virškinamų, su kieta odele ar sėklomis vaisių, uogų – kriaušių, vynuogių, vyšnių, trešnių. Nepalikti mažyliui viso maišelio saldainių, vengti saldumynų su saldikliais.

Alerginis viduriavimas, nutraukus alergeną, praeina per keletą dienų. Jei kartu yra ir bėrimas, pakitimai odoje išsilaiko ilgiau nei žarnyno simptomai. Dažniausiai vaikai yra alergiški karvės pieno baltymui.

Nustačius šia priežastį reikia nutraukti ne tik pieno, bet ir kitų produktų (varškės, jogurto, veršienos ir jautienos, rečiau – kefyro) vartojimą. Alerginę reakciją gali sukelti ir tik viena rūšis iš produktų grupės, net ir valgant pirmą kartą. Visi vaiko dar neragauti valgiai turi būti išbandomi atsargiai, duodant mažą kiekį.

Nustačius alergizuojantį produktą, pavyzdžiui, konkrečią riešutų rūšį, mamai prireikia kantrybės ne tik skaitant produktu sudėtį (pakaks įrašo „gali būti riešutų pėdsakų“), bet ir aiškinant aplinkiniams, kad ir vienas saldainis su riešutų gabalėliais, gali būti žalingas vaikui. Vaikui augant, žarnyno gleivinė tampa ne tokia pralaidi, ir dalis alergenų nebepatenka į kraują ir nesukelia jokių ligos požymių – sakome „išaugo iš alergijos“. Tačiau yra tokių ligų, kai dietos reikia laikytis visą gyvenimą , pavyzdžiui, alergija kviečiams – celiakija.

Esant fermento, skaldančio pieno cukrų – laktozę, stokai, pakanka sumažinti vartojamo pieno kiekį ar pakeisti ji mišiniu su sumažintu laktozės kiekiu, sunkiais atvejais vartoti nelaktozinius produktus. Po infekcinio viduriavimo belaktozinių mišinių reikia tik kartais ir trumpam. Retesni atvejai, kai trūksta fermentų, skaldančių ir kitus angliavandenius.

Jei mažylis mieguistas, atsisako maisto, intensyviai karščiuoja, vemia, yra bėrimas – iš karto konsultuokitės su gydytoju. Tai gali būti ne žarnyno liga, o grėsminga meningokokinė infekcija.

Daugelis vaikų nuo infekcinių viduriavimų pasveiksta savaime ir jų nereikia gydyti ligoninėje. Europoje nuo infekcinių viduriavimų miršta labai nedaug, bet dėl šios patologijos vaikus dažnai tenka gydyti ligoninėje. Dažniausia į ligoninę patenka kūdikiai, nes greitai per keletą valandų netenka skysčių: nustoja valgyti, intensyviai vemia, viduriuoja, karščiuoja. Kuo mažesnis vaikas, tuo skysčių netekimas jam yra pavojingesnis gyvybei.

Kūdikiams, vaikams iki 2-3 metų reikėtų gydytojo apžiūros, jei:

viduriavimas vandeningas, virš 8 kartų per dieną;

yra nepaliaujamas vėmimas;

yra sunki gretutinė liga,

kūdikis jaunesnis, nei 2 mėnesių;

vaikas pradėjo retai šlapintis.

Svarbu iš karto vaikui susirgus pradėti girdyti specialius tirpalus ir laiku pastebėti ryškėjančius dehidracijos – skysčių ir elektrolitų netekimo – reiškinius. Tėvams lengviausia pastebėti suretėjusį šlapinimąsi, bet dehidracijos simptomų yra daug: padažnėja kvėpavimas ir širdies veikla, sumažėja seilių ir ašarų kiekis, liežuvis tampa sausas, su apnašu, lūpos sausos, suskeldėjusios, įdumba momenėlis, įkrenta akys, suglemba oda, paspaudus piršto galą, oda pabąla ir tas pabalimas laikosi ilgiau nei dvi sekundes.

Nesvarbu, kokios yra viduriavimo priežastys, būtina atstatyti prarastą skysčio kiekį per 4-6val. ir palaikyti reikiamą skysčių ir elektrolitų balansą specialiais geriamosios rehidracijos tirpalais.

Gydymą reikia pradėti jau namuose.

Rehidracija – prarasto skysčio ir elektrolitų atstatymas, tai – svarbiausias, veiksmingas, labai paprastas ir visiems prieinamas gydymo būdas. Tam tinka tik specialūs vaistinėse parduodami geriamosios rehidracijos tirpalai kuriuose yra suderintas elektrolitų ir gliukozės kiekis. Tai HiPP ORT morkų-ryžių nuoviras ar labiau suaugusiesiems tinkamas Rehidronas. Jei tirpale nėra gliukozės, vaikai išlieka vangūs, net ir atstačius skysčių bei elektrolitų kiekį. Iš bėdos, jei nėra galimybės nusipirkti šių gėrimų, didesniems vaikams tiktų sūresni mineraliniai vandenys („Birutė“, „Vytautas“), bet į juos dar reikėtų dėti druskos ir cukraus.

Rehidracijai netinka arbatos, gaivieji gėrimai, adaptuotas mišinys.

Trūkstamą skysčių kiekį kūdikiui (50-100ml/kg) reikia sugirdyti per 4-6 valandas. Kol girdomi geriamosios rehidracijos tirpalai, nutraukiamas visas maitinimas, išskyrus motinos pieną.

Tirpalas girdomas po 10-20 ml kas keletą minučių – tai padeda išvengti vėmimo.

Papildomai kūdikiams sugirdoma po kiekvieno vandeningo pasituštinimo ir vėmimo atitinkamai po 15 ar 10ml/kg vienam kartui.

Jei pavyko atstatyti netektą skysčių kiekį, vaiko būklė pagerėja, jis tampa žvalesnis, pradeda šlapintis, nyksta kiti minėti dehidracijos simptomai. Po 4-6 valandas trukusio girdymo geriamosios rehidracijos tirpalu iškart pradedama maitinti įprastu maistu, mišinio keisti nereikia. Nerekomenduojama duoti sulčių, saldumynų, uogų, vaisių (išskyrus bananą, virtą obuolį). Dabar jau tiks visos arbatos (juoda, tradicinės džiovintų mėlynių, ramunėlių, kmynų), košės, sriubos iš daržovių, džiūvėsiai. Vyresniems vaikams ribojami kepti, riebesni produktai, sumažinamas pieno kiekis. Specialų geriamosios rehidracijos tirpalą reikia ir toliau duoti gerti, tik po kiekvieno vandeningo pasituštinimo ir vėmimo.

Jei nepavyksta sugirdyti reikiamo specialaus tirpalo kiekio per pirmas kelias valandas, vaikas toliau vemia, būtina vykti į ligoninę, kur skysčiai bus lašinami į veną.

Jei atstatėte netektą skysčio kiekį, tai kita priemonė nuo viduriavimo – probiotikai. Tai šiuo metu taip populiariai „gerosiomis bakterijomis“ vadinami gyvi mikroorganizmai ar jų komponentai, kai skyrus pakankamą jų kiekį, jie naudingi žmogaus sveikatai. Jie dažnai geriau toleruojami nei adsorbentai ir turi kitų gerų savybių. Dažniau vartojame juos kaip maisto produktus. Probiotikai ne tik naudojami viduriavimui gydyti, bet ir padeda jo išvengti, bet tam reikia daug didesnių dozių. Taigi probiotikus jau vartojame kaip vaistus – kapsulėmis ar pakeliais. Pavyzdžiui, dėl kokios nors priežasties tenka gydytis antibiotikais. Jie sutrikdo žarnyno bakterijų balansą, sukelia viduriavimą. Jei kartu su antibiotikais duosime vaikui probiotikų, to išvengsime. Jei atostogaujate ar keliaujate į kitą šalį, dažnai pasikeičia maistas, kai kuriose šalyse yra didesnė rizika užsikrėsti žarnyno infekcijomis.

Pradėkite vartoti probiotikus profilaktiškai ir išvengsite negalavimų per atostogas. Įrodyta, kad infekciniu viduriavimu sergančiam žmogui jie suretina viduriavimų skaičių, sutrumpina ligos dienas. Šie preparatai tinka visais viduriavimų atvejais, efektyviausi sergant virusine žarnyno infekcija. Probiotikai turi ir antialerginį poveiki bei gerina angliavandenių pasisavinimą.

Mažiems vaikams geriausia rinktis probiotikus ne kapsulėse, o pakeliuose. Vaikas kapsulės nenuryja, gali ja užspringti, o išardžius kapsulę skrandžio sultys sumažina probiotikų gyvybingumą, o kartu ir efektyvumą.

Bakterinių probiotikų negalima gerti kartu su antibiotiku, reikia padaryti kelių valandų tarpą, kad „gerosios bakterijos“ nežūtų.

Jis ypač tinkamas virusinių viduriavimų atvejais ir po jų, angliavandenių netoleravimo metu, nes saccharomyces boulardii turi trofinį poveikį žarnyno gleivinei ir didina fermentinį aktyvumą. Dauguma bakterinių probiotikų tiesiogiai laktozės pasisavinimo negerina.

Ar viduriuojant padeda anglies tabletės?

viduriuoja

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Viduriuojant tikrai negelbsti anglies tabletės. Fermentai reikalingi tik gydytojo nurodytu atveju. Kai yra infekcinis viduriavimas, alergija, vaikas mažai valgo – jie nepadės.

Griežtai draudžiama mažų vaikų viduriavimą gydyti žarnų judesius slopinančiais vaistais, nes jų pašalinis poveikis didesnis už naudą. Dėl pašalinių reakcijų taip pat reikėtų vengti vaistų nuo vėmimo. Antibiotikų patys tėvai neturėtų skirti. Kaip jau išsiaiškinome, vaikai dažniausiai serga virusinės kilmės viduriavimais, o jų antibiotikai visai negydo. Tik gydytojas gali skirti antibiotikus sunkiais tam tikrų bakterinių viduriavimų atvejais.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai


Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− vienas = 4

Kitos temos: