Prieš 4 metus vilnietė fotografė Anna Jankunec (Studio Smile) susilaukė trečios dukros. Kadangi pirmųjų dviejų dukrų žindymas nesusiklostė, Anna šį kartą užsispyrė – žindysiu, kad ir kas nutiktų. O kai pavyko, norėjosi gera žinia dalintis. Taip gimė fotoprojektas „Žindymas – gamtos dovana“.
Anna augina 3 dukras: 11 metų Pauliną, 9 metų Moniką ir 4,5 metų Emanuelą. Jos mėgstamiausi modeliai – besilaukiančios ir kūdikius auginančios moterys. Nenustebkite, jeigu per fotosesiją Anna pasiūlys papozuoti ir žindant. Nebūtinai spaudai ar parodai! Tokios nuotraukos šeimos fotoalbume bus išskirtinės savo jautrumu ir tikrumu.
Anna pasakoja apie savo projektą ir šio numerio idėją įamžinti lietuves, gyvenančias Tenerifėje:
Vyresniąsias dukras maitinau trumpai. Paulina mano pieno gavo 4 mėnesius, vidurinioji – 6 mėnesius, bet to nepavadinsiu žindymu – maitinau pientraukiu nutrauktu pienu, jos valgė iš buteliukų. Kodėl nesisekė? Turėjau per mažai žinių. Gyvenome su tėvais, klioviausi senoviniais, neteisingais patarimais. Paskui atsirado daugiau informacijos apie žindymą elektroninėje erdvėje, ir, manau, tai labai prisidėjo prie moterų švietimo.
Kai susilaukiau trečios dukros, labai norėjau, kad man pavyktų žindyti, bet kartu ir abejojau – juk du kartai buvo nesėkmingi. Prisijungiau prie FB grupės „Žindykime kartu“ – ten daug informacijos apie žindymą, moterys dalinasi asmenine patirtimi. Jos mane labai motyvavo, neleido net abejoti, kartais net bardavo: „Ką čia sugalvojai, nori nuleisti rankas? Jokiu būdu! Tau pavyks“. Ir man pavyko ilgai ir sklandžiai žindyti trečiąją dukrą, maitinau 2,5 metų. Žindymas man visiškai nesutrukdė dirbti ar dukros išleisti į darželį. Visada galima suderinti, sugalvoti planą – tarkime, kai dirbdavau (būdavo fotosesijos), vyras atveždavo dukrą pažindyti.
Jaučiu skirtumą tarp mažai ir daug žindytų savo dukrų, pavyzdžiui, vyresniosios jau nuo kūdikystės gaudavo antibiotikų, o mažoji visiškai neserga.
***
Labai norėjosi morališkai paremti likimo drauges, tas, kurioms nepasisekė žindyti, – kad jos taip greitai nepasiduotų. Norėdama skleisti šią žinią, sugalvojau projektą „Žindymas – gamtos dovana“. Fotografuoju žindančias moteris, ir jau turėjau įvairiausių herojų: vienoms pavyko išmaitinti kūdikį viena krūtimi, kitos žindo dvynukus ar pametinukus, trečios derina žindymą ir karjerą arba žindo besilaukdamos. Istorijų, kurios slepiasi po nuotraukomis, išgirdau pačių įvairiausių, daug jų aprašė „Mamos žurnalas“. Projektui jau keletas metų, bet išsisemti, manau, neįmanoma. Moterys, kurios jau pozavo, pasidalina su draugėmis, šios papasakoja savo aplinkai – žinia sklinda. Mano modeliai supranta, kad irgi prisideda prie žindymo propagavimo. Vienas herojes surandu aš, kitos pačios susiranda mane. Tarkime, viena herojė dėl mastito galėjo žindyti tik viena krūtimi, ir ji nepasidavė – žindė ilgai, ir ne vieną vaiką. Ji norėjo žindymo fotosesijos, kaip įrodymo, kokia yra stipri ir kokį didelį darbą padarė.
***
Fotoaparatas visuomet su manimi, nes niekada nežinosi, kur sutiksi naujas herojes, be to, mėgstu fotografuoti ir savo šeimą, gamtą. Nieko nuostabaus, kad fotoaparatūra keliavo ir į atostogas Tenerifėje. Mūsų šeima mėgsta Kanarų salas, atostogaujame ten, kai tik galime. Šią vasarą ten irgi atostogavome, parsivežiau keletą kadrų žindymo projektui. Feisbuke yra grupių, kuriose susijungę lietuviai, gyvenantys Tenerifėje. Toje saloje lietuvių gyvena tikrai labai daug. Kai vakare išeini pasivaikščioti, dar klausimas, kokią kalbą dažniau nugirsti, – ispanų ar lietuvių. O vaikų žaidimų aikštelėse būtinai surasi su kuo pasikalbėti lietuviškai. Vieni atostogauja, kiti atvykę keliems mėnesiams ir dirba nuotoliniu būdu, o yra ir tokių, kurie Tenerifėje gyvena 5–10 metų, čia leidžia vaikus į darželius ir mokyklas. Žavi tų vaikų daugiakalbystė, jie kalba lietuviškai, ispaniškai ir angliškai. Viena iš mano fotografuotų moterų iš Lietuvos išvažiavo dirbti į Angliją, tada į Maljorką, paskui į Tenerifę, čia susipažino su indų kilmės vyru, susilaukė vaikų, kurie kalba lietuvių, indu, ispanų ir anglų kalbomis. Maloniausia, kad tokios šeimose palaikoma lietuvybė, – kad ir kitas pasaulio kraštas, kad ir vyras kitatautis, vis tiek šeimoje kalbama lietuviškai.
Parašiau skelbimą Tenerifės lietuvių feisbuko grupėje, kad norėčiau rasti modelių žindymo projektui. Susitikau su keletu mamų, o šiose nuotraukose matote Rimą, Elizavetą ir Boženą.
Neila Ramoškienė, Annos Jankunec nuotraukos
Susiję straipsniai
